Limfmazgiai yra nedideli, apvalūs dariniai, priklausantys mūsų imuninės sistemos struktūrai. Jie lyg mažyčiai filtrai, esantys įvairiose kūno vietose. Limfmazgiai išvalo limfą – skystį, kuriame yra specialių baltųjų kraujo kūnelių, padedančių kovoti su infekcijomis.

Limfmazgių vietos kūne

Didžiausių limfmazgių sankaupas galime rasti už ausų, kaklo šonuose, pažastyse ir šlaunų viršutinėje vidinėje dalyje, kirkšnyse.

Kirkšnies limfmazgiai

Kirkšnies (ingvininiai) limfmazgiai yra giliai šlaunų viršutinėje dalyje, arčiau kirkšnies. Kiekvienoje kojoje jų būna apie dešimt.

Kada limfmazgiai patinsta?

Įprastai jų nė nepastebime, bet kai organizmas bando pašalinti kenksmingas medžiagas, limfmazgiuose suaktyvėja ląstelės – dėl to jie padidėja, o po oda esantis plotas tampa pabrinkęs, gali būti jautrus prisilietimui.

Susiję įrašai

Kirkšnies limfmazgių patinimo įtaka

Padidėję kirkšnies limfmazgiai dažniausiai rodo kovą su infekcija, pavyzdžiui, įaugusiu nagu, vabzdžio ar gyvūno įkandimu. Tačiau jie gali signalizuoti ir apie kitas, su apatine kūno dalimi susijusias ligas.

Patinimo priežastys

Kirkšnies limfmazgių patinimo priežastys

Grybelinės infekcijos
Odos grybelis (vadinamoji „atleto pėda“ arba „jock itch“)
Lytiniu keliu plintančios infekcijos
Odos uždegimas (celiulitas)

Reti kirkšnies limfmazgių pabrinkimo veiksniai

Autoimuninės ligos (pvz., vilkligė, artritas, sarkoidozė, amiloidozė)
Lėtiniai uždegimai, limfedema
Onkologinės ligos – leukemija, limfoma, odos (melanomos), varpos ar vulvos vėžys
Vartojami vaistai, tokie kaip hidralazinas, karbamazepinas, allopurinolis, atenololis, kaptoprilis

Kaip nustatoma patinimo priežastis?

Gydytojas pradeda išsamiai klausinėdamas apie simptomus, jų trukmę, buvusias ligas, vartojamus vaistus ir papildus, socialinius įpročius (pavyzdžiui, ar turėjote lytinių santykių be apsaugos), šeimos ligas. Vėliau atliekamas visas kūno ištyrimas, tikrinant limfmazgius ne tik kirkšnyje, bet ir kitose srityse. Gydytojas švelniai apčiupinėja kirkšnies limfmazgius, įvertina ar jie nėra kieti, kiek padidėję bei ar sukelia jautrumą.

Papildomi tyrimai

Kraujo tyrimai, skirti nustatyti uždegiminius ar infekcijos požymius
Vaizdiniai tyrimai, pavyzdžiui, echoskopija ar dubens kompiuterinė tomografija limfmazgių dydžiui bei kitų darinių paieškai
Biopsija – mažo limfmazgio audinio mėginio paėmimas ir ištyrimas laboratorijoje, kai reikia patvirtinti ar paneigti onkologinę ligą

Gydymo būdai

Autoimuninių ligų atveju taikomi vaistai, kurie koreguoja imuninės sistemos veiklą
Vėžio atveju gali būti reikalingas chirurginis gydymas, radioterapija ar chemoterapija
Infekcijoms gydyti skiriami antibiotikai, antivirusiniai ar priešgrybeliniai vaistai
Jei limfmazgiai išburksta nuo vartojamų vaistų, gydytojas gali pakeisti preparatą ar jo dozę

Profilaktika

Rinkitės saugius lytinius santykius, kad išvengtumėte lytiškai plintančių ligų
Laiku skiepykitės pagal rekomendacijas
Laikykitės gydytojo rekomendacijų valdant lėtinius susirgimus, pavyzdžiui, autoimunines ligas
Palaikykite asmens higieną – tai padeda išvengti odos infekcijų

Prognozė ir ligos eiga

Kiek laiko užtrunka limfmazgių patinimas, priklauso nuo priežasties. Jeigu gydymas apima vaistus, pavyzdžiui, antibiotikus ar antivirusinius, guzas dažniausiai sumažėja per kelias dienas, bet kai kuriais atvejais visiškai pranyksta tik per kelias savaites.

Dažniausiai, kai patinimas susijęs su infekcija, pasveikstama be ilgalaikių pasekmių. Tokie limfmazgių pokyčiai paprastai neturi įtakos tolimesnei sveikatai.

Ką daryti, jei gydymas nepadeda?

Jeigu po paskirtų vaistų limfmazgiai išlieka padidėję, svarbu vėl kreiptis į gydytoją. Gali būti reikalingi papildomi tyrimai, kiti gydymo būdai ar papildoma biopsija.