Pleurinis išsisluoksniavimas: simptomai, priežastys ir gydymas

Pleuros ertmės skysčių kaupimasis, dar vadinamas pleuros efuzija, reiškia, kad tarp pleuros sluoksnių aplink plaučius susirenka per daug skysčio. Nors kiekvieno žmogaus pleuros ertmėje natūraliai yra trupučio skysčio, jis būtinas kaip lubrikantas, padedantis plaučiams laisvai judėti kvėpuojant. Tačiau kai skysčio prisikaupia per daug, sutrinka natūrali plaučių funkcija ir kvėpavimas tampa sunkus.

Pleuros efuzijos tipai

Pleuros efuzija gali būti skirstoma į dvi grupes, priklausomai nuo skysčio sudėties ir kilmės:

Transudacinė efuzija – susidaro mažai baltymų turintis, skaidrus ir vandeningas skystis. Jis dažnai atsiranda dėl širdies nepakankamumo ar kepenų cirozės. Tokiose situacijose padidėja spaudimas kraujagyslėse arba organizmas nesugeba tinkamai pašalinti skysčių.
Eksudacinė efuzija – išsiskiria baltymingu skysčiu, kuris gali būti susijęs su uždegimu, infekcijomis arba navikais. Šios rūšies efuzija susiformuoja, kai smulkiosios kraujagyslės tampa pralaidesnės, arba kai limfinė sistema nesugeba pašalinti perteklinio skysčio.

Kiekvieno tipo gydymo pasirinkimas priklauso nuo tikslios priežasties.

Pleuros efuzijos paplitimas

Pleuros ertmės efuzija gana dažna – šis sutrikimas nustatomas daugeliui tūkstančių žmonių kasmet ir nėra priklausomas nuo amžiaus ar lyties.

Susiję įrašai

Pleuros efuzijos simptomai

Skausmas krūtinėje, kuris paprastai paūmėja giliai įkvėpus ar kosint
Dusulys arba apsunkintas kvėpavimas (dispnėja)
Ortropnėja – kvėpavimo sunkumai gulint, kurie pagerėja atsisėdus ar atsistojus

Dalis žmonių jaučia tik nedidelius ar visai nejaučia simptomų, todėl pleuros efuzija kartais nustatoma atsitiktinai atliekant krūtinės ląstos rentgenogramą dėl kitų priežasčių.

Pleuros efuzijos priežastys

Yra nemažai priežasčių, dėl kurių gali išsivystyti pleuros efuzija. Kai kurie žmonės turi kelias priežastis tuo pat metu. Pagrindinės priežastys priklauso nuo skysčio pobūdžio:

Transudacinė efuzija dažniausiai susijusi su:

Širdies nepakankamumu
Kepenų ciroze
Inkstų ligomis (nefrozinis sindromas)

Eksudacinė efuzija dažnai pasitaiko sergant:

Pneumonija
Onkologinėmis ligomis (plaučių, krūties vėžiu, limfomomis)
Lėtinėmis inkstų ar uždegiminėmis ligomis
Po atviros širdies operacijos

Retesnės priežastys:

Tuberkuliozė
Autoimuninės ligos
Kraujavimas po krūtinės traumų
Limfos susikaupimas dėl limfinės sistemos traumos (chilotaraksas)
Infekcijos pilvo ar krūtinės ertmėje
Sąlytis su asbestu
Stemplės plyšimas
Kasa uždegiminės būklės (pankreatitas)
Gerybiniai kiaušidžių augliai (Meig’s sindromas)
Kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromas
Kai kurios vaistų vartojimo ar gydymo (pvz., radioterapijos) pasekmės
Pilvo operacijos

Kai kuriems ligoniams skystis gali turėti piktybinių ląstelių arba būti šalutinė chemoterapijos pasekmė.

Pleuros efuzijos rizikos veiksniai

Esamos ligos, kurios gali padidinti pleuros efuzijos tikimybę
Tobako produktų vartojimas
Darbas ar gyvenimas aplinkoje, kurioje yra asbesto

Pleuros efuzijos komplikacijos

Infekcijos, dėl kurių gali formuotis pūliniai
Plaučių surandėjimas ir elastingumo sumažėjimas
Nuolatinė plaučių pažaida

Pleuros efuzijos diagnostika

Gydytojas pirmiausia išklausinės apie Jūsų sveikatos būklę ir simptomus, atliks kruopštų fizinį ištyrimą, klausysis kvėpavimo garsų. Diagnozei patikslinti dažnai skiriami instrumentiniai tyrimai.

Kokie tyrimai atliekami?

Krūtinės ląstos rentgenograma
Krūtinės kompiuterinė tomografija (KT)
Ultragarsinis krūtinės tyrimas
Toracentezė arba biopsija – adata paimamas skysčių mėginys tarp šonkaulių
Pleuros skysčio laboratorinė analizė

Kai nesudėtingi tyrimai neatskleidžia ligos, gali būti taikoma torakoskopija – minimaliai invazyvus chirurginis tyrimas (dar vadinamas vaizdo thorakoskopine chirurgija), atliekamas bendrosios nejautros metu. Šios procedūros metu gydytojai gali ne tik įvertinti pleurą, bet ir prireikus iš karto atlikti reikalingą gydymą.

Pleuros efuzijos gydymas

Pagrindinis gydymo tikslas – pašalinti susikaupusį skystį iš pleuros ertmės ir užkirsti kelią jo kaupimuisi ateityje. Gydymo pasirinkimas priklauso nuo sukėlėjo ir simptomų sunkumo.

Vaistai

Sergant širdies nepakankamumu ar kitomis ligomis, skiriami diuretikai bei kiti reikalingi vaistai. Jei efuziją sukelia infekcija, dažniausiai prireikia antibiotikų. Piktybinių efuzijų atvejais gali būti paskirta chemoterapija, spindulinė terapija ar vaistų infuzijos į krūtinės ertmę.

Procedūros

Jei pleuros efuzija stipriai apsunkina kvėpavimą, gydytojas gali pasiūlyti skysčio nutekėjimą (toracentezę) ar krūtinės vamzdelio įvedimą. Kai kurios efuzijos sunkiai gydomos arba nuolat atsinaujina, ypač sergant navikinėmis ligomis. Tuomet į pleuros ertmę suleidžiama specialių vaistų, sukeliančių sąaugų susidarymą tarp pleuros sluoksnių (pleuros sklerozė) – tai padeda pusei pacientų išvengti ligos pasikartojimo.

Chirurginis gydymas

Kai nei skysčio nutekėjimas, nei sklerozė nepadeda, gali prireikti chirurginės operacijos. Gydytojas prieš tai nuodugniai įvertina riziką ir naudą.

Vaizdo torakoskopinė chirurgija (VATS) – atliekama per mažus pjūvius. Ši technika taikoma, kai efuzija sudėtingai išvaloma arba nuolat atsinaujina. Procedūros metu gali būti panaudojamos medžiagos, neleidžiančios skysčiui kauptis iš naujo.
Torakotomija – tradicinė, „atvira“ operacija, kurios metu pašalinami visi surandėję audiniai ir likęs efuzijos židinys, ypač jei išsivystė infekcija. Po operacijos tenka keletą dienų ar ilgiau naudoti vamzdelius skysčiui drenuoti.

Gydymo galimi šalutiniai poveikiai

Plaučių vandeningumas (plaučių edema)
Kraujo krešulių susidarymas
Širdies ritmo sutrikimai
Plaučių subliuškimas (pneumotoraksas)

Atsistatymo laikotarpis po gydymo

Po toracentezės rekomenduojama keletą dienų vengti didesnio fizinio krūvio. Jei atlikta VATS procedūra, prireiks kelių dienų ligoninėje. Atvira operacija dažniausiai reikalauja savaitės ar ilgesnio stacionarinio gydymo.

Kaip sumažinti pleuros efuzijos riziką?

Nevartoti tabako gaminių
Stengtis vengti asbesto
Laikytis mažiau druskos turinčios dietos, jei rekomendavo gydytojas
Gerti diuretikus, jei jie paskirti
Riboti skysčių suvartojimą pagal gydytojo nurodymus

Pleuros efuzijos prognozė

Prognozė daugiausia priklauso nuo pagrindinės ligos, kuri sukėlė efuziją, ir nuo to, ar ligai pavyksta kontroliuoti. Kai kuriems žmonėms gydymas būna efektyvus, tačiau efuzija gali kartotis, ypač jei jos priežastis – onkologinis susirgimas arba nėra galimybės skirti tinkamo gydymo.

Dažnai po gydymo reikia pakartotinai atlikti krūtinės rentgenogramas, kad gydytojas galėtų įvertinti, ar skysčio nebesikaupia. Papildomo gydymo gali prireikti ir pagrindinei ligai kontroliuoti.

Kasdienis gyvenimas ir savikontrolė

Tos būklės, kurios sukelia pleuros efuziją, dažnai reikalauja ilgalaikio gydymo ir reguliarios stebėsenos. Laikykitės gydytojo nurodytos gydymo schemos bei būtinai lankykitės suplanuotuose vizituose. Jei netikėtai pasidaro sunku kvėpuoti, nedelskite kreiptis pagalbos.