Patinę dantenos – pažįstama problema daugeliui. Jos gali tapti jautrios, raudonos ar net kraujuoti dėl įvairių priežasčių – nuo įprastų burnos ligų iki vitaminų trūkumo ar hormonų pokyčių. Kartais dantenų patinimas praeina savaime, tačiau kai kada signalizuoja apie rimtesnes sveikatos problemas ir reikalauja gydytojo apžiūros.
Kaip atrodo patinusios dantenos?
Patinusios dantenos dažniausiai tampa ryškiai raudonos arba melsvai violetinės, dėl padidėjusios kraujotakos. Joms būdingas blizgesys ar net lygus, ištemptas paviršius. Dažnai pastebimas ir polinkis kraujuoti, ypač valant dantis ar naudojant dantų siūlą.
Patinusių dantenų priežastys
Ši būklė dažnai susijusi su problemomis burnos ertmėje, tačiau kartais ją lemia ir sveikatos sutrikimai visame organizme. Svarbiausia – suprasti, kas sukėlė uždegimą, norint pasirinkti tinkamą gydymą.
- Maisto likučiai ar svetimkūniai, pavyzdžiui, spragintų kukurūzų luobelės, užstrigę po dantenomis
- Dantų pūliniai, kai infekcija pasiekia danties šaknį ar minkštąsias audinius aplink dantį
- Ankstyva arba pažengusi dantenų liga (gingivitas, periodontitas)
- Ūmios burnos infekcijos (pvz., virusinės ar bakterinės gingivostomatito formos)
- Netinkamai pritaikyti protezai ar ortodontinės priemonės
- Vartojamų vaistų poveikis
- Vitaminų B ir C trūkumas (ypač sunkus – skorbuto atvejais)
- Nesureguliuotas cukrinis diabetas
- Rūkymas ir kiti tabako gaminiai
- Hormoniniai pokyčiai paauglystės, nėštumo ar menopauzės metu
- Kai kurios kraujo ligos, pavyzdžiui, leukemija
Patinusių dantenų simptomai
Patinusios dantenos gali pasireikšti įvairiai – tai ne tik paburkimas, bet ir skausmas, jautrumas, paraudimas ar kraujavimas. Kartais dantenų patinimas apsiriboja viena zona arba apima visą burną. Dažnai jaučiamas nemalonus skonis ar burnos kvapas, o sunkesniais atvejais gali susidaryti pūliniai.
Kaip gydomos patinusios dantenos?
Gydymas priklauso nuo priežasties. Jei uždegimą lėmė dantenų liga, dažniausiai prireiks odontologo arba periodontologo pagalbos. Gali būti paskirtas giluminis dantų valymas (sertimas, šaknų lyginimas), antibiotikai arba specialios procedūros, pavyzdžiui, chirurginis kišenių mažinimas ar gydymas lazeriu.
Kai patinimas paveikia tik vieną dantį, greičiausiai tai danties ar dantenų pūlinys. Tokiu atveju prireikia šaknies kanalų gydymo arba net danties šalinimo.
Jei dantenos tinsta ne dėl dantų ligų, gydytojas gali paskirti papildomus tyrimus. Tuomet ieškoma kitų priežasčių, tokių kaip infekcijos, vitaminų stoka ar kiti sveikatos sutrikimai, ir skiriamas atitinkamas gydymas.
Ką galima daryti namuose?
Gydytojo konsultacijos laukiant ar jei uždegimas nedidelis, naudinga kasdien švelniai valyti dantis, naudoti dantų siūlą ir skalauti burną šiltu sūriu vandeniu. Taip pat gali padėti šaltas kompresas, dedamas iš išorės prie skruosto – tai sumažins patinimą ir pakirps nemalonius pojūčius.
Ar patinusios dantenos gali išnykti pačios?
Kai kuriais atvejais, jei patinimą sukėlė, pavyzdžiui, maisto likučiai, pašalinus kliūtį būklė pagerėja savaime. Vis dėlto, jei dantenos patinusios dėl uždegimo ar kitų vidinių priežasčių, dažniausiai prireikia specialistų pagalbos. Kuo anksčiau pradėsite gydymą, tuo didesnė tikimybė ilgai išsaugoti sveikas dantenas.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jeigu dantenų patinimas trunka ilgiau nei dvi savaites arba didėja, geriausia nedelsti ir apsilankyti pas odontologą. Taip pat svarbu reaguoti, jei atsiranda stiprus skausmas ar namų priemonės nepadeda.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Kodėl mano dantenos patinusios?
- Ar gali būti, kad sergu dantų ar dantenų ligomis?
- Ar mano vartojami vaistai gali sukelti dantenų patinimą?
- Kokius gyvenimo įpročius reikėtų keisti?
- Ar reikia kreiptis pas dantenų ligų specialistą?
- Kokios gydymo galimybės man siūlomos?
- Ar nepasireiškė kiti rimtesni sveikatos sutrikimai?
Patinimas dantenose aplink vieną dantį
Jeigu paburkimas ar paraudimas pastebimas tik apie vieną dantį, dažniausiai dėl to kaltas maisto gabalėlis ar kitas svetimkūnis, užstrigęs tarp danties ir dantenos. Kruopščiai išvalius tą vietą, uždegimas paprastai praeina.
Visgi, jei situacija nepagerėja arba būklę lydi pulsavimas, karščiavimas – galima įtarti danties pūlinį. Yra dvi pagrindinės pūlinių rūšys:
- Periapinis pūlinys susiformuoja, kai infekcija pasiekia danties šaknį ir greta esantį kaulą. Be dantenų patinimo, gali tinti ir žandikaulis.
- Periodonto pūlinys atrodo kaip raudonas guzas dantenose prie danties. Jis susidaro dėl pažengusios dantenų ligos, kai infekcija apima dantį laikančius audinius ir kaulą.
Abu šie pūliniai pavojingi, todėl nereikėtų delsti. Uždegimas gali plisti į kitas burnos ar net viso kūno vietas. Negydoma infekcija gali sukelti gyvybei pavojingas komplikacijas.
Dantenų patinimas nešiojant breketus
Dėvint ortodontinius aparatus, kruopšti kasdienė dantų priežiūra pasidaro iššūkiu. Neišvalius dantų aplink breketus, nusėda apnašas, kuris sukelia raudoną, paburkusią ir kraujuojančią dantenų uždegimą. Tinkama priežiūra – vienintelis būdas to išvengti. Be įprasto valymo ir siūlo, gydytojas gali rekomenduoti specialias priemones, tokias kaip tarpdantiniai šepetėliai ar specialūs sriegikliai, kad užtikrintumėte švarią burną viso gydymo metu.
