Po traukulių neretai seka vadinamoji postiktalinė būsena – laikinas laikotarpis, kai smegenys atsigauna po išgyvento priepuolio. Šiuo metu žmogus gali jaustis išsekęs, sutrikęs, sunkiai pažįstantis save. Tai gali paveikti nuotaiką, elgesį, mąstymą ir įprastą kasdienę veiklą.
Kas yra postiktalinė būsena?
Postiktalinė būsena – tai smegenų atsistatymo laikotarpis, kuris prasideda iškart po epilepsijos ar kitų traukulių ir tęsiasi tol, kol žmogus vėl gali jaustis pilnai atsistatęs. Smegenyse po priepuolio vyksta atsigavimo procesai, ir tai atsispindi per įvairius pojūčius ar elgesio pokyčius. Laikotarpis, trunkantis nuo kelių minučių iki kelių parų, kiekvienam žmogui būna skirtingas – kai kuriems simptomai greitai praeina, kitiems prireikia ilgesnio laiko sugrįžti į įprastą savijautą.
Šį periodą galima palyginti su sportininku, kuris po varžybų turi kūnui duoti laiko atsigauti. Po didelio nervų ląstelių aktyvumo priepuolio metu, jos pavargsta ir pereina į savotišką „atsistatymo“ fazę. Tuo metu galima justi silpnumą, nuovargį, norą pailsėti, sumažėja protinis ar fizinis pajėgumas.
Kaip dažnai pasitaiko postiktalinė būsena?
Didžioji dauguma žmonių, išgyvenusių traukulius, bent trumpam patiria postiktalinę būseną. Šios fazės trukmė ir pasireiškimo stiprumas būna labai įvairūs – nuo vos pastebimų pojūčių iki ryškaus išsekimo.
Postiktalines būsenos simptomai
- Galvos skausmas ar migrena
- Sumišimas, dezorientacija
- Nusilpimas, stiprus nuovargis
- Užmaršumas ar trumpalaikis atminties praradimas
- Prislėgta nuotaika, nerimas, neretai ir depresija
- Raumenų skausmas ar silpnumas
- Emociniai pokyčiai (nerimas, susierzinimas, gėda ar nerimas dėl to, kas įvyko)
- Sunku aiškiai kalbėti
Simptomų pobūdis priklauso nuo to, kuri smegenų dalis patyrė stipriausią sutrikimą ir kiek ilgai truko priepuolis. Esant sunkiems traukuliams, gali pasireikšti sąmonės netekimas, kliedesiai, haliucinacijos ar psichozės požymiai.
- Nereguliarus širdies ritmas
- Kosulys
- Kūno temperatūros padidėjimas
- Kraujospūdžio pokyčiai
- Laikinas šlapimo ar išmatų nelaikymas
- Pykinimas
Kiekvienas žmogus gali patirti skirtingus simptomus. Jei pastebite pokyčius, kurie anksčiau po traukulių nepasireikšdavo, būtina kreiptis į gydytoją.
Kokios gali būti komplikacijos?
Traukuliai ir po jų sekanti postiktalinė būsena daro įtaką ne tik fizinei, bet ir emocinei sveikatai. Dažnai žmogų aplanko baimė, nerimas dėl galimo kito priepuolio. Ypač sunku, jei traukuliai įvyksta viešumoje – tai gali lemti norą atsiriboti, vengti žmonių, užsidaryti. Depresijos ar nerimo simptomai neretai išlieka ilgiau nei fiziologinis atsigavimo laikotarpis.
Svarbu turėti su kuo pasikalbėti apie išgyvenamus jausmus. Prireikus verta kreiptis į psichikos sveikatos specialistą, kuris padės susidoroti su psichologine traukulių poveikio dalimi.
Kaip nustatoma postiktalinė būklė?
Specialistai postiktalinę būseną dažniausiai nustato iš paciento patiriamų simptomų ir būklės stebėjimo, ypač jei žmogus jau turi diagnozuotus epilepsijos ar kitus traukulių sutrikimus. Papildomiems tyrimams prireikia tik retesniais atvejais, pavyzdžiui, kai pirmą kartą įvyksta priepuolis ne gydymo įstaigoje, arba siekiant atmesti kitą ūmią patologiją.
- Kraujo tyrimai
- Galvos smegenų elektroencefalograma (EEG)
- Smegenų magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
- Pozitronų emisijos tomografija (PET)
- Juosmens punkcija
Kaip padėti žmogui postiktalinės būsenos metu?
Specifinio gydymo šiai būsenai nėra, svarbiausia – ramybė ir poilsis. Dažniausiai užtenka pasirūpinti, kad žmogus jaustųsi saugus, pailsėtų ir prireikus išgertų paprastų nereceptinių vaistų nuo skausmo, kad sumažintų galvos skausmą.
Daugumai simptomai praeina savaime per parą. Tačiau visada svarbu informuoti gydytoją apie naują arba stipresnį priepuolį – tai gali padėti koreguoti tolimesnį gydymą.
Kai kuriais atvejais, kai traukuliai kartojasi ar postiktalinės būklės simptomai labai vargina, gydytojas gali pasiūlyti papildomą prieštraukulinių, galvos skausmą mažinančių ar nuotaiką stabilizuojančių vaistų gydymą. Jei atsiranda psichozės požymių, gali būti skiriama trumpalaikė raminamoji terapija gydymo įstaigoje.
Kiek laiko trunka ši būsena?
Postiktalinė būklė gali tęstis nuo kelių minučių iki kelių parų, tačiau dažniausiai trunka 5–30 minučių. Trukmė priklauso nuo individualių organizmo ypatybių, priepuolio sunkumo ir tipo. Kai ši fazė baigiasi, žmogus paprastai pamažu vėl jaučiasi įprastai. Jeigu simptomai nepraeina per 24 valandas, būtina kreiptis į gydytoją.
Ar visada po priepuolio būna postiktalinė būsena?
Ne visiems po traukulių pasireiškia postiktalinė būsena. Kai kurie žmonės po traukulių greitai atsigauna ir nepatiria jokių išvardytų simptomų. Kiekvienas priepuolis gali skirtis, todėl žmonių patirtis būna labai nevienoda.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Iškart kreipkitės į gydytoją, jei postiktalinė būsena užsitęsia ilgiau nei vieną parą. Taip pat būtina profesinė pagalba, jei:
- Traukuliai pasireiškia pirmą kartą
- Po įprastų traukulių simptomai pasikeičia, sustiprėja ar tampa neįprasti
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Kuo galiu sau padėti, kad postiktaliniai simptomai būtų lengvesni?
- Ar galiu saugiai vartoti paprastus vaistus nuo skausmo?
- Kokios yra galimos gydymo strategijos, kad priepuoliai rečiau kartotųsi?
- Ką daryti, jei simptomai neišnyksta ilgiau nei per parą?
- Kada vėl galima grįžti į darbą arba mokslus po priepuolio?
- Kaip planuoti tolesnius vizitus ir kada būtina nedelsti kreiptis pagalbos?
