Perniciozinė anemija – tai imuninės sistemos pažeidimas, trukdantis organizmui pasisavinti vitaminą B12. Dėl šios priežasties sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių kiekis, kurie atsakingi už deguonies pernešimą visame kūne. Be pakankamo vitamino B12 kiekio, ilgainiui pradeda vystytis įvairios sveikatos problemos, paveikiančios įvairias organizmo sistemas.
- 1.Kas yra pernicuozinė anemija
- 2.Kaip pernicuozinė anemija veikia organizmą
- 3.Kam dažniausiai pasireiškia ši liga
- 4.Kodėl atsiranda pernicuozinė anemija
- 5.Kaip atpažįstama pernicuozinė anemija
- 6.Gydymo būdai ir pagalba
- 7.Prevencija ir rizikos mažinimas
- 8.Gyvensena ir savijauta sergant pernicuozine anemija
- 9.Ko paklausti savo gydytojo
Kas yra pernicuozinė anemija
Perniciozinė anemija – tai autoimuninė liga. Šio sutrikimo metu imuninė sistema pradeda gaminti antikūnus, kurie pažeidžia skrandžio gleivinės ląsteles ir nervinį audinį. Dėl šių pokyčių organizmo gebėjimas pasisavinti vitaminą B12 iš maisto stipriai sumažėja. Be šio pagrindinio vitamino naujų raudonųjų kraujo kūnelių gamyba tampa nepakankama.
Žodis „perniciozinė“ reiškia „žalinga“. Liga ilgainiui neigiamai veikia ne tik kraują, bet ir virškinimo traktą, nervų bei širdies ir kraujagyslių sistemas.
Kaip pernicuozinė anemija veikia organizmą
Neapdorota perniciozinė anemija gali pirmiausia ilgai nepasireikšti ryškiais simptomais. Tačiau laikui bėgant, kai trūksta vitamino B12, gali išsivystyti rimti sutrikimai, ypač susiję su nervų sistema:
- Ilgainiui pažeidžiamas virškinimo traktas: gali pasireikšti pykinimu, pilvo pūtimu ar net svorio mažėjimu.
- Nervų sistemos pakitimai pasireiškia raumenų silpnumu, pirštų tirpimu ar dilgčiojimu, atminties sutrikimais, net demencija.
- Širdies veiklos sutrikimai – širdies ritmo pokyčiai.
- Bendra silpnumo ir nuovargio jausmas.
Kam dažniausiai pasireiškia ši liga
Dažniausiai perniciozinė anemija diagnozuojama vyresnio amžiaus žmonėms – paprastai tarp 60 ir 80 metų. Ypatingai dažna ji tarp Šiaurės Europos kilmės asmenų, tačiau pasitaikyti gali įvairioms populiacijoms, nepriklausomai nuo amžiaus.
Perniciozinės anemijos simptomai
Kuo ilgiau organizmas negauna pakankamo vitamino B12 kiekio, tuo sunkesni įvyksta pakitimai. Pradinės stadijos simptomai dažnai būna neryškūs ir primena kitus negalavimus:
- Viduriavimas arba užkietėjimas.
- Svaigulys ar silpnumas atsistojus ar judant.
- Prastas apetitas.
- Odos blyškumas, švelnus geltonumas – dažniausiai aplink akis ar odos paviršių.
- Dusulys, ypač fizinio krūvio metu.
- Rėmuo.
- Paraudęs, patinęs liežuvis ar kraujuojančios dantenos.
Ilgalaikio vitamino B12 trūkumo požymiai
- Atminties pablogėjimas trumpuoju laikotarpiu, sumišimas.
- Prislėgta nuotaika ar net depresija.
- Pusiausvyros sutrikimai, sunkumai vaikštant.
- Tirpimas, dilgčiojimas galūnėse.
- Susikaupimo sunkumai.
- Dirglumas, nuotaikų svyravimai.
- Kartais – haliucinacijos ar kliedesiai.
- Regos sutrikimai dėl regos nervo pažeidimų.
Ar įmanoma nesijausti prasčiau turint pernicuozinę anemiją?
Taip. Organizme yra susikaupęs tam tikras vitamino B12 kiekis, kurį jis naudoja palengva. Dažnai gali praeiti net keletas metų nuo vitamino atsargų išsekimo iki pirmųjų aiškių simptomų pasireiškimo. Dėl to perniciozinė anemija gali būti ilgai nepastebėta.
Kodėl atsiranda pernicuozinė anemija
Perniciozinė anemija yra autoimuninės kilmės – organizmo imuninė sistema atakuoja ląsteles, kurios būtinos vitamino B12 įsisavinimui. Antikūnai blokuoja vidinį veiksnį – specifinį baltymą, kuris perneša vitaminą B12 iki žarnyno ląstelių, kur jis pasisavinamas. Kai šis baltymas neveikia, organizmas nebegali paimti vitamino B12 iš maisto.
Be autoimuninių pokyčių, vitamino B12 trūkumas gali atsirasti dėl kitų priežasčių:
- Chirurginiai skrandžio ar žarnyno pašalinimai sumažina galimybę pasisavinti šį vitaminą.
- Žarnyno mikrofloros disbalansas (SIBO) – bakterijos sunaudoja vitaminą anksčiau, nei organizmas jį pasisavina.
- Kai kurie vaistai, ypač skirti infekcijų, diabeto ar epilepsijos gydymui.
- Kirmėlių, ypač kaspinuočių, infekcijos (dažnai užsikrečiama per nepakankamai termiškai apdorotą žuvį).
- Veganinė ar vegetariška mityba be pakankamo vitamino B12 šaltinio.
- Lėtinės virškinamojo trakto ligos (pvz., celiakija ar Krono liga), trukdančios vitamino B12 pasisavinimui.
- Kiti autoimuniniai endokrininiai sutrikimai, pvz., hipoparatiroidizmas ar Graves liga.
Kaip atpažįstama pernicuozinė anemija
Pirmiausia gydytojas atidžiai apžiūri pacientą, domisi ligos istorija, kitomis ligomis, kurios galėtų būti susijusios su vitamino B12 trūkumu. Diagnozei patikslinti atliekami šie tyrimai:
- Kraujo tyrimas – nustatomi vitamino B12 kiekiai.
- Bendras kraujo tyrimas (BKT) – parodo anemijos tipą ir sunkumą.
- Retikulocitų kiekio nustatymas – įvertinama kaulų čiulpų veikla.
- Laktatdehidrogenazės (LDH) tyrimas – padidėjęs kiekis gali rodyti šią ligą.
- Bilirubino koncentracijos kraujyje.
- Metilmalono rūgšties (MMA) ir homocisteino koncentracijos – padidėjusios vertės siejamos su vitamino B12 trūkumu.
- Antikūnų prieš skrandžio ląsteles ar vidinį veiksnį tyrimas.
- Viršutinė endoskopija – vizuali skrandžio gleivinės apžiūra ir įvertinimas.
Gydymo būdai ir pagalba
Kadangi vitamino B12 pasisavinimas iš maisto sutrikęs, dažniausiai skiriamos raumeninės vitamino B12 injekcijos. Kai organizme jo atsargos atstatomos, gydymas gali būti tęsiamas didelėmis geriamosiomis vitamino B12 dozėmis. Taip pat gali būti skiriami vaistai nuo bakterijų pertekliaus žarnyne, jei tokia būklė yra nustatyta.
Pirmieji pagerėjimo požymiai paprastai pasireiškia po kelių dienų nuo gydymo pradžios, nors visapusiškas pagerėjimas pajuntamas dažniausiai per kelias savaites reguliaraus gydymo.
Daugumai pacientų B12 papildus tenka vartoti visą likusį gyvenimą, kad liga negrįžtų.
Prevencija ir rizikos mažinimas
Perniciozinės anemijos išvengti neįmanoma, bet galima žinoti ir stengtis suvaldyti veiksnius, veikiančius vitamino B12 pasisavinimą. Jei kyla įtarimų dėl rizikos, pravartu pasitarti su gydytoju, ypač jei šeimoje yra autoimuninių ligų ar turite lėtinio pobūdžio virškinamojo trakto sutrikimų.
Gyvensena ir savijauta sergant pernicuozine anemija
Asmenims, kuriems nustatyta ši liga, paprastai reikia nuolat vartoti vitamino B12 maisto papildus. Kitais atvejais, kai trūkumas atsiranda dėl mitybos, padeda ir vitamino B12 turtingas maistas. Į racioną verta įtraukti:
- Pusryčių dribsnius, praturtintus vitaminu B12.
- Gyvūninės kilmės produktus: jautiena, kepenys, paukštiena ir žuvis.
- Kiaušinius bei pieno produktus (pieną, jogurtą, sūrį).
- Įvairius praturtintus produktus, tokius kaip sojų gėrimai ar vegetariški burgeriai.
Vizitai pas gydytoją turėtų būti reguliarūs – taip stebima organizmo būklė, vitamino B12 kiekiai ir esamos maisto papildų dozės.
Ko paklausti savo gydytojo
- Kas galėjo paskatinti perniciozinės anemijos atsiradimą?
- Kaip stiprus mano vitamino B12 trūkumas?
- Ar gydymas padės išvengti rimtesnių komplikacijų?
- Ar yra rizika dėl gausaus vitamino B12 vartojimo?
- Ar verta keisti mitybą?
- Ką daryti, jei esu vegetaras ar veganas?
- Kokių kitų vitaminų trūkumas gali sukelti anemiją?
Reikėtų žinoti, kad anemiją gali sukelti ir B6, ar folio rūgšties trūkumas, todėl svarbu, kad mityba būtų įvairi ir subalansuota.
