Po valgio sumažėjęs kraujospūdis – tai būklė, kai per dvi valandas po maisto suvartojimo kraujospūdis nukrenta labiau nei įprastai. Kad virškinimas vyktų sklandžiai, širdis dažniausiai plaka greičiau, o kraujagyslės susitraukia, kad kraujospūdis išliktų stabilus. Tačiau jei šie mechanizmai neveikia taip, kaip turėtų, kraujospūdis po valgio gali staiga sumažėti.
Po valgio sumažėjusio kraujospūdžio ypatumai
Ši būklė dažniau pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms – įvairių tyrimų apžvalgos rodo, kad net iki 40% 65–86 metų žmonių susiduria su šiuo reiškiniu. Staigus kraujospūdžio sumažėjimas po valgymo gali sukelti nemalonius pojūčius – pavyzdžiui, silpnumą ar galvos svaigimą. Tačiau šiai problemai egzistuoja veiksmingos prevencijos ir gydymo priemonės, kurios gali padėti ramiai mėgautis maistu.
Simptomai
Daugeliui žmonių aiškių simptomų gali ir nebūti, tačiau jautresni dažniausiai pastebi ryškesnius požymius rytais. Dažniausi po valgio sumažėjusio kraujospūdžio simptomai:
- Galvos svaigimas
- Silpnumas ar jėgų trūkumas
- Noras nualpti
- Nuovargis
- Krūtinės skausmas (angina)
- Pykinimas
- Tamsios dėmės regėjimo lauke
Veiksniai, sukeliantys po valgio sumažėjusį kraujospūdį
Svarbus vaidmuo tenka amžiui – su metais kraujagyslės praranda elastingumą ir sunkiau prisitaiko prie kraujospūdžio svyravimų. Kitos šią būklę provokuojančios priežastys:
- Didelės maisto porcijos
- Mažas suvartojamo druskos kiekis
- Suskystėjęs organizmas (nepakankamas skysčių vartojimas)
- Karštis
Rizikos veiksniai
- 65 metų ir vyresni amžius
- Padidėjęs kraujospūdis
- Parkinsono liga
- Cukrinis diabetas
- Širdies nepakankamumas
- Lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas
- Kelių sistemų atrofija
- Paveldimumas
Galimos komplikacijos
Kai kraujospūdis stipriai sumažėja, žmogus gali net nualpti, o tai didina griuvimo ir traumų riziką. Taip pat galima didesnė laikino kraujotakos sutrikimo bei insulto tikimybė.
Diagnozė ir tyrimai
Kaip atpažįstamas po valgio sumažėjęs kraujospūdis?
Gydytojas pirmiausia pasikalba apie paciento nusiskundimus ir simptomų pasireiškimo laiką. Paprastai matuojamas kraujospūdis prieš valgį ir praėjus 30–60 minučių po jo – jei viršutinė spaudimo reikšmė sumažėja apie 20 mmHg, galimas sutrikimas.
Kokie tyrimai gali būti atliekami?
Norint tiksliai diagnozuoti, gali būti pasiūlytas 24 valandų kraujospūdžio stebėjimas namuose. Aparatas fiksuoja rodmenis kas 10–15 minučių ir padeda tiksliau vertinti būklę.
Gydymas ir valdymas
Kaip galima sau padėti?
Geriausia pradėti nuo gyvenimo būdo pokyčių:
- Po valgio pagulėti
- Nevartoti kraujospūdį mažinančių vaistų prieš valgį (visada pasitarti su gydytoju!)
- Keisti vaistų vartojimo laiką į vėlesnę dienos dalį (tik gavus rekomendaciją)
- Valgyti mažesnes, bet dažnesnes porcijas (pvz., šešias kartus per dieną)
- Rinktis maistą su mažiau angliavandenių
- Išgerti 350–480 ml vandens prieš valgį
- Po valgio pasivaikščioti apie 10 minučių
- Gerti kavos ar kito gėrimo su kofeinu prieš pusryčius ar pietus
- Kai kuriais atvejais – iš anksto pavartoti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (tik pasitarus su gydytoju)
Vaistai, skiriami esant po valgio sumažėjusiam kraujospūdžiui
Kartais gydytojas gali paskirti vaistą akarbozę – ji skiriama tik valgant patiekalus su didesniu angliavandenių kiekiu. Jei simptomai ypač stiprūs, ligoninėje gali būti leidžiami octreotido injekcijos, kurios sumažina kraujo tėkmę į žarnyną ir padeda išvengti spaudimo kritimo.
Prevencijos būdai
Sumažinti riziką padeda dažnesni, bet mažesni valgiai bei mažesnis angliavandenių kiekis maiste. Kai kuriais atvejais gali būti pasitarta dėl akarbozės vartojimo prevencijai.
Prognozė ir gyvenimas su šiuo sutrikimu
Svarbu žinoti, kad po valgio sumažėjęs kraujospūdis gali būti pavojingas, jei prarandate sąmonę ir susižalojate. Tačiau dažnai paprasti pokyčiai kasdienėje rutinoje padeda užkirsti kelią nemaloniems simptomams. Jeigu namų priemonės neveiksmingos, gydytojas parinks tinkamiausią vaistą.
Kasdienis gyvenimas ir savipriežiūra
Rūpindamiesi savimi, laikykitės rekomenduojamų gyvenimo būdo pokyčių. Nepamirškite aptarti su gydytoju, kokios priemonės būtų tinkamiausios jūsų atveju.
Kada kreiptis į gydytoją?
Reguliarūs vizitai padės gydytojui įvertinti, kaip veikia pasirinktų strategijų taikymas kasdienybėje ir, jei reikia, pakeisti gydymo planą ar paskirti vaistus.
Kada būtina skubi medicinos pagalba?
Jei po nualpimo susižalojote, nedelskite – būtina gydytojo apžiūra net ir nesant pastebimų kraujavimų, nes vidiniai sužalojimai gali būti nematomi.
Klausimai aptarimui su gydytoju
- Ką pirmiausia būtų geriausia pakeisti savo mitybos rutinoje?
- Ar mano vaistus nuo kraujospūdžio reikėtų vartoti vėlesniu metu?
- Kiek kavos arba arbatos galima saugiai išgerti ryte?
- Kokias maisto rūšis reikėtų rinktis ar vengti, kad sumažinčiau angliavandenių suvartojimą?
