Pleuros mezotelioma yra itin retas, bet pavojingas vėžys, kuris vystosi pleuroje – plona membrana, supančia plaučius ir krūtinės ląstos vidų. Šis susirgimas atsiranda iš mezotelio – audinio sluoksnio, kuris apsaugo mūsų vidaus organus. Kai vėžys susiformuoja bet kurioje mezotelio dalyje, liga vadinama mezotelioma, tačiau dažniausiai pažeidžiama būtent plaučius dengianti pleura.
Pleuros mezotelioma: kas tai ir kaip atsiranda?
Šios onkologinės ligos pagrindinė priežastis – ilgalaikis kontaktas su asbestu. Anksčiau asbestas plačiai naudotas įvairiose pramonės šakose, statybose, transporto gamyboje, todėl darbuotojai dažnai kvėpuodavo jo dulkėmis. XX amžiaus viduryje imta plačiau suvokti, kad įkvėpus asbesto pluoštų, jie nusėda plaučiuose ir sukelia ilgalaikius pokyčius, kurie gali baigtis vėžiu. Daugiau nei 70 % pleuros mezoteliomos atvejų yra tiesiogiai susiję su asbesto dalelėmis.
Jei asbestas nepažeistas ir neprasiskverbia į aplinką, pavojus sveikatai nėra didelis. Tačiau bet kokie statybos, remonto ar griovimo darbai, kurių metu asbestas suskaidomas, kelia daug rizikų.
Pleuros mezoteliomos tipai
Pasaulinė Sveikatos Organizacija išskiria tris pagrindines pleuros mezoteliomos rūšis, kurios priklauso nuo to, kokios ląstelės pradeda nekontroliuojamai daugintis:
- Epiteliotinė mezotelioma: dažniausiai pasitaikanti forma (60–80 % visų atvejų). Ji dažniausiai gydoma geriausiai.
- Sarkomatoidinė mezotelioma: pati rečiausia (apie 10 %), agresyviausia ir sunkiausiai gydoma.
- Bifazikinė mezotelioma: sudaro 10–15 % atvejų. Joje susipina abi ankstesnės ląstelių rūšys.
Ligos tipas svarbus sprendžiant gydymo taktiką ir vertinant prognozę.
Ligos paplitimas
Nors mezotelioma laikoma reta liga, tarp visų mezoteliomos rūšių pleuros mezotelioma yra dažniausia. Kasmet šis vėžys diagnozuojamas tūkstančiams žmonių visame pasaulyje. Dažniau serga tie, kurie ilgą laiką dirbo su asbestu. Nuo 2000-ųjų ligos atvejų skaičius mažėja dėl sugriežtintos asbesto kontrolės.
Pleuros mezoteliomos simptomai
Ligos pradžia dažnai apgaulinga. Nuo kontakto su asbestu iki pirmųjų požymių gali praeiti 15–50 metų. Pradiniai simptomai neretai būna neryškūs, todėl žmonės medikų pagalbos kreipiasi tik ligai pažengus. Dažniausi simptomai:
- Nuolatinis krūtinės skausmas
- Dusulys, oro trūkumas
- Ilgai nepraeinantis kosulys, užkimimas
- Skausmas apatinėje nugaros dalyje
- Veido ir rankų patinimas
- Nepaaiškinamas svorio kritimas
- Naktinis prakaitavimas
- Nuovargis
- Karščiavimas
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Be asbesto, tyrėjai ieško ir kitų pleuros mezoteliomos priežasčių. Kai kuriais atvejais ligą gali sukelti:
- Ankstesnis gydymas radiacija krūtinės srityje
- Paveldimi genų pakitimai (pvz., BAP1 geno mutacija)
- Kontaktas su anglies nanovamzdeliais (naudojami kai kuriose statybinėse, pramoninėse medžiagose, transporto priemonėse)
Daugeliui ligonių kasdienė rizika kilo dėl darbo aplinkos. Ypač pažeidžiamos profesijos:
- Statybininkai, laivų statytojai
- Jūrininkai, dirbę laivų statyklose
- Renovuotojai, griovimo specialistai
- Automobilių, fabrikų, geležinkelių darbuotojai
- Izoliacijos gamintojai ir montuotojai
- Ugniagesiai
- Santechnikai
- Šachtininkai
Rizika susirgti taip pat didėja, jei gyvenate su asbesto dulkėmis iš darbo vietos grįžtančiu žmogumi arba netoli asbesto kasyklų, griovimo teritorijų, kur vykdoma asbesto turinčių pastatų renovacija ar griovimas.
Pleuros mezoteliomos komplikacijos
Net iki 95 % sergančiųjų susiduria su pleuros efuzija – skysčio kaupimusi tarp plaučių ir krūtinės ląstos sienelės, kas apsunkina kvėpavimą. Kiti, dažnai kartu ligos eigą lydintys sutrikimai – tai pleuros plokštelės (ne vėžiniai audinio sustorėjimai, matomi tiriant vaizdu), bei asbestozė – lėtinė plaučių fibrozė dėl asbesto dulkių, apsunkinanti kvėpavimą ir sukelianti randėjimą audiniuose.
Simptomams lengvinti taikomas įvairus gydymas, pavyzdžiui, perteklinio skysčio pašalinimas ar specifinis medikamentinis gydymas.
Kaip diagnozuojama pleuros mezotelioma?
Diagnozei patvirtinti gydytojai remiasi ligos istorija, fiziniu ištyrimu ir specialiais tyrimais:
- Vaizdo tyrimai: Rentgenas gali parodyti pleuros sustorėjimą ar skysčio sankaupas. Sudėtingesni tyrimai, tokie kaip KT, MRT ar PET skenavimas, padeda įvertinti auglio paplitimą bei stadiją.
- Kraujo tyrimai: Ieškoma specifinių baltymų, pvz., fibroline-3 ar su mezotelioma susijusių peptidų.
- Toracentezė: Skysčio paėmimas iš pleuros ertmės, siekiant nustatyti vėžines ląsteles ir palengvinti spaudimą krūtinėje.
- Biopsija: Audinio mėginio paėmimas ir ištyrimas mikroskopu – tai tiksliausias būdas patvirtinti diagnozę. Gali būti atlikta bronchoskopija, torakoskopija ar VATS procedūra.
Pleuros mezoteliomos stadijos ir plitimas
Ligos pažangumas vertinamas nuo 1 iki 4 stadijos. Pirmoji stadija – vėžys apsiriboja tik pleura ir gali būti pašalintas chirurginiu būdu. Vėlesnių stadijų metu liga dažnai išplinta į aplinkinius ar nutolusius organus, limfmazgius, kepenis, kaulus, širdį, centrinę nervų sistemą.
- 1 stadija: navikas randamas tik pleuroje.
- 2 stadija: navikas išplitęs už pleuros, bet dar lokalus.
- 3 stadija: pažeidžiami aplinkiniai organai, limfmazgiai.
- 4 stadija: liga išplitusi į nutolusius organus (metastazės).
Ligos stadija svarbi ne tik parenkant gydymo planą, bet ir prognozuojant ligos eigą.
Gydymo būdai ir ligos valdymas
Pleuros mezoteliomos gydymas yra sudėtingas, dažnai taikoma kelių priemonių kombinacija. Gydymas parenkamas atsižvelgiant į ligos stadiją, paciento būklę ir histologinį tipą:
- Chirurginis gydymas: Galimas ankstyvose stadijose. Atliekami tokie operacijų tipai kaip ekstrapleurinis plaučių pašalinimas (su dalies diafragmos pašalinimu) arba pleurektomija, kai pašalinamos tik pleuros ir navikas.
- Spindulinė terapija: Taikoma vėžio ląstelėms sunaikinti, pašalinti likusiam navikui arba palengvinti simptomus.
- Chemoterapija: Specialūs medikamentai naikina vėžio ląsteles arba stabdo jų dauginimąsi. Dažniausiai skiriami pemetreksedas, karboplatina, cisplatina.
- Imunoterapija: Skatina organizmo imuninę sistemą atpažinti ir sunaikinti auglio ląsteles.
- Paliatyvi pagalba: Orientuota į simptomų mažinimą ir gyvenimo kokybės gerinimą, o ne visišką naviko pašalinimą. Tai gali būti operacijos pertekliniam skysčiui šalinti arba nestiprūs vaistai skausmui mažinti.
- Klinikiniai tyrimai: Nuolat kuriamos ir tiriamos naujos gydymo galimybės, tokios kaip genų ar fotodinaminė terapija.
Ar įmanomas visiškas pasveikimas?
Nors visiškas pasveikimas nuo pleuros mezoteliomos šiuo metu nėra pasiekiamas, daugelis gydymo būdų padeda sulėtinti ligos eigą, malšinti simptomus ir prailginti gyvenimą. Ypač daug vilčių siejama su naujais, inovatyviais gydymo metodais.
Kaip apsisaugoti nuo ligos?
Veiksmingiausia prevencijos priemonė – vengti jokių kontaktų su ore sklandančiomis asbesto dalelėmis. Jei planuojate remontuoti seną būstą, samdykite profesionalus, išmanančius asbesto šalinimą. Atsargiai elkitės bet kokiuose darbuose, kuriuose galima rasti asbesto. Rizikos profesijų atstovams rekomenduojama dėvėti apsaugines priemones ir tinkamai pasirūpinti darbo drabužiais.
Ligos prognozė
Gyvenimo trukmė po pleuros mezoteliomos diagnozės dažniausiai siekia nuo vienerių iki ketverių metų. Negydant ligos, gyvenimo trukmė ženkliai trumpėja. Prognozę lemia naviko tipas, ligos stadija ir bendra sveikatos būklė. Ankstyvos stadijos epiteliotinė mezotelioma turi palankesnę prognozę nei vėlyvos stadijos sarkomatoidinė forma. Nuolat atsiranda naujų gydymo būdų, todėl verta domėtis naujausiais pasiekimais ir aptarti galimas gydymo galimybes su gydytoju.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Jeigu turėjote kontaktą su asbestu ir pastebite nuolatinį krūtinės ar nugaros skausmą, užsitęsusį kosulį, dusulį, sunkų kvėpavimą ar rijimo sunkumus, veido tinimą ar netikėtą svorio kritimą, nedelskite ir pasitarkite su medikais. Ankstyvas ištyrimas suteikia didesnę galimybę kontroliuoti ligą.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Koks tiksliai mezoteliomos tipas man diagnozuotas?
- Kokios stadijos yra mano liga?
- Kurie gydymo variantai būtų tinkamiausi mano atveju?
- Ar tai padės pagerinti gyvenimo kokybę ir pailgins mano gyvenimą?
- Kaip galima sumažinti simptomus ar šalutinį poveikį?
- Ar galiu dalyvauti naujuose gydymo tyrimuose?
