Peties sausgyslių uždegimas yra būklė, kai pečių sąnario srityje išsivysto uždegimas. Šis uždegimas dažniausiai pažeidžia rotatorių manžetę bei bicepso sausgyslę – šios struktūros užtikrina viršutinės rankos kaulo stabilumą pečių lizde.
Kas yra peties sausgyslių uždegimas?
Peties sausgyslių uždegimas reiškia, kad vienoje ar keliose sausgyslėse pečių srityje pradeda vyrauti uždegiminiai procesai. Tai gali paveikti tiek rotatorių manžetės, tiek bicepso sausgyslę. Uždegimui išplitus, šios raumenų ir sausgyslių dalys suspaudžiamos ar trinasi į viršutinį mentės kraštą (akromioną), todėl kyla nemalonūs pojūčiai ir skausmas. Jei uždegimas pažeidžia rotatorių manžetės sausgysles – tai vadinama rotatorių manžetės tendinitu. Uždegus bicepso sausgyslei, kalbama apie bicepso sausgyslės tendinitą.
Peties sausgyslių uždegimo simptomai
Ši būklė gali pasireikšti labai įvairiai – nuo nestipraus diskomforto iki ženklaus funkcijos sutrikimo ir skausmo. Dažniausiai žmonės jaučia skausmą ar maudimą peties viršuje, kuris gali plisti žemyn ranka. Dažnai skausmas paaštrėja keliant ar sukant ranką, ypač atliekant judesius virš galvos. Kiti galimi simptomai:
- Nuolatinis maudimas ar skausmas.
- Padidėjęs jautrumas ar skausmingumas spaudžiant petį.
- Skausmas naktį, ypač gulint ant pažeisto peties.
- Sunkumai išlaikant ranką tam tikrose padėtyse.
- Nedidelis patinimas pečių srityje.
- Apribotas judrumas, sunku atlikti kasdienius veiksmus.
- Judant gali girdėtis „spragtelėjimas” ar „trakštelėjimas”.
Kas sukelia peties sausgyslių uždegimą?
Pagrindinė tendinito priežastis – pasikartojantys judesiai virš galvos ar didelis fizinis krūvis, ypač sportuojant. Didžiausią riziką kelia tokios sporto šakos kaip:
- Beisbolas.
- Plaukimas.
- Tenisas, kiti raketiniai sportai.
- Golfas.
- Sunkioji atletika.
- Tinklinis.
Neteisinga ar perkraunanti technika sportuojant taip pat gali provokuoti sausgyslių uždegimą. Tačiau ne tik sportininkai susiduria su šia problema. Žmonės, kurių darbas reikalauja nuolatinio judesių virš galvos (pvz., gamybos linijos darbuotojai, statybininkai), sunkiai keliantys daiktus, dažnai taip pat rizikuoja. Kartais uždegimą iššaukia tiesioginė trauma – smūgis į petį ar griuvimas ant ištiestos rankos.
Rizikos veiksniai
Su amžiumi sausgyslės tampa mažiau elastingos, todėl rizika susirgti didėja. Kiti rizikos faktoriai:
- Reguliarus dalyvavimas sporte, kur vyrauja pasikartojantys judesiai virš galvos.
- Darbas, kuriame reikia dažnai kelti rankas virš galvos ar atlikti daug monotoniškų judesių (pvz., dažytojai, kraustytojai, stogdengiai).
- Namų ruošos darbai, tokie kaip didesnis valymas, grėbimas, kasimas.
- Ligos, varginančios sausgysles, pvz., artritas.
- Nesiruošimas, nesimankštinimas prieš aktyvią veiklą.
Galimos komplikacijos
Negydant sausgyslių uždegimo, galima susidurti su dar didesniais sunkumais:
- Peties judesių ar jėgos sumažėjimas.
- Nuolatinis skausmas, trukdantis miegoti.
- Kasdienių užduočių (pvz., sagų užsegimas, daiktų padėjimas aukštai) apsunkinimas.
Kaip diagnozuojamas peties sausgyslių uždegimas?
Nustatant šią diagnozę, gydytojas pirmiausia domisi Jūsų ligos istorija ir apžiūri petį. Pagrindinis dėmesys skiriamas jautrumui, skausmo kilmei ir judesių apribojimui. Jei reikia, atliekami tyrimai:
- Rentgenograma.
- Ultragarsas.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT).
Peties sausgyslių uždegimo stadijos
- Pervargimo sausgyslių uždegimas: dažni ar intensyvūs judesiai sukelia rotatorių manžetės mėlynę, sausgyslės pažeidimą ar dirginimą, dėl ko atsiranda skausmas ir galimas jėgos sumažėjimas.
- Kalcifikuojantis tendinitas: uždegimui tęsiantis, sausgyslėse gali susiformuoti kalcio sankaupos, dėl to gali ribotis peties judesiai ir silpnėti raumenys.
- Rotatorių manžetės plyšimas: stiprus uždegimas ir ilgalaikis sausgyslių dėvėjimasis gali baigtis iš dalies ar visišku sausgyslės plyšimu, o tai sukelia stiprų skausmą, jėgos ir judesių praradimą.
Gydymo būdai
Peties sausgyslių uždegimo gydymas priklauso nuo žmogaus amžiaus, simptomų intensyvumo ir būklės sunkumo. Dažnai skiriamas poilsis, ledo kompresai, tvarstis, ypač po šviežių traumų. Kiti neoperaciniai metodai:
- Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pavyzdžiui, ibuprofenas, aspirinas ar naproksenas), kurie padeda sumažinti skausmą ir patinimą.
- Fizioterapija – specialistas sudaro pratimų programą, kuri padeda atkurti judesių amplitudę ir stiprinti pečių raumenis.
- Gliukokortikosteroidų injekcijos į peties sritį – kai vargina nuolatinis intensyvus skausmas.
- Plazmos, praturtintos trombocitais, terapija – į pažeistą vietą suleidžiama Jūsų paties kraujo plazma, siekiant paskatinti gijimą.
Sunkiais atvejais arba kai plyšta rotatorių manžetė ar bicepso sausgyslė ir gydymas nesuteikia pakankamo efekto, gali prireikti operacijos – jos metu atkuriama pažeista sausgyslė ar pašalinamos uždegimo apimtos struktūros.
Kaip apsisaugoti nuo sausgyslių uždegimo?
Kadangi dauguma atvejų kyla dėl pervargimo, pagrindinė profilaktika – sumažinti rizikingų judesių kiekį ar intensyvumą, ištaisyti sportinę ar darbo techniką. Svarbu atsižvelgti į šiuos pagrindinius patarimus:
- Pradėkite naują veiklą palaipsniui, didinkite krūvį lėtai.
- Naudokite mažiau jėgos ir ribokite pakartojimų skaičių.
- Jei pajuntate neįprastą skausmą ar silpnumą – sustokite.
Taip pat svarbu prieš pradėdami aktyviai judėti – mankštintis, apšilti, stiprinti ir tempti pečių juostos raumenis.
Gydymo trukmė ir gyvenimas su liga
Kiek užtrunka peties sausgyslių gijimas, priklauso nuo būklės sunkumo. Lengvesniais atvejais simptomai gerėja per 2–4 savaites taikant neoperacinį gydymą. Sunkesnėms traumoms ar pažengusiam uždegimui prireikia kelių mėnesių. Gydytojas individualiai įvertins, kada galima grįžti prie įprastos veiklos, tačiau svarbu neperskubėti ir suteikti peties sąnariui pakankamai laiko atsinaujinti.
Prieš grįždami prie darbo, sporto ar kitų aktyvių veiklų, būtinai apšilkite, pasimankštinkite. Pasistenkite vengti judesių, kurių metu ranka ilgai būna virš galvos, o judėjimo laiką didinkite palaipsniui. Poilsis ir atsakingas požiūris – sėkmingo gijimo pagrindas.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Nors dauguma atvejų praeina savaime, atsigavimas gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Gydytojo konsultacija reikalinga, jei:
- Skausmas trukdo Jūsų kasdieninei veiklai.
- Negalite pasiekti pagerėjimo, nors taikote savipagalbos priemones.
- Liga pasikartoja.
- Pastebite paraudimą ar patinimą, atsiranda karščiavimas (gali būti infekcijos požymiai).
- Turite kitų sveikatos problemų, galinčių didinti infekcijos riziką.
- Vartojate vaistus, silpninančius imuninę sistemą, pavyzdžiui, tam tikrus steroidus ar imunosupresantus.
Klausimai, kuriuos verta užduoti gydytojui
- Kiek ilgai gali tęstis skausmas?
- Kokius gydymo metodus patartumėte mano atveju?
- Ar man prireiks operacijos?
- Kada galėsiu sugrįžti prie ankstesnių užsiėmimų (tarkime, sporto ar darbo)?
- Kaip ateityje išvengti peties sausgyslių uždegimo?
