Podagra – tai staiga ir stipriai pasireiškianti sąnarių liga, priklausanti artritų grupei. Ji išsivysto, kai sąnariuose ima kauptis šlapimo rūgšties kristalai. Nors podagra gali užklupti bet kurį asmenį, dažniausiai liga pasireiškia tiems, kurių organizme yra padidėjusi šlapimo rūgšties koncentracija.
Podagros požymiai
Pirmieji podagros simptomai dažnai pasireiškia staiga, dažnai naktį. Jie apima ne tik ūmų skausmą, bet ir matomus išorinius požymius. Dažniausiai pažeidžiamas yra didžiojo kojos piršto sąnarys, tačiau gali nukentėti ir kiti – pėdų, riešų, kelių ar čiurnų sąnariai.
- Sąnarių skausmas: Skausmas būna labai intensyvus, stipriausias pirmąsias 12 valandų nuo priepuolio pradžios, tačiau gali užsitęsti ir ilgiau.
- Patinimas ir paraudimas: Pažeistas sąnarys parausta, patinsta, oda tampa jautri liečiant.
- Judesių ribotumas: Dėl skausmo ir patinimo sumažėja sąnario judrumas.
- Bendras diskomfortas: Net ir praeinant aštriausiai fazei, sąnarys gali išlikti jautrus savaitę ar ilgiau.
Tiksliai nustatyti podagrą galima atsižvelgiant į šiuos simptomus, todėl gydytojo konsultacija labai svarbi.
Kaip diagnozuojama podagra?
Diagnozė dažniausiai nustatoma tuomet, kai žmogų jau vargina daugiau nei vienas ūmios podagros priepuolis. Po pokalbio apie ligos istoriją ir apžiūros, gydytojas gali skirti papildomų tyrimų, kurie padeda patvirtinti podagros diagnozę ar atmesti kitas galimas ligas.
- Šlapimo rūgšties kiekio kraujyje tyrimas: Aukštas šios rūgšties lygis susijęs su podagra, tačiau padidėjusi koncentracija ne visada reiškia, kad liga jau išsivystė. Be to, ūmaus priepuolio metu šis rodiklis gali būti normalus.
- Sąnario punkcija: Dažniausiai imamas skysčio mėginys iš pažeisto sąnario ir tiriamas mikroskopu, siekiant aptikti podagrinius (uratų) kristalus.
- Rentgeno tyrimas: Jei įtariama ilgalaikė ar sudėtingesnė podagra, atliekamas rentgenas gali parodyti nuolatinį sąnarių pažeidimą ar kitus pokyčius.
- Ultragarsas: Šis tyrimas padeda aptikti uratų kristalus sąnarių audiniuose ir yra itin naudingas lėtinių atvejų diagnostikoje.
- KT tyrimas: Kompiuterinė tomografija gali vizualizuoti kristalus sąnariuose, tačiau toks tyrimas naudojamas retai dėl savo kainos.
Kas gydo podagrą?
Pirmiausia pacientą konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas. Jis gali skirti reikiamus tyrimus, išrašyti vaistus ir stebėti ligos eigą. Jeigu liga komplikuota, ilgalaikė ar pažeisti keli sąnariai, skiriama reumatologo priežiūra – šis specialistas gilinasi į sąnarių ir jungiamojo audinio ligas.
Kaip sumažinti podagros priepuolių riziką?
Gyvensenos pokyčiai ir kasdieniai įpročiai gali padėti išvengti pasikartojančių podagros priepuolių. Štai, ką naudinga įtraukti į kasdienę rutiną:
- Skysčių vartojimas: Gerkite daugiau vandens ir nesaldintų gėrimų – pakankamas skysčių kiekis padeda šlapimo rūgščiai pasišalinti iš organizmo.
- Alkoholio ribojimas: Ypač derėtų vengti alaus, nes nustatyta, kad tai gali išprovokuoti podagros priepuolius.
- Mėsos produktų saikingumas: Persivalgant mėsos, paukštienos ar žuvies, didėja šlapimo rūgšties lygis, todėl verta mažinti jų suvartojimą.
- Sveikas kūno svoris: Aktyvus gyvenimo būdas ir subalansuota mityba padeda išlaikyti tinkamą kūno masę ir sumažina ligos riziką.
Laiku diagnozavus ir tinkamai gydant podagrą, galima puikiai kontroliuoti ligos eigą bei pagerinti gyvenimo kokybę.











