Kojų sausgyslių uždegimas yra dažnas negalavimas, sukeliantis pėdos skausmą ir judesių apribojimą. Ši būklė atsiranda, kai viena ar kelios pėdoje esančios sausgyslės tampa sudirgusios arba uždegiminės – dažniausiai dėl per didelio krūvio ar traumų. Sausgyslės – tai tvirti audinių pluoštai, kurie jungia raumenis prie kaulų ir leidžia mums vaikščioti, bėgioti, šokinėti bei atlikti kitus judesius.
Kojų sausgyslių uždegimo rūšys
Pėdoje yra ne viena sausgyslė, todėl uždegimas gali išsivystyti bet kurioje jų. Dažniausiai pasitaikančios šios būklės formos:
- Achilinis sausgyslės uždegimas – pažeidžia stipriausią kūno sausgyslę, jungiančią blauzdos raumenį ir kulno kaulą. Ši sausgyslė ypač svarbi einant, bėgant, šuoliams.
- Ekstenzorių sausgyslių uždegimas – pasireiškia priekinėje pėdos dalyje, kur sausgyslės jungia kojos kaulus su pirštais.
- Peronealinių sausgyslių uždegimas – uždegimas paveikia šonines sausgysles, einančias palei išorinį kulkšnies kraštą ir dalyvaujančias pėdos stabilizavime.
- Užpakalinės blauzdos raumens sausgyslės uždegimas – šio tipo pažeidimas apima sausgyslę, kuri tvirtina pėdos skliautą, jungdama blauzdą su vidine pėdos dalimi.
- Pado fascito sindromas – nors techniškai tai raiščio, o ne sausgyslės uždegimas, skausmas dažnai jaučiamas pado apačioje ar skliaute ir pasireiškia panašiai kaip sausgyslių uždegimai.
Kam gresia kojų sausgyslių uždegimas?
Ši būklė gali išsivystyti kiekvienam, tačiau ryškesnė rizika kyla fiziškai aktyviems žmonėms ir sportuojantiems. Kiti faktoriai, galintys padidinti tikimybę susirgti:
- Antsvoris ar nutukimas
- Nesimankštinimas ir neraumenų tempimas prieš ar po fizinio krūvio
- Įvairios sveikatos problemos, tokios kaip artritas, podagra, skydliaukės ligos ar diabetas
- Plokščiapėdystė
- Ankstesni sausgyslių sužeidimai
- Sausgyslių ir raumenų įsitempimas
- Rūkymas arba tabako vartojimas
Achilo sausgyslės uždegimas laikomas dažniausiu šios rūšies pažeidimu ir gali paveikti tiek profesionalius, tiek mėgėjus sportininkus – tyrimai rodo, kad šios rūšies uždegimas gali pasireikšti nuo 1% iki 9% aktyviai sportuojančių žmonių.
Kojų sausgyslių uždegimo simptomai
Simptomai priklauso nuo pažeistos sausgyslės, bet dažniausiai pastebimi šie požymiai:
- Jautrumas ir skausmas išilgai sausgyslės arba jos prisitvirtinimo vietoje prie kaulo
- Skausmo paaštrėjimas fizinio krūvio metu
- Stangrumas rytais arba po ilgesnio nejudėjimo
- Paburkimas, paraudimas ir šilumos pojūtis aplink uždegimo vietą
- Sausgyslės pastorėjimas
- Kaulinės ataugos šalia sausgyslės (kaulų išaugos)
Stiprus sausgyslės patempimas ar staigi trauma gali sukelti sausgyslės plyšimą – toks atvejis reikalauja skubaus gydymo. Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei negalite minti pėda, atlikti tam tikrų judesių, patiriate intensyvų skausmą arba traumos metu pajutote girgždesį ar trakštelėjimą pėdoje.
Priežastys ir mechanizmai
Kojų sausgyslių uždegimas dažniausiai vystosi palaipsniui, dėl ilgalaikio per didelio krūvio toms pačioms sausgyslėms. Tačiau uždegimas gali atsirasti ir staiga – ypač, jei sausgyslė buvo pertempta, čiurna per daug pasukta ar padarytos klaidos sportuojant.
Diagnostikos metodai
Gydytojas pirmiausiai išklausys jūsų nusiskundimus ir apžiūrės pėdą, čiurną bei blauzdą, ieškos patinimų ir jautrių vietų. Taip pat gali paprašyti atlikti judesių, kad įvertintų judrumą ir skausmo stiprumą.
Esant įtarimui dėl kaulo lūžio ar sausgyslės plyšimo, gali būti paskirti rentgeno, MRT, kompiuterinės tomografijos arba echoskopijos tyrimai. Pastaroji dažnai pasirenkama tada, kai sausgyslė nėra plyšusi – ultragarsu labai tiksliai galima įvertinti kokios būklės yra sausgyslė ir kokie degeneraciniai pokyčiai sukelia skausmus.
Gydymo būdai
Daugeliu atvejų pėdos sausgyslių uždegimo gydymas pradedamas namuose taikant „RICE“ principą:
- Poilsis – apribokite arba nutraukite fizinį aktyvumą, kad sausgyslės galėtų gyti.
- Ledo kompresai – šalčiu malšinkite patinimą iki 20 minučių vienu metu, tiesiogiai neatliekant ledo prie odos.
- Spaudimas – elastinis bintas ar kompresinė apranga sumažina paburkimą.
- Pakelimas – laikykite pėdą virš širdies lygio, kad sumažėtų tinimas.
Be šių priemonių, atsigauti gali padėti:
- Blauzdos tempimai ir specialūs pratimai
- Individualūs pėdų įdėklai (ortopediniai vidpadžiai), jei reikia papildomos paramos ir skausmo mažinimo
- Nevarginantys nuskausminamieji vaistai
- Kineziterapija funkcijai, stiprumui ir lankstumui atkurti
- Minkštas įtvaras arba specialūs batai imobilizavimui ir sausgyslių gijimui
Chirurginiai gydymo būdai
Retai prireikia sausgyslių uždegimą gydyti chirurginiu būdu. Operacija gali būti svarstoma tik tada, jei konservatyvus gydymas nepadeda ilgiau nei šešis mėnesius. Chirurginės procedūros gali būti šios:
- Blauzdos raumens prailginimas (gastroknemijaus atpalaidavimas), dažnai taikomas esant plokščiapėdystei arba per didelei Achilo sausgyslės apkrovai
- Sausgyslės valymas (tenosinektomija) – šalinama pažeista audinio dalis, paliekant sveikas
- Sausgyslės perkėlimas, jei pastaroji stipriai sužalota – sveika sausgyslė iš kitos pėdos vietos naudojama atkurti pažeistai daliai
- Ultragarsu kontroliuojamas degeneracinės medžiagos valymas (hidroresekcija), kai sausgyslė nėra plyšusi, tačiau joje kaupiasi degeneravę audiniai
Prevencija: kaip apsisaugoti nuo sausgyslių uždegimo?
- Laikykitės lėto progresavimo principo fizinėje veikloje – venkite staigaus krūvio padidėjimo
- Nesistenkite įveikti skausmo – jis signalizuoja apie galimą pažeidimą
- Išlaikykite optimalų kūno svorį
- Suteikite sau pakankamai laiko poilsiui tarp treniruočių
- Prieš ir po sporto reguliariai atlikite raumenų ir sausgyslių tempimo pratimus
- Sportuokite taisyklinga technika
- Rinkitės patogią, pėdą prilaikančią avalynę, prireikus naudokite ortopedinius vidpadžius
- Venkit rūkymo ir tabako produktų
Kojų sausgyslių uždegimo prognozė
Didžioji dauguma žmonių visiškai pasveiksta nuo šio negalavimo ir nepatiria nuolatinių pasekmių. Konservatyvus gydymas dažniausiai gydo problemą per kelis mėnesius. Jei atliekama operacija, gijimas gali užtrukti nuo pusės metų iki metų – dažnai po jos skiriama kineziterapija.
Reikėtų nepamiršti, kad kartą patyrus sausgyslės traumą, rizika ateityje vėl patirti panašų sužeidimą didėja – todėl labai svarbu nuolat rūpintis savo pėdų sveikata, ypač sportuojant.
Kada verta kreiptis į gydytoją?
Nedelskite pasikalbėti su gydytoju, jei:
- Jaučiate stiprų skausmą, patinimą arba negalite remtis koja
- Nepavyksta sulenkti pėdos, pirštų ar čiurnos
- Traumos metu pajutote traškesį ar spragtelėjimą pėdoje arba čiurnoje
Pastebėjus šiuos simptomus, kuo greičiau kreipkitės profesionalios pagalbos, kad išvengtumėte ilgesnio gijimo laikotarpio ar rimtų pažeidimų.
