Po akies paviršiumi atsiradęs ryškus kraujo taškas gali išgąsdinti, tačiau dažniausiai tai yra nedidelis reiškinys, vadinamas poakine kraujosruva. Ši būklė atsiranda, kai plyšta smulkus kraujagyslės kapiliaras junginėje – ploname, skaidriame sluoksnyje, dengiančiame akies baltymą ir vidinį voko paviršių. Nors vaizdas kartais atrodo dramatiškas, poakinė kraujosruva paprastai yra visiškai nepavojinga ir dažniausiai nesukelia jokių nemalonių pojūčių.
Kas yra poakinė kraujosruva
Poakinė kraujosruva – tai nedidelis kraujo išsiliejimas į junginę, kai trūksta vienas iš daugelio smulkių paviršinių kraujagyslių. Šiame sluoksnyje susikaupęs kraujas negali būti nuvalytas ar pašalintas, tačiau jis ir nesudaro grėsmės regėjimui, nes neišsilieja nei ant akies ragenos, nei į gilesnius akies sluoksnius.
Paprastai poakinę kraujosruvą žmogus pastebi netikėtai, žvilgtelėjęs į veidrodį ar įspėtas artimųjų. Kiti simptomai pasitaiko itin retai – dažniausiai nebūna nei skausmo, nei tinimo, nei regėjimo sutrikimų. Kartais galima pajusti tik labai nežymų akių dirginimą, tačiau pūlingų ar kitokių išskyrų nebūna.
Išvaizda gali pasirodyti įspūdinga: baltoji akies dalis staiga pasidengia ryškiai raudona dėme. Tačiau net ir didelės poakinės kraujosruvos paprastai išnyksta be gydymo per 1–2 savaites, o spalva pamažu pakinta – kaip ir mėlynės ant odos, dėmė šviesėja ir gelsvėja.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Priežastys
- Staigus fizinis krūvis ar įtampa: stiprus kosulys, čiaudulys, vėmimas ar intensyvus tualeto lankymas gali trumpam padidinti spaudimą smulkiose kraujagyslėse ir jas pažeisti.
- Traumos galvos ar akių srityje, įskaitant infekcijas.
- Didesnis fizinis krūvis: kilnojant sunkius daiktus, stipriai pasilenkus, stumiant.
- Akies trynimas.
- Kontaktinių lęšių nešiojimas.
- Kai kurių vaistų vartojimas: kraują skystinančių ar priešvėžinių.
Neretai poakinė kraujosruva gali įvykti ir be aiškios priežasties. Kartais šį sutrikimą gali nulemti ir tam tikros ligos – pavyzdžiui, aukštas kraujospūdis, diabetas, kraujo krešėjimo sutrikimai.
Rizikos veiksniai
- Vyresnis amžius – didžiausia rizika yra tiems, kuriems 65 metai ar daugiau, ypač sergantiems kraujagyslių ligomis ar diabetu.
- Kontaktinių lęšių naudotojai dažniau patiria akių paviršiaus pažeidimus ir uždegimus, dėl sausumo ir trinties jų kraujagyslės tampa trapesnės.
- Praėjusios akies operacijos, pavyzdžiui, kataraktos šalinimas, taip pat didina riziką.
Galimos komplikacijos
Nors daugeliu atvejų poakinė kraujosruva yra visiškai nepavojinga, retais atvejais ji gali būti rimtesnių sveikatos problemų požymis, pavyzdžiui, kraujo krešėjimo sutrikimų, kraujagyslių ligų ar sunkios akies traumos pasekmė. Jei kraujosruvos akyse kartojasi, būtina ieškoti priežasties, nes už jų gali slypėti ir lėtinės ligos ar sutrikimai – pavyzdžiui, hemofilija ar von Willebrando liga.
Diagnozė ir tyrimai
Poakinės kraujosruvos diagnozė dažniausiai yra paprasta – užtenka akių gydytojo apžiūros. Dažnai papildomai tikrinamas kraujospūdis, ypač jei pastebima ir daugiau netikėtų kraujo išsiliejimų ar kraujosrūvų kūne.
Gydymas ir savijauta
Didžiajai daliai žmonių specialaus gydymo nereikia. Dirginimo pojūtį gali palengvinti dirbtinės ašaros ar drėkinamieji akių lašai, jei tik pasitaiko toks poreikis. Paprastai kraujosruvos išnyksta per dvi savaites, o didesnės dėmės – kiek ilgiau. Kraujavimui traukiantis, akies baltoji dalis gali įgauti gelsvą atspalvį – tai natūrali gijimo eiga.
Jei akyje atsiranda skausmas arba staigūs regos pokyčiai, būtina nedelsti ir kreiptis į akių priežiūros specialistą, nes tai gali būti kitų, rimtesnių akių ligų požymis, pavyzdžiui, kraujosruvos priekinėje akies kameroje (hyfema).
Prevencija
Tiems, kuriems dažnai pasikartoja poakinės kraujosruvos arba esama rizikos veiksnių, svarbu pasirūpinti akių saugumu:
- Valykite ir prižiūrėkite kontaktinius lęšius pagal visas rekomendacijas.
- Naudokite akių apsaugos priemones sportuojant, dirbant ar užsiimant veikla, kurioje galima susižeisti.
- Turint kraujo krešėjimo sutrikimų, aptarkite su gydytoju individualias prevencijos priemones.
Ko tikėtis susidūrus su poakine kraujosruva?
Didžioji dauguma tokių kraujosruvų išnyksta per dvi savaites ir sveikatai pavojaus nekelia. Akies baltymas gali likti gelsvas, tačiau regėjimas išlieka nepažeistas. Nedidelė dalis žmonių (apie 10 %), neturėdami jokių papildomų rizikos veiksnių, gali patirti poakinės kraujosruvos pasikartojimą – tai dažniau nutinka tiems, kurie naudoja kraują skystinančius vaistus ar turi kitų sveikatos problemų.
Kada verta pasitarti su gydytoju?
Jei be poakinės kraujosruvos jaučiate stiprų akių skausmą, matote regos pokyčių ar akyje atsiranda kitų neįprastų simptomų, būtina pasitarti su akių gydytoju. Taip pat rekomenduojama kreiptis į specialistą, jei kraujosruvos akyse kartojasi ar įvyko rimta galvos ar akies trauma.
Nors poakines kraujosruvas dažniausiai galima laikyti nepavojinga ir greitai praeinančia būkle, kai kuriais atvejais jos gali būti signalas apie kitas sveikatos problemas. Stebėkite savo savijautą ir rūpinkitės akių sveikata, kad galėtumėte greitai pastebėti bet kokius pakitimus.
