Subklavinės arterijos stenozė – tai būklė, kai susiaurėja pagrindinė arterija, aprūpinanti krauju ranką. Dažniausiai ji atsiranda dėl kraujagyslės viduje susikaupusių apnašų, tačiau priežasčių gali būti ir kitų. Susiaurėjimas veikia tarsi „greičio kalnelis“ – lėtina kraujo tėkmę per arteriją.
Kas yra subklavinės arterijos stenozė?
Ši arterija, ypač dažnai – kairioji, atsišakoja nuo aortos, todėl būtent šioje vietoje dažniau pasitaiko stenozė nei dešinėje. Retais atvejais sutrinka abiejų – tiek kairės, tiek dešinės – subklavinių arterijų laidumas.
Kai apnašos susikaupia kojų arterijose, ši būklė žinoma kaip periferinių arterijų liga. Subklavinės arterijos stenozė – lyg viena šios ligos atmainų. Nebūtinai visi žmonės jaučia nepatogumų: jei kitomis arterijomis kraujas teka normaliai, viena stenozuota kraujagyslė ne visada sukelia problemų, nes organizmas kompensuoja. Visgi ilgainiui, kai susiaurėjimas pasiekia 50%, simptomai gali pasireikšti.
Kaip dažnai pasitaiko ši būklė?
Manoma, kad 2–7 % suaugusių žmonių serga subklavinės arterijos stenoze. Tarp tų, kuriems jau nustatyta periferinė kraujagyslių liga, šis rodiklis siekia net 19%. Dažniau liga nustatoma moterims.
Subklavinės arterijos stenozės priežastys
- Aterosklerozė – cholesterolio ir kitų medžiagų apnašų kaupimasis kraujagyslėje (pagrindinė priežastis).
- Kraujagyslių uždegimas (vaskulitas).
- Spindulinis gydymas krūtinės srityje.
- Krūtinės ląstos išėjimo sindromas – mechaninis suspaudimas.
- Takajasu arteritas.
- Fibromuskulinė displazija.
- Neurofibromatozė.
Ligos rizikos veiksniai
- 50–60 metų amžius.
- Padidėjęs kraujospūdis.
- Cukrinis diabetas.
- Aukštas cholesterolio kiekis kraujyje.
- Maistas, gausus sočiųjų ir transriebalų.
- Rūkymas ar tabako gaminių vartojimas.
- Mažas fizinis aktyvumas, sėdimas gyvenimo būdas.
- Kūno masės indeksas (KMI) virš 25.
- Kojų kraujagyslių liga.
- Takajasu arteritas.
Subklavinės arterijos stenozės simptomai
- Raumenų spazmai ar mėšlungis, kai pajudinama pažeista ranka.
- Skausmas ar rankos nuovargis, ypač ją naudojant.
- Tirpimas arba dilgčiojimas rankoje.
- Retai – galvos svaigimas, nualpimas ar pusiausvyros sutrikimai.
Dauguma žmonių ilgai nejaučia jokių simptomų, nes už kraujo tekėjimą į ranką gali kompensuoti kitos arterijos. Tačiau jei išsivysto vadinamasis „vagystės sindromas“, gali atsirasti ir kitokių požymių.
Būklės komplikacijos
- Subklavinės vagystės sindromas.
- Koronarinės vagystės sindromas.
- Apnašų dalelės gali atsitrūkti ir užkimšti smulkesnes kraujagysles rankos srityje.
- Neužtikrinamas pakankamas kraujo tiekimas rankai, širdžiai ar smegenims.
- Trumpalaikis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas (praeinantis smegenų išemijos priepuolis).
Diagnozuojant subklavinės arterijos stenozę
Gydytojas apžiūros metu įvertina pulso stiprumą ir kraujospūdį abiejose rankose – tai svarbu, nes skirtumas tarp rankų gali būti minėtos ligos požymis. Oda priklausomoje rankoje gali būti vėsesnė, kartais pastebimos blogai gyjančios žaizdelės.
Pastebimas kraujospūdžio skirtumas: jei vienos rankos spaudimas 10–15 mmHg didesnis nei kitos, galima įtarti stenozę. Be to, klausantis kraujagyslės per stetoskopą, gali būti girdimas „švilpimo“ garsas – tai dar vienas ligos ženklas.
Kai stenozę sukelia neįprastos priežastys (pavyzdžiui, uždegimas), kartu pastebimi ir kitų ligų simptomai.
Kokie tyrimai atliekami?
- Ultragarsinis tyrimas, vertinant kraujotaką pažeistoje srityje.
- Kraujagyslių vizualizavimo tyrimai – kompiuterinės tomografijos (KT) angiograma arba magnetinio rezonanso angiograma (MRA).
- Injekcinė (invazinė) angiografija, dažnai taikant specialias vizualizavimo technikas (pvz., „skaitmeninį atėmimą“), siekiant geriau matyti kraujagysles.
Gydymo galimybės
Simptomus jaučiantys pacientai dažniausiai gydomi:
- Aspirinu, siekiant sumažinti krešulių riziką.
- Vaistais, mažinančiais cholesterolį.
- Kraujospūdį mažinančiais preparatais.
- Vaistais nuo kraujagyslių uždegimo, jei ši liga – pagrindinė priežastis.
- Angioplastika ir stento įvedimas užtikrina pratekėjimą pro susiaurintą vietą.
- Esant sudėtingoms situacijoms – šuntavimo (apeities) operacija, naudojant kitą arteriją užblokuotam segmentui „aplinti“.
Net ir nejaučiant simptomų, rekomenduojama keisti gyvenimo būdą ir gydyti aterosklerozę, nes apnašos didina širdies smūgio ir insulto grėsmę. Gydytojas patars:
- Bent 30 min. kasdien užsiimti aktyvia fizine veikla.
- Palaikyti sveiką kūno svorį.
- Atsisakyti tabako produktų.
- Vartoti mažiau sočiųjų ir transriebalų turinčio maisto.
Galimos gydymo komplikacijos
- Kraujavimas.
- Kraujagyslės pažeidimas.
- Krešulių susidarymas.
- Stentas gali įsitvirtinti ne visiškai tinkamoje vietoje arba per mažai išsiplėsti.
- Retkarčiais – stento lūžis ar pasikartojantis kraujagyslės užsikimšimas.
- Labai retai po intervencinių procedūrų gali įvykti insultas.
Atsistatymo laikotarpis
Po angioplastikos rekomenduojama pailsėti parą, vėliau dauguma žmonių grįžta prie įprastos veiklos per savaitę ar net greičiau. Po kraujagyslių šuntavimo atsistatymas gali užtrukti ilgiau – laiką tiksliai nustato gydytojas individualiai.
Prevencija: ką galime padaryti?
Subklavinės arterijos stenozės galite išvengti, jei rūpinsitės kraujagyslių sveikata: daugiau judėsite, maitinsitės sveikiau, vengsite rūkymo ir laiku gydysite kitus rizikos veiksnius, tokius kaip:
- Padidėjęs cholesterolio kiekis.
- Aukštas kraujospūdis.
- Diabetas.
Gyvenimas su šia liga
Tinkami įpročiai padės ne tik išvengti arterijos susiaurėjimų, bet ir užtikrins, kad po gydymo kraujotaka liktų gera. Dėl stento įvedimo dažnai siūloma ilgiau vartoti antiagregantinius vaistus, tokius kaip aspirinas (kartais kartu su kitais preparatais).
Kada kreiptis į gydytoją?
Pirmuosius dvejus metus po gydymo rekomenduojama lankytis pas gydytoją kas pusmetį, vėliau – kasmet. Laikykitės asmeninės sekimo tvarkos, kurią pateiks gydytojas.
Būtina nedelsti ir kreiptis pagalbos, jei pasireiškia širdies smūgio simptomai: skausmas krūtinėje, dusulys, galvos svaigimas, širdies plakimo pojūtis, pilnumas po krūtine ar pykinimas – tokie pojūčiai gali rodyti rimtas komplikacijas.
Ligos eiga ir prognozė
Gydymas dažnai būna veiksmingas: angioplastika padeda daugiau nei 95 % pacientų sumažinti simptomus. Net ir po penkerių metų po procedūros daugelio žmonių arterijos vis dar lieka praeinamos (iki 90 % atvejų). Chirurginis gydymas duoda ilgalaikį efektą retais atvejais, kai reikalinga.
Kai dėl stenozės arterija užsikemša visiškai, ligos eiga gali būti sudėtingesnė. Nepaisant simptomų, ši diagnozė signalizuoja apie bendrą širdies ir kraujagyslių ligų riziką, todėl labai svarbus visapusiškas rizikos veiksnių valdymas.
Ką verta aptarti su gydytoju?
- Ar mano atveju būtinas gydymas?
- Kokio gydymo efektyvumo galima tikėtis?
- Kiek tokių procedūrų atliekama jūsų klinikoje?
- Kas galėtų padėti išmokti sveikos gyvensenos įgūdžių?
Kuo ši liga pavojinga?
Subklavinės arterijos stenozė gali būti rimta, ypač jei dėl jos išsivysto vagystės sindromas – kai kraujas, skirtas širdžiai ar smegenims, nukreipiamas į ranką. Tau labai svarbu laikytis sveikos mitybos ir judėjimo rekomendacijų, kad sumažintum komplikacijų pavojų.
