SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
Pagrindinis Ligų simptomai

Poiktalinė būsena: kas tai, kiek trunka ir kokie simptomai

Lukas Grinčius Paskelbė Lukas Grinčius
2025 26 spalio
Kategorija Ligų simptomai
0
Share on FacebookShare on Twitter

Po traukulių neretai seka vadinamoji postiktalinė būsena – laikinas laikotarpis, kai smegenys atsigauna po išgyvento priepuolio. Šiuo metu žmogus gali jaustis išsekęs, sutrikęs, sunkiai pažįstantis save. Tai gali paveikti nuotaiką, elgesį, mąstymą ir įprastą kasdienę veiklą.

Kas yra postiktalinė būsena?

Postiktalinė būsena – tai smegenų atsistatymo laikotarpis, kuris prasideda iškart po epilepsijos ar kitų traukulių ir tęsiasi tol, kol žmogus vėl gali jaustis pilnai atsistatęs. Smegenyse po priepuolio vyksta atsigavimo procesai, ir tai atsispindi per įvairius pojūčius ar elgesio pokyčius. Laikotarpis, trunkantis nuo kelių minučių iki kelių parų, kiekvienam žmogui būna skirtingas – kai kuriems simptomai greitai praeina, kitiems prireikia ilgesnio laiko sugrįžti į įprastą savijautą.

Šį periodą galima palyginti su sportininku, kuris po varžybų turi kūnui duoti laiko atsigauti. Po didelio nervų ląstelių aktyvumo priepuolio metu, jos pavargsta ir pereina į savotišką „atsistatymo“ fazę. Tuo metu galima justi silpnumą, nuovargį, norą pailsėti, sumažėja protinis ar fizinis pajėgumas.

Kaip dažnai pasitaiko postiktalinė būsena?

Didžioji dauguma žmonių, išgyvenusių traukulius, bent trumpam patiria postiktalinę būseną. Šios fazės trukmė ir pasireiškimo stiprumas būna labai įvairūs – nuo vos pastebimų pojūčių iki ryškaus išsekimo.

Susiję įrašai

Maisto produktai, kurių reikėtų vengti sergant podagra

Maisto produktai, kurių reikėtų vengti sergant podagra

2025 21 gruodžio
Nubliuškusių (arba Nuplikytos) odos sindromas

Nubliuškusių (arba Nuplikytos) odos sindromas

2025 21 gruodžio

Nuolat norisi šlapintis, bet nieko neišeina

2025 21 gruodžio

Dilgėlių arbatos nauda sveikatai

2025 21 gruodžio

Postiktalines būsenos simptomai

  • Galvos skausmas ar migrena
  • Sumišimas, dezorientacija
  • Nusilpimas, stiprus nuovargis
  • Užmaršumas ar trumpalaikis atminties praradimas
  • Prislėgta nuotaika, nerimas, neretai ir depresija
  • Raumenų skausmas ar silpnumas
  • Emociniai pokyčiai (nerimas, susierzinimas, gėda ar nerimas dėl to, kas įvyko)
  • Sunku aiškiai kalbėti

Simptomų pobūdis priklauso nuo to, kuri smegenų dalis patyrė stipriausią sutrikimą ir kiek ilgai truko priepuolis. Esant sunkiems traukuliams, gali pasireikšti sąmonės netekimas, kliedesiai, haliucinacijos ar psichozės požymiai.

  • Nereguliarus širdies ritmas
  • Kosulys
  • Kūno temperatūros padidėjimas
  • Kraujospūdžio pokyčiai
  • Laikinas šlapimo ar išmatų nelaikymas
  • Pykinimas

Kiekvienas žmogus gali patirti skirtingus simptomus. Jei pastebite pokyčius, kurie anksčiau po traukulių nepasireikšdavo, būtina kreiptis į gydytoją.

Kokios gali būti komplikacijos?

Traukuliai ir po jų sekanti postiktalinė būsena daro įtaką ne tik fizinei, bet ir emocinei sveikatai. Dažnai žmogų aplanko baimė, nerimas dėl galimo kito priepuolio. Ypač sunku, jei traukuliai įvyksta viešumoje – tai gali lemti norą atsiriboti, vengti žmonių, užsidaryti. Depresijos ar nerimo simptomai neretai išlieka ilgiau nei fiziologinis atsigavimo laikotarpis.

Svarbu turėti su kuo pasikalbėti apie išgyvenamus jausmus. Prireikus verta kreiptis į psichikos sveikatos specialistą, kuris padės susidoroti su psichologine traukulių poveikio dalimi.

Kaip nustatoma postiktalinė būklė?

Specialistai postiktalinę būseną dažniausiai nustato iš paciento patiriamų simptomų ir būklės stebėjimo, ypač jei žmogus jau turi diagnozuotus epilepsijos ar kitus traukulių sutrikimus. Papildomiems tyrimams prireikia tik retesniais atvejais, pavyzdžiui, kai pirmą kartą įvyksta priepuolis ne gydymo įstaigoje, arba siekiant atmesti kitą ūmią patologiją.

  • Kraujo tyrimai
  • Galvos smegenų elektroencefalograma (EEG)
  • Smegenų magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
  • Pozitronų emisijos tomografija (PET)
  • Juosmens punkcija

Kaip padėti žmogui postiktalinės būsenos metu?

Specifinio gydymo šiai būsenai nėra, svarbiausia – ramybė ir poilsis. Dažniausiai užtenka pasirūpinti, kad žmogus jaustųsi saugus, pailsėtų ir prireikus išgertų paprastų nereceptinių vaistų nuo skausmo, kad sumažintų galvos skausmą.

Daugumai simptomai praeina savaime per parą. Tačiau visada svarbu informuoti gydytoją apie naują arba stipresnį priepuolį – tai gali padėti koreguoti tolimesnį gydymą.

Kai kuriais atvejais, kai traukuliai kartojasi ar postiktalinės būklės simptomai labai vargina, gydytojas gali pasiūlyti papildomą prieštraukulinių, galvos skausmą mažinančių ar nuotaiką stabilizuojančių vaistų gydymą. Jei atsiranda psichozės požymių, gali būti skiriama trumpalaikė raminamoji terapija gydymo įstaigoje.

Kiek laiko trunka ši būsena?

Postiktalinė būklė gali tęstis nuo kelių minučių iki kelių parų, tačiau dažniausiai trunka 5–30 minučių. Trukmė priklauso nuo individualių organizmo ypatybių, priepuolio sunkumo ir tipo. Kai ši fazė baigiasi, žmogus paprastai pamažu vėl jaučiasi įprastai. Jeigu simptomai nepraeina per 24 valandas, būtina kreiptis į gydytoją.

Ar visada po priepuolio būna postiktalinė būsena?

Ne visiems po traukulių pasireiškia postiktalinė būsena. Kai kurie žmonės po traukulių greitai atsigauna ir nepatiria jokių išvardytų simptomų. Kiekvienas priepuolis gali skirtis, todėl žmonių patirtis būna labai nevienoda.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

Iškart kreipkitės į gydytoją, jei postiktalinė būsena užsitęsia ilgiau nei vieną parą. Taip pat būtina profesinė pagalba, jei:

  • Traukuliai pasireiškia pirmą kartą
  • Po įprastų traukulių simptomai pasikeičia, sustiprėja ar tampa neįprasti

Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju

  • Kuo galiu sau padėti, kad postiktaliniai simptomai būtų lengvesni?
  • Ar galiu saugiai vartoti paprastus vaistus nuo skausmo?
  • Kokios yra galimos gydymo strategijos, kad priepuoliai rečiau kartotųsi?
  • Ką daryti, jei simptomai neišnyksta ilgiau nei per parą?
  • Kada vėl galima grįžti į darbą arba mokslus po priepuolio?
  • Kaip planuoti tolesnius vizitus ir kada būtina nedelsti kreiptis pagalbos?
Lukas Grinčius

Lukas Grinčius

Gydytojas ir medicinos edukatorius, specializuojantis ligų diagnostikoje ir simptomų analizėje. Su daugiau nei 10 metų patirtimi klinikinėje praktikoje, jis siekia padėti žmonėms atpažinti galimus sveikatos sutrikimus ankstyvoje stadijoje ir skatinti savalaikę medicinos pagalbą. Dr. Grinčius baigė medicinos studijas Vilniaus universitete, vėliau tobulinosi vidaus ligų diagnostikos srityje Europos sveikatos mokslų universitete. Dirbdamas šeimos gydytoju, jis pastebėjo, kaip dažnai pacientai ignoruoja simptomus arba interpretuoja juos neteisingai. Ši patirtis paskatino jį rašyti edukacinius straipsnius, kad žmonės geriau suprastų savo kūno siunčiamus signalus. Luko straipsniuose pateikiama išsami, bet lengvai suprantama informacija apie įvairių ligų simptomus – nuo bendrų (pvz., nuovargis, galvos skausmas) iki retų ir sudėtingų (pvz., autoimuniniai simptomai ar neurologiniai sutrikimai). Jis taip pat dalijasi patarimais, kada svarbu kreiptis į gydytoją ir kokius pirmuosius žingsnius reikėtų atlikti. Kai Lukas nerašo straipsnių ar nesigilina į naujausius medicinos tyrimus, jis mėgaujasi pasivaikščiojimais gamtoje, yra aktyvus sporto entuziastas ir dalyvauja sveikatos švietimo iniciatyvose. Jo misija – skatinti žmonių sąmoningumą apie sveikatą ir padėti jiems rūpintis savimi, pradedant nuo simptomų supratimo.

Susiję Pranešimai

Maisto produktai, kurių reikėtų vengti sergant podagra
Ligos

Maisto produktai, kurių reikėtų vengti sergant podagra

Paskelbė Agnė Vaitkutė
2025 21 gruodžio
Nubliuškusių (arba Nuplikytos) odos sindromas
Dermatologija

Nubliuškusių (arba Nuplikytos) odos sindromas

Paskelbė Karolina Rimkutė
2025 21 gruodžio
Nuolat norisi šlapintis, bet nieko neišeina
Ligų simptomai

Nuolat norisi šlapintis, bet nieko neišeina

Paskelbė Lukas Grinčius
2025 21 gruodžio
Kitas įrašas

Po intensyviosios terapijos sindromas (PITS): simptomai, priežastys ir gydymas

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojame

Pažastų skausmas

Pažastų skausmas: 9 dažnos priežastys (ir ką daryti)

2025 26 spalio
Tonzilės

Tonzilės

2025 26 spalio
Gumbas už ausies

6 gumbų atsiradimo už ausies priežastys

2025 26 spalio
Raudonos dėmės ant odos

Raudonos dėmės ant odos: 14 priežasčių

2025 26 spalio
Maisto produktai, kurių reikėtų vengti sergant podagra

Maisto produktai, kurių reikėtų vengti sergant podagra

2025 21 gruodžio
Nubliuškusių (arba Nuplikytos) odos sindromas

Nubliuškusių (arba Nuplikytos) odos sindromas

2025 21 gruodžio
Nuolat norisi šlapintis, bet nieko neišeina

Nuolat norisi šlapintis, bet nieko neišeina

2025 21 gruodžio
Dilgėlių arbatos nauda sveikatai

Dilgėlių arbatos nauda sveikatai

2025 21 gruodžio
SveikatosRumai.lt

Internetinis projektas, skirtas populiarinti sveiką gyvenseną: informacija, praktiniai patarimai ir specialistų įžvalgos vardan jūsų gerovės.

Naujausi įrašai

  • Maisto produktai, kurių reikėtų vengti sergant podagra
  • Nubliuškusių (arba Nuplikytos) odos sindromas
  • Nuolat norisi šlapintis, bet nieko neišeina

Skaičiuoklės

  • KMI skaičiuoklė pagal metus
  • Vaisingų dienų skaičiuoklė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • KMI skaičiuoklė
  • Reklama

Kita

  • Reklama

2021 - 2025 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.

Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
  • Gydytojų sritys
  • Ligos
  • Lytiškai plintančios ligos
  • Nėštumas
  • Odontologija
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Seksualinė sveikata
  • Skausmai
  • Sveikata
  • Tyrimai
  • Vaistai

2021 - 2025 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.