Paprastieji plokšti karpos – tai nedideli, lygūs gumbeliai, atsirandantys ant odos paviršiaus. Jie yra mažesni ir ne taip iškilę kaip kitos karpos, dažniausiai būna vos smeigtuko galvutės dydžio. Spalva dažniausiai svyruoja nuo gelsvai rusvos, rausvos iki odos atspalvio. Plokštosios karpos pasirodo grupėmis – tą patį plotą gali nusėti keliolika ar net šimtas tokių darinių.
Plokščiųjų karpų ypatumai
Šio tipo karpos ypač dažnai išsidėsto veide, ant plaštakų viršaus. Yra tendencija joms plisti tose vietose, kur dažnai dirginama oda – pavyzdžiui, skutimosi metu, todėl vyrams jos dažnai iškyla barzdos srityje, o moterims – ant kojų.
Plokščiosios karpos paprastai nesukelia skausmo, tačiau gali būti nemalonios dėl išvaizdos arba reikalauti ilgesnio gydymo, nes linkusios sugrįžti.
Kam dažniausiai pasitaiko plokščiosios karpos
Dėl dažnesnio pasireiškimo jauname amžiuje jos dar vadinamos jaunatvinėmis karpomis – dažniau pasitaiko vaikams ir paaugliams nei vyresniems žmonėms.
Plokščiųjų karpų simptomai
Paprastai šios karpos pastebimos veido srityje, ant plaštakų ar net ant kaklo ar kojų, ypač jei oda buvo įdrėksta skutimosi ar įbrėžimo metu. Jos dažniausiai išsidėsto ten, kur oda pažeista smulkiais įpjovimais ar įdrėskimais. Be minėtų zonų, jos gali atsirasti ir ant pirštų ar rankų.
Dažniausiai plokščiosios karpos yra labai mažos – 1–5 milimetrų pločio, smulkesnės nei kitų tipų karpos, viršūnė būna lygi. Jų spalva gali būti gelsvai ruda, rausva ar atitikti natūralų odos toną. Forma gali būti apvali arba ovali, o iškilumas dažnai toks menkas, kad beveik nepastebimas. Labai būdingas požymis – polinkis atsirasti grupėmis ar ištisomis eilėmis.
Kas sukelia plokščiąsias karpas
Pagrindinė priežastis – žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Plokščiąsias karpas sukelia specifiniai viruso potipiai, pavyzdžiui, 3, 10, 28 ir 49 numeriais žymimi ŽPV tipai. Šios rūšys nesukelia vėžio ir nėra susijusios su lytinių organų karpomis būdingu virusu.
ŽPV klesti šiltoje, drėgnoje aplinkoje. Patekęs į organizmą, virusas lengvai dauginasi ir plinta ant odos vietų, kurios yra šiltos ir drėgnos. Jis sukelia išorinį odos sluoksnio sustorėjimą.
Rizikos veiksniai
Plokščiųjų karpų tikimybė padidėja, jei tenka tiesiogiai liestis prie virusą turinčio žmogaus odos. Kiti veiksniai, skatinantys jų atsiradimą:
- Kontaktas su paviršiais ar daiktais, ant kurių gali būti ŽPV
- Atviri įdrėskimai, žaizdelės, smulkūs įpjovimai
- Prastai laikomasi higienos principų
- Susilpnėjęs imunitetas
Užkrečiamumo aspektai
Plokščiąsias karpas sukeliantis virusas lengvai plinta per tiesioginį odos kontaktą, nors nėra labai užkrečiamas. Pakanka menkiausio odos pažeidimo, įbrėžimo ar įpjovimo, kad virusas patektų į organizmą. Kartais virusas pereina nuo vienos kūno vietos į kitą, gali būti perduodamas ir per užterštus objektus, tačiau tai pasitaiko rečiau.
Siekiant išvengti užsikrėtimo:
- Nereikėtų dalytis drabužiais, rankšluosčiais ar kitais asmeniniais daiktais su kitais žmonėmis
- Venkite odos kontakto su žmonėmis, turinčiais karpų
- Naudokite šlepetes viešose persirengimo patalpose
Diagnozė
Kilus įtarimui dėl neįprastų odos darinių, verta apsilankyti pas gydytoją. Išvaizda dažnai pakanka karpoms nustatyti, tačiau retais atvejais gali būti rekomenduojama atlikti odos mėginio tyrimą (biopsiją), o esant poreikiui, pacientai nukreipiami pas dermatologą.
Gydymo galimybės
Plokštosioms karpoms specialaus gydymo dažnai nereikia – jos linkusios išnykti savaime, tačiau šis procesas gali trukti daug mėnesių arba net keletą metų. Karpos dingimo trukmę lemia bendra organizmo būklė ir ledų vieta. Pagal tyrimus, iki 78 % plokščiųjų karpų per dvejus metus pranyksta natūraliai.
Trukdantys ar greičiau norintys atsikratyti karpų asmenys gali rinktis vaistinėse parduodamas priemones – dažniausiai tai salicilo rūgšties pagrindu pagaminti tirpalai, kurie tirpina viruso pažeistą odos sluoksnį. Tačiau jų efektyvumas moksliškai nėra patvirtintas, be to, jos gali sudirginti odą.
Jeigu karpos kelia diskomfortą, sparčiai plinta ar trukdo kasdieniam gyvenimui, pravartu kreiptis į gydytoją. Jis gali pasiūlyti įvairių šalinimo būdų, tačiau reikia žinoti, kad nė vienas iš jų negarantuoja visiško karpų sunaikinimo – jos gali atsinaujinti, o procedūros sukelti skausmingumą ar randėjimą.
Šalinant karpas ant veido ar rankų, dažnai renkamasi švelnesni metodai, kad neliktų randų. Gydytojai gali skirti tepalų ar kremų su retinoinine rūgštimi arba benzoilo peroksidu, kurie sudirgina odą ir leidžia karpai pasišalinti. Taip pat taikomi kiti metodai:
- Pertvynimas elektros srove arba lazeriu
- Užšaldymas skystu azotu (krioterapija)
- Tepimas cheminiais preparatais, pvz., kantharidinu, sukeliančiu pūslelių susidarymą ir padedančiu pašalinti karpą
- Chirurginis išpjovimas ar nugraibymas specialiu įrankiu
Prevencija
Norint sumažinti plokščiųjų karpų riziką, svarbu atkreipti dėmesį į keletą prevencijos principų:
- Neliesti ir netrinti atsiradusių karpų
- Po prisilietimo prie karpos būtina kruopščiai nusiplauti rankas
- Laikyti rankas švarias ir sausas
- Stengtis vengti tiesioginio kontakto su žmonėmis, kurių odoje yra plokščiųjų karpų
- Nenaudoti bendrų rankšluosčių, drabužių arba kitų asmeninių daiktų
- Baseinuose ir viešose pirtyse avėti šlepetes
- Reguliariai nuvalyti vaikų žaislus
Prognozė ir ilgalaikė eiga
Dauguma plokščiųjų karpų nesukelia skausmo ar kitų rimtų simptomų ir linkusios išnykti pačios, nors gali užtrukti keli mėnesiai ar metai. Jei karpos sukelia diskomfortą ar ramybės, verta tartis dėl gydymo. Reikėtų žinoti, kad kai kurių gydymo būdų pasekmė gali būti randai arba laikinas skausmas, o plokščiosios karpos turi polinkį grįžti net ir po sėkmingų procedūrų.
