Pleuros ertmės skysčių kaupimasis, dar vadinamas pleuros efuzija, reiškia, kad tarp pleuros sluoksnių aplink plaučius susirenka per daug skysčio. Nors kiekvieno žmogaus pleuros ertmėje natūraliai yra trupučio skysčio, jis būtinas kaip lubrikantas, padedantis plaučiams laisvai judėti kvėpuojant. Tačiau kai skysčio prisikaupia per daug, sutrinka natūrali plaučių funkcija ir kvėpavimas tampa sunkus.
Pleuros efuzijos tipai
Pleuros efuzija gali būti skirstoma į dvi grupes, priklausomai nuo skysčio sudėties ir kilmės:
- Transudacinė efuzija – susidaro mažai baltymų turintis, skaidrus ir vandeningas skystis. Jis dažnai atsiranda dėl širdies nepakankamumo ar kepenų cirozės. Tokiose situacijose padidėja spaudimas kraujagyslėse arba organizmas nesugeba tinkamai pašalinti skysčių.
- Eksudacinė efuzija – išsiskiria baltymingu skysčiu, kuris gali būti susijęs su uždegimu, infekcijomis arba navikais. Šios rūšies efuzija susiformuoja, kai smulkiosios kraujagyslės tampa pralaidesnės, arba kai limfinė sistema nesugeba pašalinti perteklinio skysčio.
Kiekvieno tipo gydymo pasirinkimas priklauso nuo tikslios priežasties.
Pleuros efuzijos paplitimas
Pleuros ertmės efuzija gana dažna – šis sutrikimas nustatomas daugeliui tūkstančių žmonių kasmet ir nėra priklausomas nuo amžiaus ar lyties.
Pleuros efuzijos simptomai
- Skausmas krūtinėje, kuris paprastai paūmėja giliai įkvėpus ar kosint
- Dusulys arba apsunkintas kvėpavimas (dispnėja)
- Ortropnėja – kvėpavimo sunkumai gulint, kurie pagerėja atsisėdus ar atsistojus
Dalis žmonių jaučia tik nedidelius ar visai nejaučia simptomų, todėl pleuros efuzija kartais nustatoma atsitiktinai atliekant krūtinės ląstos rentgenogramą dėl kitų priežasčių.
Pleuros efuzijos priežastys
Yra nemažai priežasčių, dėl kurių gali išsivystyti pleuros efuzija. Kai kurie žmonės turi kelias priežastis tuo pat metu. Pagrindinės priežastys priklauso nuo skysčio pobūdžio:
- Transudacinė efuzija dažniausiai susijusi su:
- Širdies nepakankamumu
- Kepenų ciroze
- Inkstų ligomis (nefrozinis sindromas)
- Eksudacinė efuzija dažnai pasitaiko sergant:
- Pneumonija
- Onkologinėmis ligomis (plaučių, krūties vėžiu, limfomomis)
- Lėtinėmis inkstų ar uždegiminėmis ligomis
- Po atviros širdies operacijos
- Retesnės priežastys:
- Tuberkuliozė
- Autoimuninės ligos
- Kraujavimas po krūtinės traumų
- Limfos susikaupimas dėl limfinės sistemos traumos (chilotaraksas)
- Infekcijos pilvo ar krūtinės ertmėje
- Sąlytis su asbestu
- Stemplės plyšimas
- Kasa uždegiminės būklės (pankreatitas)
- Gerybiniai kiaušidžių augliai (Meig’s sindromas)
- Kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromas
- Kai kurios vaistų vartojimo ar gydymo (pvz., radioterapijos) pasekmės
- Pilvo operacijos
Kai kuriems ligoniams skystis gali turėti piktybinių ląstelių arba būti šalutinė chemoterapijos pasekmė.
Pleuros efuzijos rizikos veiksniai
- Esamos ligos, kurios gali padidinti pleuros efuzijos tikimybę
- Tobako produktų vartojimas
- Darbas ar gyvenimas aplinkoje, kurioje yra asbesto
Pleuros efuzijos komplikacijos
- Infekcijos, dėl kurių gali formuotis pūliniai
- Plaučių surandėjimas ir elastingumo sumažėjimas
- Nuolatinė plaučių pažaida
Pleuros efuzijos diagnostika
Gydytojas pirmiausia išklausinės apie Jūsų sveikatos būklę ir simptomus, atliks kruopštų fizinį ištyrimą, klausysis kvėpavimo garsų. Diagnozei patikslinti dažnai skiriami instrumentiniai tyrimai.
Kokie tyrimai atliekami?
- Krūtinės ląstos rentgenograma
- Krūtinės kompiuterinė tomografija (KT)
- Ultragarsinis krūtinės tyrimas
- Toracentezė arba biopsija – adata paimamas skysčių mėginys tarp šonkaulių
- Pleuros skysčio laboratorinė analizė
Kai nesudėtingi tyrimai neatskleidžia ligos, gali būti taikoma torakoskopija – minimaliai invazyvus chirurginis tyrimas (dar vadinamas vaizdo thorakoskopine chirurgija), atliekamas bendrosios nejautros metu. Šios procedūros metu gydytojai gali ne tik įvertinti pleurą, bet ir prireikus iš karto atlikti reikalingą gydymą.
Pleuros efuzijos gydymas
Pagrindinis gydymo tikslas – pašalinti susikaupusį skystį iš pleuros ertmės ir užkirsti kelią jo kaupimuisi ateityje. Gydymo pasirinkimas priklauso nuo sukėlėjo ir simptomų sunkumo.
Vaistai
Sergant širdies nepakankamumu ar kitomis ligomis, skiriami diuretikai bei kiti reikalingi vaistai. Jei efuziją sukelia infekcija, dažniausiai prireikia antibiotikų. Piktybinių efuzijų atvejais gali būti paskirta chemoterapija, spindulinė terapija ar vaistų infuzijos į krūtinės ertmę.
Procedūros
Jei pleuros efuzija stipriai apsunkina kvėpavimą, gydytojas gali pasiūlyti skysčio nutekėjimą (toracentezę) ar krūtinės vamzdelio įvedimą. Kai kurios efuzijos sunkiai gydomos arba nuolat atsinaujina, ypač sergant navikinėmis ligomis. Tuomet į pleuros ertmę suleidžiama specialių vaistų, sukeliančių sąaugų susidarymą tarp pleuros sluoksnių (pleuros sklerozė) – tai padeda pusei pacientų išvengti ligos pasikartojimo.
Chirurginis gydymas
Kai nei skysčio nutekėjimas, nei sklerozė nepadeda, gali prireikti chirurginės operacijos. Gydytojas prieš tai nuodugniai įvertina riziką ir naudą.
- Vaizdo torakoskopinė chirurgija (VATS) – atliekama per mažus pjūvius. Ši technika taikoma, kai efuzija sudėtingai išvaloma arba nuolat atsinaujina. Procedūros metu gali būti panaudojamos medžiagos, neleidžiančios skysčiui kauptis iš naujo.
- Torakotomija – tradicinė, „atvira“ operacija, kurios metu pašalinami visi surandėję audiniai ir likęs efuzijos židinys, ypač jei išsivystė infekcija. Po operacijos tenka keletą dienų ar ilgiau naudoti vamzdelius skysčiui drenuoti.
Gydymo galimi šalutiniai poveikiai
- Plaučių vandeningumas (plaučių edema)
- Kraujo krešulių susidarymas
- Širdies ritmo sutrikimai
- Plaučių subliuškimas (pneumotoraksas)
Atsistatymo laikotarpis po gydymo
Po toracentezės rekomenduojama keletą dienų vengti didesnio fizinio krūvio. Jei atlikta VATS procedūra, prireiks kelių dienų ligoninėje. Atvira operacija dažniausiai reikalauja savaitės ar ilgesnio stacionarinio gydymo.
Kaip sumažinti pleuros efuzijos riziką?
- Nevartoti tabako gaminių
- Stengtis vengti asbesto
- Laikytis mažiau druskos turinčios dietos, jei rekomendavo gydytojas
- Gerti diuretikus, jei jie paskirti
- Riboti skysčių suvartojimą pagal gydytojo nurodymus
Pleuros efuzijos prognozė
Prognozė daugiausia priklauso nuo pagrindinės ligos, kuri sukėlė efuziją, ir nuo to, ar ligai pavyksta kontroliuoti. Kai kuriems žmonėms gydymas būna efektyvus, tačiau efuzija gali kartotis, ypač jei jos priežastis – onkologinis susirgimas arba nėra galimybės skirti tinkamo gydymo.
Dažnai po gydymo reikia pakartotinai atlikti krūtinės rentgenogramas, kad gydytojas galėtų įvertinti, ar skysčio nebesikaupia. Papildomo gydymo gali prireikti ir pagrindinei ligai kontroliuoti.
Kasdienis gyvenimas ir savikontrolė
Tos būklės, kurios sukelia pleuros efuziją, dažnai reikalauja ilgalaikio gydymo ir reguliarios stebėsenos. Laikykitės gydytojo nurodytos gydymo schemos bei būtinai lankykitės suplanuotuose vizituose. Jei netikėtai pasidaro sunku kvėpuoti, nedelskite kreiptis pagalbos.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Kokia tikroji mano pleuros efuzijos priežastis?
- Kaip dažnai reikės lankytis pas Jus stebėjimui?
- Kokia pasikartojimo tikimybė?
- Kokios gali būti ilgalaikės pasekmės?
