Ciklinio vėmimo sindromas – tai būklė, kai žmogų periodiškai ištinka stipraus pykinimo ir vėmimo priepuoliai. Šie epizodai dažnai būna netikėti, be aiškių priežasčių, ir gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų. Dažniausiai jie tokie intensyvūs, kad tenka likti lovoje, kartais – kreiptis į gydymo įstaigą intraveniniam skysčių lašinimui, siekiant apsisaugoti nuo dehidratacijos. Tarp šių epizodų žmogus jaučiasi visiškai sveikas ir nepatiria jokių simptomų.
Kasdienybė su šiuo sindromu
Ši diagnozė gali lydėti žmogų mėnesiais ar net metais, tačiau simptomai pasireiškia ne kasdien. Dažniausiai priepuoliai įvyksta keletą kartų per metus, tačiau kai kuriems – net iki kelių kartų per mėnesį. Kiekvienam žmogui būdingi epizodai paprastai pasižymi pastovia eiga: laiku, trukme, sunkumu ir netgi dienos metu, tačiau šie požymiai labai įvairūs tarp skirtingų asmenų.
Dažnumas ir paplitimas
Ciklinio vėmimo sindromas dažniau pasitaiko vaikams nei suaugusiems. Apytiksliai 3 iš 100 000 vaikų susiduria su šia problema. Dažniausiai pirmieji simptomai pasireiškia vaikystėje, tarp 3 ir 7 metų, tačiau jie gali iškilti bet kokiame amžiuje.
Simptomai
Ciklinio vėmimo sindromui būdingi staigūs, pasikartojantys stipraus pykinimo ir vėmimo epizodai. Jie susideda iš kelių etapų:
- Pradžia (prodromas): Žmogų pradeda varginti pykinimas, prakaitavimas, dažnai šie jausmai sustiprėja anksti ryte.
- Vėmimo fazė: Dažnas ir stiprus vėmimas, kuris gali kartotis kelis kartus per valandą. Vaikams vėmimas būna kartais su dideliu spaudimu. Šis etapas gali būti toks sunkus, kad norisi būti vienam ir nekalbėti su kitais.
- Atsigavimas: Pykinimas ir vėmimas palaipsniui nurimsta.
- Vėl sveika savijauta: Po priepuolio žmogaus savijauta visiškai atsinaujina.
Be pagrindinių simptomų, šį sindromą dažnai lydi:
- Pilvo skausmas
- Viduriavimas
- Galvos svaigimas, nestabilumas
- Padidėjęs seilėtekis
- Troškulio jausmas
- Apetito praradimas
- Blyški oda
- Stiprūs galvos skausmai, nuovargis
- Padidėjęs jautrumas šviesai ar garsui
- Nedidelis karščiavimas (iki 38,3 °C)
- Rėmuo arba “sausos atpylimai”, kai kyla noras vemti, bet nieko neišvemiama
Priežastys ir rizikos veiksniai
Vienos aiškios šio sindromo priežasties mokslininkai dar neišsiaiškino. Manoma, kad įtakos turi keletas veiksnių:
- Nuokrypiai “smegenų–žarnyno ašyje”, kuomet sutrinka signalų tarp smegenų ir virškinamojo trakto perdavimas
- Autonominės nervų sistemos pokyčiai ar pusiausvyros sutrikimai, dėl kurių gali išsibalansuoti nevalingi organizmo procesai, tokie kaip vėmimo refleksas
- Migrenos: net 80 % vaikų ir ketvirtadalis suaugusių, sergančių cikliniu vėmimo sindromu, taip pat turi migreną ar jos požymių. Dažnai pastebima šeiminė migrenų istorija
- Neteisingai funkcionuojanti mitochondrijų DNR – tai gali lemti tiek genetinės, tiek aplinkos ir ligų įtakos. Kadangi žarnyno nervinės ląstelės reikalauja daug energijos, mitochondrijų sutrikimai gali sukelti vėmimą
Kas sukelia priepuolius?
- Sezonų kaita – dažniau pasireiškia rudenį ir žiemą
- Maistas ir tam tikros maisto medžiagos, pvz., šokoladas, sūris, kofeinas, glutamatas (MSG)
- Vaikams – intensyvios teigiamos emocijos, pavyzdžiui, stiprus susijaudinimas
- Suaugusiems – stresas, nerimas ar panikos būsenos
- Alergijos, sinusų infekcijos, gripas
- Didelis fizinis nuovargis
- Ilgesnis badavimas
- Dažnas arba ilgalaikis kanapių vartojimas
- Mėnesinės
- Judesio liga
Galimos komplikacijos
- Dehidratacija dėl nuolat prarandamų skysčių
- Stemplės uždegimas, atsirandantis dėl rūgštaus skrandžio turinio poveikio
- Stemplės gleivinės įtrūkimai (vadinami Mallory-Weiss plyšiais) dėl stipraus vėmimo
- Dantų ėduonis, kurį išprovokuoja dažnas rūgšties kontaktas su dantų emaliu
Diagnozavimas
Šį sindromą diagnozuoti dažnai nelengva, nes nėra vieno specifinio testo. Didžioji dalis tyrimo – tai kitų ligų, galinčių sukelti vėmimą, atmetimas. Gydytojas išsamiai domisi ligos istorija, šeimos ligomis, atkreipia dėmesį į vėmimo pobūdį ir dažnumą. Atliekamas klinikinis ištyrimas, dažniausiai papildomas tam tikrais laboratoriniais ir instrumentiniais tyrimais.
Kokius tyrimus gali skirti gydytojas?
- Kraujo ir šlapimo tyrimai – padeda nustatyti medžiagų apykaitos problemas, mitochondrijų sutrikimus ar kitus vidaus organų pakitimus
- Vaizdiniai tyrimai: pilvo organų echoskopija, galvos MRT, kompiuterinė tomografija, rentgenografinis viršutinės virškinamojo trakto tyrimas
- Viršutinės virškinamojo trakto endoskopija – padeda įvertinti stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos būklę
Taip pat labai svarbu atskirti ciklinio vėmimo sindromą nuo kitų, dažniau pasitaikančių priežasčių:
- Virusinės ar bakterinės infekcijos
- Refliuksas (GERL), skrandžio opos
- Skrandžio, kasos ar apendikso uždegimas
- Žarnyno pasisukimas arba netaisyklinga jų padėtis
- Keliamosios šlapimtakio dalies (UPJ) užsikimšimas
- Medžiagų apykaitos ligos ir sutrikimai
Gydymo galimybės
Tinkamas gydymas priklauso nuo ligos fazės – ar šiuo metu vyksta priepuolis, ar siekiama jo išvengti ateityje.
- Pradinis etapas (prodromas): Skiriami vaistai nuo pykinimo, skrandžio rūgštingumui mažinti, migrenos ir pilvo skausmui valdyti
- Vėmimo metu: Nuo migrenos, rūgštingumo ir nerimo malšinantys vaistai, prireikus – skysčių lašinimas ligoninėje. Rekomenduojama ilsėtis ramioje, tamsioje, tyloje
- Pasveikimo laikotarpiu: Pagal poreikį tęsiamas lašinimas. Maistas įtraukiamas palaipsniui: pirmiausia skaidrūs skysčiai, vėliau – kietas maistas
- Ilgalaikė profilaktika: Gydymo tikslas – sumažinti atakų dažnį arba užkirsti joms kelią. Tam dažnai reikalingas individualiai pritaikytas gydymo planas
Kokie vaistai taikomi?
- Vaistai nuo migrenos
- Medikamentai nuo pykinimo
- Priepuolių (epilepsijos) profilaktikos vaistai
Taip pat kartais naudingi tam tikri papildai, tokie kaip kofermentas Q10, riboflavinas ar L-karnitinas, tačiau pravartu prieš tai pasitarti su gydytoju.
Kaip galiu padėti sau išvengti priepuolių?
Vienas svarbiausių žingsnių – atpažinti ir vengti asmeninių sukelėjų, laikytis gydytojo paskirto plano ir vaistų vartojimo režimo. Gali padėti šios kasdienės įpročių korekcijos:
- Greitai gydyti alergijas arba sinusų uždegimus
- Būti fiziškai aktyviam, bet nepersistengti sportuojant
- Atsisakyti maisto produktų ir priedų, kurie sukelia simptomus
- Nebadauti ir nebandyti ekstremalių dietų
- Reguliuoti miego režimą ir pailsėti pakankamai
- Kontroliuoti stresą, jei reikia – pasitelkti atsipalaidavimo būdus
Prognozė ir kasdienis gyvenimas
Nemaža dalis vaikų laikui bėgant išauga iš šios ligos, tačiau kai kuriems vėliau prasideda stiprios migrenos. Nuolatinis ir sunkus vėmimas gali daryti įtaką kasdieniams įsipareigojimams – mažieji gali dažnai praleisti mokyklą, suaugusieji – darbą. Esant ypač sunkiems priepuoliams, gali prireikti gydymo ligoninėje dėl dehidratacijos.
Labai svarbu bendradarbiauti su gydytoju, siekiant rasti tinkamiausią gydymo taktiką bei atpažinti individualius dirgiklius. Kiekvieno žmogaus patirtis ir reakcija į gydymą – unikali, todėl svarbu rasti tai, kas labiausiai veiksminga būtent jums.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Kokius tyrimus reikės atlikti norint patvirtinti diagnozę?
- Kokie vaistai gali padėti sustabdyti arba užkirsti kelią priepuoliams?
- Ką keisti gyvenime, kad sumažinčiau išprovokuojančių veiksnių įtaką?
- Kokie būdai galėtų padėti pagerinti kasdienę savijautą?
- Kada reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją ar į gydymo įstaigą dėl simptomų?
