Peritoninė mezotelioma yra reta, tačiau agresyvi vėžio forma, kuri vystosi pilvaplėvėje – plonoje membranoje, dengiančioje pilvo ertmę ir gyvybiškai svarbius organus, tokius kaip žarnynas ar kepenys. Dažniausiai ši liga pasireiškia jau pažengusi, nes ilgą laiką nesukelia ryškių simptomų. Dažnai pagrindinė peritoninės mezoteliomos priežastis yra anksčiau patirtas sąlytis su asbestu – smulkiu mineraliniu pluoštu, kuris būdamas ore ar prarijus gali kauptis organizme ir ilgainiui pakenkti ląstelėms.
Kuo skiriasi peritoninė ir pleuros mezotelioma
Mezotelioma vystosi audiniuose, dengiančiuose kūno ertmes ir apsaugančiuose vidaus organus. Kai vėžys išsivysto pilvaplėvėje, kalbama apie peritoninę mezoteliomą, o kai pažeidžiama pleura – krūtinės ląstą ir plaučius dengianti membrana – tuomet diagnozuojama pleuros mezotelioma. Abi šios ligos formos dažniausiai yra piktybinės ir ardo sveikus kūno audinius. Pleuros mezotelioma pasitaiko gerokai dažniau nei peritoninė mezotelioma.
Kas dažniausiai serga šia vėžio forma
Peritoninė mezotelioma yra labai reta, o dažniausiai ja susergama vyresniame amžiuje, įprastai penktame gyvenimo dešimtmetyje ir vėliau. Vaikams ši liga beveik nepasitaiko. Iš visų mezoteliomos atvejų peritoninė sudaro tik apie 10–20 %, tad kasmet diagnozuojama vos keli šimtai naujų atvejų šalyje.
Peritoninės mezoteliomos simptomai
Ankstyvose stadijose liga dažniausiai nesukelia pastebimų pojūčių, todėl ją diagnozuoti sunku. Dažniausiai pirmiausia ima kauptis skysčiai pilvo srityje (vadinama ascitu), todėl pilvas gali imti tinti, didėti. Kiti dažni simptomai:
- Pilvo ertmėje atsirandantis skysčių perteklius
- Patinimas ar pilvo išpūtimas
- Išplitęs ar lokalizuotas pilvo skausmas
- Skausmingas darinys dubens srityje
- Vidurių užkietėjimas arba žarnyno nepraeinamumas
- Pykinimas, vėmimas
- Karščiavimas, naktinis prakaitavimas
- Neaiškios kilmės svorio kritimas
- Suprastėjęs apetitas
Kodėl atsiranda peritoninė mezotelioma
Pagrindinė rizika susirgti šia liga yra kontaktas su asbestu. Statybose, pramonėje, automobilių ar remonto srityse dirbantys žmonės dažniau susiduria su šiuo mineralu. Vis tik ne visi peritoninės mezoteliomos atvejai tiesiogiai siejami su asbestu, o kai kuriems pacientams šios sąsajos net nepavyksta nustatyti.
Be asbesto, riziką didina ir kitų mineralų, pavyzdžiui, silicio ar erionito, poveikis – jie taip pat gali pažeisti ploną ląstelių sluoksnį, kuris dengia pilvą. Yra duomenų, kad tam tikri genetiniai pokyčiai, ypač BAP1 geno mutacija, padidina polinkį susirgti šiomis vėžio formomis kontaktuojant su asbestu. Taip pat riziką gali didinti ir anksčiau atlikta spindulinė terapija pilvo srityje.
Kaip atliekama diagnostika
Ligos pradžioje požymių dažnai nebūna, todėl peritoninė mezotelioma dažnai nustatoma tik jai gerokai pažengus. Simptomai gali būti panašūs į kitų virškinamojo trakto ar pilvo navikų, tad gydytojams dažnai tenka išskirti kitas ligas.
- Kompiuterinė tomografija (KT): padeda atskirti peritoninę mezoteliomą nuo ginekologinių ar kitų navikų, prireikus naudojamas kontrastinis skysčio leidimas į kraują, kad navikai vaizduose matytųsi ryškiau.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): skiriama esant poreikiui pateikti tikslius vaizdus, kai negalima atlikti KT su kontrastu.
- Kraujo tyrimai: kartais tiriami tam tikri kraujo baltymai ar žymenys, kurie gali signalizuoti apie auglius.
- Pilvaplėvės skysčio tyrimas: adata paimamas ascito mėginys ir tiriamas dėl piktybinių ląstelių.
- Audinys biopsijai: atliekama vienintelei patvirtintai diagnozei nustatyti, dažniausiai naudojant laparoskopiją ar KT kontrolę paimamas navikinio audinio mėginys.
Ligos stadijos
Diagnozavus peritoninę mezoteliomą, būtina nustatyti jos progresavimo lygį. Tam naudojamas specialus PCI (peritoninės vėžio indeksas). Šios sistemos pagalba pilvas suskirstomas į 13 regionų, kiekvienam skiriant balus nuo 0 (vėžio nėra) iki 3 (pažeidimas maksimalus), o suma apsprendžia ligos stadiją:
- 1 stadija: nuo 1 iki 10 balų
- 2 stadija: nuo 11 iki 20 balų
- 3 stadija: nuo 21 iki 30 balų
- 4 stadija: nuo 31 iki 39 balų
Gydymo būdai
Pasirenkant peritoninės mezoteliomos gydymą, vertinami ligos išplitimas, paciento bendra sveikata ir kiti veiksniai. Dažniausiai siūlomas efektyviausias gydymas – citoredukcinė operacija kartu su HIPEC (hiperterminė intraperitoninė chemoterapija). Tai sudėtinga ir užsitęsianti procedūra, kurios metu chirurgas pašalina visas įmanomas vėžio židinius, o po to pilvo ertmė praplaunama pašildyta chemoterapija, kad būtų sunaikintos likusios vėžinės ląstelės. Toks gydymo būdas sukelia mažiau šalutinių poveikių nei tradicinė chemoterapija, o gyvenimo trukmė po gydymo dažnai pailgėja.
Kiti gydymo pasirinkimai:
- Sisteminis chemoterapinis gydymas: skiriamas, jei operacija su HIPEC nėra tinkama. Vaistai keliauja krauju po visą kūną ir naikina vėžines ląsteles.
- Imunoterapija: specialūs vaistai, kurie padeda imuninei sistemai atpažinti ir naikinti vėžį, dažniau naudojami pleuros mezoteliomai, tačiau gali būti taikomi ir peritoninės mezoteliomos gydymui.
- Taikinių terapija: kai kuriems pacientams tiriami navikiniai audiniai dėl specifinių genetinių pakitimų, kuriuos galima paveikti taiklinių vaistų ar klinikinių tyrimų metu.
- Paliatyvi pagalba: kai nėra galimybės taikyti agresyvaus gydymo arba liga vėlyvoje stadijoje, taikomos įvairios priemonės, palengvinančios simptomus – pavyzdžiui, paracentezė, kurios metu nusausinami pilvo skysčiai ir sumažinamas diskomfortas.
Kaip sumažinti riziką susirgti mezotelioma
Veiksmingiausia prevencija – vengti kontakto su asbestu. Nors šio mineralinio pluošto naudojimas jau ribojamas, senesnėse statybose jo dar galima rasti. Nedarykite remonto ar griovimo darbų patys, jei yra įtarimas, kad statinyje panaudotas asbestas – darbą patikėkite profesionalams, išmanantiems asbesto saugą.
Ligos eiga ir prognozė
Peritoninė mezotelioma nėra pagydoma, tačiau tinkamas gydymas gali pastebimai prailginti gyvenimo trukmę, o ligos eiga – sulėtėti. Kai kuriais atvejais galima pasiekti ilgalaikę remisiją. Geriausių rezultatų pasiekiama gydantis specializuotose vėžio gydymo įstaigose, konsultuojantis su įvairių sričių specialistais.
Kokie veiksniai lemia prognozę?
- Ląstelių tipas: epitelioidinis tipas susijęs su geriausia prognoze, o sarkomatoidinis ar bifazinis – su prastesne
- Ligos stadija nustatymo metu: kuo anksčiau liga diagnozuojama ir pradedamas gydymas, tuo palankesni rezultatai
- Lytis: moterims prognozė dažnai šiek tiek geresnė nei vyrams
- Visų navikų pašalinimas operacijos metu: jeigu įmanoma pašalinti visą navikinį audinį, išgyvenamumas pailgėja
- Padidėjęs trombocitų kiekis (trombocitozė) kartais siejamas su nepalankesne prognoze
Negydant išgyvenamumas vidutiniškai svyruoja nuo pusės metų iki metų. Tačiau gydymas, ypač citoredukcija ir HIPEC, gali pailginti gyvenimą iki 2–6 metų ar net daugiau.
Kasdienybė ir svarbūs klausimai gydytojui
- Kokie specialistai rūpinsis mano gydymu?
- Ar man reikalingi paliatyvios pagalbos sprendimai?
- Kokio tipo mezotelioma man diagnozuota?
- Kiek išplitęs navikas?
- Kokios gydymo alternatyvos man tinkamos?
- Ar dalyvauti klinikiniuose tyrimuose?
- Kokių rezultatų tikėtis nuo taikomų gydymo būdų?
- Kokie gydymo sukelti šalutiniai reiškiniai galimi ir kaip su jais tvarkytis?
