Pyospermija – tai būklė, kai vyro spermoje aptinkama neįprastai daug baltųjų kraujo kūnelių. Baltieji kraujo kūneliai paprastai padeda organizmui kovoti su infekcijomis, tačiau jų perteklius spermoje gali pakenkti spermatozoidams ir daryti įtaką vaisingumui.
- 1.Kas yra pyospermija?
- 2.Kaip baltieji kraujo kūneliai veikia spermą?
- 3.Ar pyospermija pavojinga?
- 4.Pyospermijos simptomai
- 5.Kodėl sperma gali būti gelsva ar klampi?
- 6.Pyospermijos priežastys
- 7.Ar pyospermija užkrečiama?
- 8.Galimos komplikacijos
- 9.Pyospermijos nustatymas
- 10.Gydymo galimybės
- 11.Prevencijos patarimai
- 12.Prognozė ir gyvenimas su pyospermija
- 13.Galimybė susilaukti vaikų
Kas yra pyospermija?
Pyospermija, dar vadinama leukocitospermija, išsivysto tuomet, kai spermoje susikaupia daugiau nei 1 milijonas baltųjų kraujo kūnelių viename mililitre. Nedidelis jų kiekis yra normalus, tačiau ženklus padidėjimas rodo galimą organizmo reakciją į infekciją ar kitus dirgiklius.
Kaip baltieji kraujo kūneliai veikia spermą?
Baltieji kraujo kūneliai išskiria aktyviąsias deguonies formas (angl. ROS), kurios naikina infekcijos sukėlėjus, tačiau kartu gali pažeisti ir sveikus audinius – pavyzdžiui, spermatozoidų membranas, judrumą ir net genetinę informaciją.
Ar pyospermija pavojinga?
Daugumos vyrų, sergančių pyospermija, simptomai nepastebimi, tačiau ši būklė gali turėti įtakos norintiems susilaukti vaikų. Ypač jei baltųjų kraujo kūnelių kiekis labai aukštas, gali sutrikti spermatozoidų funkcija ir sumažėti apvaisinimo tikimybė. Tačiau jeigu simptomų nėra, pyospermija dažnai neturi reikšmingos įtakos vaisingumui.
Pyospermijos simptomai
Dažnai ši būklė nėra lydima jokių pojūčių. Vis tik, jei pyospermiją sukelia infekcija, gali pasireikšti šie požymiai:
- Pakilusi kūno temperatūra
- Patinimas genitalijų ar dubens srityje
- Skausmas arba diskomfortas šlapinantis
- Gelsvas spermos atspalvis
Kodėl sperma gali būti gelsva ar klampi?
Paprastai sperma yra balkšva ar pilkšva, tačiau infekcija arba padidėjęs baltųjų kraujo kūnelių kiekis gali pakeisti jos spalvą į gelsvą. Taip pat gelsvumas gali atsirasti po ilgesnės pertraukos nuo ejakuliacijos ar susimaišius su šlapimu.
Pyospermijos priežastys
Šios būklės priežastys gali būti labai įvairios:
- Bakterinės ar kitos infekcijos lytiniuose ar šlapimo takuose
- Uždegimas šlaplėje (uretritas)
- Prostatos uždegimas (prostatitas)
- Autoimuninės ligos
- Šlaplės susiaurėjimas
- Lytiniu keliu plintančios infekcijos, pavyzdžiui, chlamidiozė, gonorėja, pūslelinė
- Padidėjusios sėklidžių venos (varikocelė)
- Bendros organizmo ligos
- Retas ejakuliavimas arba seksualinė abstinencija
- Tabako, marihuanos vartojimas ir gausus alkoholio kiekis
Kokios infekcijos dažniausiai sukelia pyospermiją?
Dažniausi šlapimo ar lytinių takų infekcijų sukėlėjai:
- Escherichia coli (E. coli)
- Mycoplasma
- Ureaplasma
- Chlamydia
Ar pyospermija užkrečiama?
Pati pyospermija nepersiduoda kitiems, tačiau ją galinčios sukelti infekcijos dažnai yra užkrečiamos. Ypač jei priežastis – lytiniu keliu plintanti infekcija, svarbu gydytis abiem partneriams, kad būtų sustabdytas infekcijos perdavimas.
Galimos komplikacijos
Padidėjęs baltųjų kraujo kūnelių kiekis spermoje gali pakenkti spermatozoidams, todėl sukelti vaisingumo sunkumų. Ilgainiui tai gali sumažinti tikimybę susilaukti vaikų.
Pyospermijos nustatymas
Diagnozuojant pyospermiją, gydytojas dažniausiai:
- Susipažįsta su medicinine istorija ir klausia apie lytinę sveikatą
- Atlieka fizinį ištyrimą
- Skiria spermos tyrimą, kuriame po mikroskopu skaičiuojami baltieji kraujo kūneliai
- Naudojamas mieloperoksidazės (MPO) testas, kuris padeda tiksliai nustatyti diagnozę
Papildomai gali būti atliekami:
- Šlapimo tyrimas (infekcijų paieškai)
- Šlapimo tėkmės analizė
- Vaizdiniai tyrimai, tokie kaip rentgenas, kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tyrimas
Gydymo galimybės
Pyospermijos gydymas priklauso nuo priežasties. Kai kuriais atvejais problema išnyksta savaime. Gydant infekcijas dažniausiai skiriami antibiotikai. Svarbu išgerti visą vaistų kursą, kad infekcija neatsinaujintų ir nebūtų sunkiau gydoma ateityje.
Kartais rekomenduojami nereceptiniai nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, kurie gali pagerinti spermatozoidų kiekį ir būklę.
Prevencijos patarimai
Nuo pyospermijos gali apsaugoti sveika gyvensena bei tinkama lytinių santykių higiena:
- Saugokitės dubens sužalojimų
- Reguliariai tikrinkitės dėl lytiškai plintančių infekcijų ir prašykite to naujų partnerių
- Visada naudokite prezervatyvą
- Nevartokite tabako, marihuanos, alkoholį vartokite saikingai
Prognozė ir gyvenimas su pyospermija
Daugeliui vyrų, gavus tinkamą gydymą, spermos kokybė pagerėja, o vaisingumo galimybės išauga. Nepaisant to, pasitaiko atvejų, kai pyospermija neišnyksta ar lieka neaiškios kilmės.
Reguliariai lankykitės pas gydytoją, ypač jei jaučiate pyospermijai būdingus simptomus arba jei nesiseka pastoti jau metus ar ilgiau. Gydymo metu gali reikėti kelių kontrolinių tyrimų, kad būtų galima įvertinti, kaip kinta spermos sudėtis.
Galimybė susilaukti vaikų
Nors pyospermija gali apsunkinti pastojimą, daugeliu atvejų net ir turint šią būklę susilaukti vaikų yra įmanoma. Jei nėštumas neįvyksta per metus, šeimos gydytojas gali rekomenduoti vaisingumą didinančias procedūras, tokias kaip apvaisinimas mėgintuvėlyje ar gimdos viduje.
