Pilvo darinys – tai apčiuopiama ar matoma masė, besiformuojanti pilvo srityje. Ją gali sukelti cistos, navikai ir įvairios ligos. Kai kurios pilvo masės yra nepavojingos sveikatai, tačiau kitos gali kelti rimtą grėsmę gyvybei.
Kas yra pilvo darinys
Pilvo dariniu laikomas bet koks nenormalus formavimasis, auglys ar darinys pilvo ertmėje. Tokie dariniai gali atsirasti bet kurioje pilvo vietoje: dešinėje ar kairėje, viršutinėje ar apatinėje pilvo pusėje, aplink bambą ar net pilvo sienelėje.
Pilvo dariniai gali būti vienkartiniai arba keli. Neretai jie aptinkami profilaktinių patikrinimų metu, kai žmogus dar net nejaučia jokių simptomų. Tiesa, aptikus pilvo masę nereikėtų iškart manyti, kad tai vėžys – dažnai pasitaiko ir nepiktybinių (gerybinių) darinių. Tačiau bet kokiu atveju svarbu pasirodyti gydytojui ir išsiaiškinti tikrąją priežastį.
Pilvo darinių simptomai
Simptomai, kuriuos gali sukelti pilvo darinys, priklauso nuo jo kilmės, dydžio, vietos ir tipo. Kai kada simptomų visai nejaučiama, o kai kuriems pasireiškia visa eilė nemalonių požymių:
- Pilvo skausmas ar diskomfortas
- Jaučiamas guzas pilve ar matoma patinimas
- Kraujas šlapime
- Užkietėję viduriai arba viduriavimas
- Užslopintas ar visiškai pranykęs apetitas
- Pykinimas, vėmimas
- Karščiavimas
- Kraujavimas iš tiesiosios žarnos
- Nepaaiškinamas svorio pokytis (netikėtas svorio priaugimas arba kritimas)
Kartais masę galima apčiuopti ar net matyti kaip nelygumą ant pilvo.
Pilvo darinių priežastys
Pilvo masę gali sukelti labai įvairūs sveikatos sutrikimai. Dažniausios priežastys yra šios:
Cistos
- Kiaušidžių cistos
- Kasos cistos arba pseudocistos
- Peritoninės inkluzijos (susidaro pilvaplėvės srityje)
- Pooperacinis seroma (skysčio susikaupimas po operacijos)
Navikai ir vėžiniai susirgimai
- Storosios žarnos vėžys
- Endometriumo vėžys
- Tulžies pūslės vėžys
- Inkstų vėžys
- Kepenų vėžys
- Neuroblastoma
- Skrandžio vėžys
- Gimdos sarkoma
- Virškinamojo trakto strominis navikas
Kitos ligos ir sutrikimai
- Pilvo aortos aneurizma (aortos išsiplėtimas)
- Krono liga
- Divertikulitas
- Kepenų padidėjimas (hepatomegalija)
- Blužnies padidėjimas
- Tulžies pūslės uždegimas (cholecistitas)
- Inksto kanalėlių išsiplėtimas (hidronefrozė)
- Gimdos miomos
Pilvo darinių galimos komplikacijos
Pilvo dariniai, ypač jei jie didesni, gali spausti šalia esančius organus. Dėl to atsiranda diskomfortas, pilvo pūtimas, patinimas ar apetito stoka. Tam tikrais atvejais gali išsivystyti žarnyno nepraeinamumas arba netikėtas kraujavimas, priklausomai nuo priežasties.
Diagnozė ir tyrimai
Nustatant pilvo darinio kilmę, gydytojas pirmiausia atlieka apžiūrą ir įvertina simptomus bei anamnezę. Dažnai paciento paprašoma atsigulti ir atsipalaiduoti, kad medicinos specialistas galėtų rankomis patikrinti pilvo sritį. Taip galima nustatyti, ar darinys apčiuopiamas, ar yra jautrių, patinusių vietų.
Norint patikslinti diagnozę, dažniausiai taikomi šie tyrimai:
- Kraujotakos tyrimas (angiograma), leidžiantis nustatyti kraujagyslių pakitimus ar užsikimšimus
- Kraujo tyrimai, rodantys hormonų lygį ar uždegimo požymius
- Koloskopija ar viršutinės virškinamojo trakto endoskopija
- Vaizdiniai tyrimai: pilvo rentgenograma, kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinis rezonansas (MRT)
- Transvaginalinė echoskopija gimdos patologijoms nustatyti
- Šlapimo tyrimas (urinalizė)
Gydymas
Gydymo taktika priklauso nuo to, kas sukėlė pilvo darinį. Gydytojas visada daugiausia dėmesio skiria pagrindinės ligos gydymui.
Galimi gydymo būdai:
- Vaistai, skirti pagrindinės ligos gydymui
- Chirurginė operacija, jei reikia pašalinti darinį
- Cheminė terapija ar spindulinis gydymas (dažniausiai prieš operaciją)
- Periodinė stebėsena, jei darinys šiuo metu nedidelis ar nekelia grėsmės
Ar galima išvengti pilvo darinių?
Ne visada galima užbėgti už akių pilvo darinių atsiradimui, nes kai kas išsivysto net ir nežinant tikslios priežasties. Tačiau labai svarbu laiku gydyti lėtines ligas, reguliariai tikrintis pas gydytoją ir atkreipti dėmesį į savo sveikatą.
Prognozė
Kiekvieno paciento prognozė priklauso nuo to, kas sukėlė darinį. Kartais pilvo dariniai, pavyzdžiui, kai kurios cistos, visai nereikalauja gydymo ir ilgainiui išnyksta. Kitais atvejais, jei darinys piktybinis, prireikia specializuoto gydymo – chirurgijos, chemoterapijos, spindulinės terapijos.
Gydymo planą visuomet parenka gydytojas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją ir paciento sveikatos būklę.
Kada kreiptis į gydytoją?
Rekomenduojama iš karto pasikonsultuoti su specialistu, jei atsiranda naujų ar pasikartojančių pilvo skausmų, neaiškaus patinimo, staiga keičiasi kūno svoris ar tuštinimosi įpročiai. Jeigu pajutote, kad kažkas kelia nerimą ar pastebėjote neįprastų simptomų, nedelskite – tik gydytojas gali tiksliai nustatyti priežastį ir paskirti reikiamus tyrimus.
Kaip atpažinti pavojingą situaciją?
Jei stipriai suskaudo pilvą ar apčiuopiamas guzas, kuriame jaučiate pulsuojantį tvinksėjimą, nedelsdami kreipkitės į skubios pagalbos skyrių. Tokie simptomai gali būti susiję su aortos aneurizma – gyvybei pavojinga būkle, galinčia sukelti vidinį kraujavimą ir grėsmę gyvybei.
Klausimai gydytojui
- Kokios kilmės yra mano pilvo darinys?
- Ar jis gerybinis, ar piktybinis?
- Koks gydymas man tinkamiausias?
- Ar reikės operacijos, ir jei taip – kada?
- Ar bus reikalinga chemoterapija ar spindulinė terapija?
- Kiek truks gydymas?
- Kas bus, jei gydymas nebus taikomas?
- Kokia bendroji prognozė mano būklės atveju?
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
