Polimialgija reumatika – tai vidutinio amžiaus ir vyresniems žmonėms būdinga uždegiminė liga, kuri staiga sukelia skausmą ir sąstingį kaklo, pečių, klubų, viršutinių rankų, šlaunų bei sėdmenų srityse.
Kas yra polimialgija reumatika?
Polimialgija reumatika – tai uždegiminė būklė, kuri labiausiai paveikia vyresnius nei 50 metų žmones. Liga pasireiškia skausmu ir sąstingiu didžiuosiuose kūno sąnariuose: dažniausiai kaklo, pečių ir klubų srityse, bet kartais plinta į viršutines rankas, šlaunis ar nugarą. Dažniausiai simptomai jaučiami abiejose kūno pusėse. Skausmas ir sąstingis ryškiausi rytais ar po ilgesnio nejudėjimo, o rytinis sustingimas gali trukti pusvalandį ar ilgiau. Blogiausia, kad šie pojūčiai dažnai labai stiprūs, tačiau dažnai po truputį sumažėja judant.
Kaip dažnai pasitaiko polimialgija reumatika?
Ši liga dažniausiai nustatoma vyresniems nei 50 metų žmonėms, o didžiausia rizika yra asmenims nuo 70 iki 75 metų. Pastebėta, kad ligos išsivystymo tikimybė didėja su amžiumi.
Polimialgijos reumatikos simptomai
Tipiniai polimialgijos reumatikos simptomai atsiranda staiga. Dažniausiai tai – skausmas ir sąstingis, lokalizuotas aplink didžiuosius sąnarius, ypač pečių ir klubų srityje, taip pat gali būti jaučiamas rankose, stubure, sėdmenyse ar kakle. Šie pojūčiai paprastai atsiranda abiejose kūno pusėse beveik vienu metu. Simptomai dažnai trukdo kasdieninėms veikloms, pavyzdžiui, rengiantis ar šukuojantis plaukus.
- Sustingimas, kuris dažniausiai trunka ilgiau nei 30 minučių, ypač rytais ar po poilsio.
- Bendras silpnumas.
- Nuovargis.
- Neretas blogos savijautos jausmas.
- Mažesnis apetitas ir neplanuotas svorio kritimas.
- Patinimas plaštakose ar riešuose.
- Nedidelis karščiavimas.
Kai kuriems žmonėms (apie 10–20% atvejų) ši liga pasireiškia kartu su dar viena būkle – didžiųjų kraujagyslių uždegimu, dar vadinamu smilkininio arterito sindromu. Tokiu atveju uždegimas paveikia didžiąsias arterijas (aortą, smilkinių arterijas). Tuo tarpu daugiau kaip 40% sergančių didžiųjų kraujagyslių uždegimu taip pat kenčia ir nuo polimialgijos reumatikos simptomų.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Nors aiški liga sukeliančių veiksnių nustatyti kol kas nepavyko, manoma, kad prie atsiradimo gali prisidėti keletas veiksnių:
- Paveldimumas ir genetinė predispozicija.
- Amžėjimas.
- Aplinkos veiksniai, pvz., infekcijos.
- Imuninės sistemos sutrikimai, kai organizmas puola savo audinius (autoimuninės reakcijos).
- Uždegiminiai pakitimai klubuose arba pečiuose (bursitas).
Rizika didžiausia vyresniems nei 50 metų žmonėms. Moterys serga dažniau nei vyrai. Didžiausias sergamumas pastebimas tarp šiaurės Europos kilmės baltųjų gyventojų.
Galimos komplikacijos
Nesigydant ši liga gali gerokai apsunkinti judėjimą, daryti įtaką kasdieniams darbams: tampa sunku apsirengti, šukuotis, atsikelti nuo baldų ar įlipti į automobilį. Rankų kėlimas virš galvos ypač sudėtingas.
Be to, ši būklė gali būti susijusi su smilkininiu arteritu. Esant tam, gali uždegti aorta – pagrindinė arterija, iš kurios kraujas paskirstomas į visą kūną. Tai didina aortos aneurizmos riziką ir gali kelti pavojų gyvybei.
Diagnozavimas ir tyrimai
Polimialgijos reumatikos diagnostika kartais sudėtinga, kadangi jos požymiai gali sutapti su kitų reumatinių ar autoimuninių ligų simptomais – tokių kaip reumatoidinis artritas, spondiloartritas, pseudopodagra, miozitas, degeneracinė sąnarių liga ar kitos jungiamojo audinio ligos. Kad diagnozė būtų tiksli, gydytojas turi atmesti kitas galimas ligas.
Specialistas išklausys ligos istoriją, atliks apžiūrą, įvertins būdingus simptomus. Nėra vieno šiai ligai būdingo kraujo tyrimo, todėl paskiriama keli tyrimai:
- Bendras kraujo tyrimas.
- C-reaktyviojo baltymo nustatymas (CRB).
- Eritrocitų nusėdimo greitis (ENG).
- Skydliaukę stimuliuojančio hormono (TSH) tyrimas.
- Kreatinfosfokinazės matavimas.
Taip pat gydytojas gali stebėti, kaip greitai paciento savijauta pagerėja pradėjus vartoti steroidinius vaistus – dauguma sergančių žmonių stiprų pagerėjimą pajunta per kelias dienas nuo prednizolono vartojimo pradžios.
Gydymas ir valdymas
Gydymas paprastai pradedamas mažomis steroidinių vaistų dozėmis (dažniausiai 10–15 mg prednizolono per parą). Šiuo gydymu dažniausiai skausmas ir sąstingis pradeda mažėti labai greitai. Jei būklė gerėja, dozė palaipsniui mažinama ir gydymas paprastai trunka vienerius ar dvejus metus. Kartais liga vėl atsinaujina, tuomet steroidų vartojimas tęsiasi dar ilgiau arba papildomai taikomi kiti vaistai, padedantys valdyti uždegimą ir sumažinti steroidų dozę.
Tyrinėjami ir kiti vaistai, pavyzdžiui, imunosupresantai (tokie kaip metotreksatas), tačiau jų nauda nėra akivaizdi. Kai kurie biologiniai vaistai patvirtinti gretutiniam smilkininiam arteritui ir reumatoidiniam artritui, tačiau konkrečioms polimialgijos reumatikos gydymo gairėms dar trūksta duomenų apie jų saugumą ir veiksmingumą.
Būtinas kompleksiškas požiūris į gydymą: labai svarbus ir poilsis, ir kasdienė fizinė veikla. Reguliari mankšta padeda palaikyti raumenų jėgą ir sąnarių lankstumą. Tinkami pratimai – važinėjimas stacionariu dviračiu, plaukimas, vaikščiojimas. Jei reikia, gydytojas gali paskirti ir kineziterapiją, kad padėtų sumažinti skausmus ir išsaugoti judrumą.
Ar galima išvengti polimialgijos reumatikos?
Kadangi ligos priežastys nėra visiškai žinomos, šiuo metu nėra patikimų priemonių, kaip užkirsti kelią šiai būklei.
Ligos eiga ir prognozė
Polimialgijos reumatikos simptomai tinkamai gydant dažniausiai praeina per kelias dienas. Ankstyva diagnostika ir pradėtas gydymas leidžia greičiau sugrįžti prie visaverčio gyvenimo. Dauguma pacientų vėliau gyvena būdingą kasdienį gyvenimą, sunkios negalios ar didelio judėjimo ribotumo atvejai reti.
Pastaruoju metu nustatyta, kad polimialgija reumatika sergantys žmonės dažniau turi riziką vystytis aterosklerozei, tačiau tokia rizika gyvenimo trukmei didelės įtakos neturi.
Paprastai gydymo kursas trunka nuo vienerių iki dvejų metų. Kartais prireikia ilgesnio laiko, ypač jei simptomai vėl atsinaujina. Kai kurie pacientai ilgam laikui lieka vartoti labai mažą prednizolono dozę (2–5 mg per parą), kad išvengtų ligos paūmėjimų. Negydoma šios ligos eiga dažniausiai nesibaigia savaime, tačiau retais atvejais per vienus ar penkerius metus būklė gali visiškai išnykti.
Kasdienis gyvenimas su polimialgija reumatika
Ligos valdymas apima reguliarius vaistų vartojimą ir dėmesį šalutiniams reiškiniams. Reikia laikytis subalansuotos mitybos, kiek galima palaikyti fizinį aktyvumą, tačiau neapsunkinti organizmo. Kai skausmas ir sąstingis sumažėja, dažniausiai įmanoma grįžti prie įprastų kasdienių užsiėmimų.
Kada vertėtų kreiptis į gydytoją?
Net ir maža steroidų dozė gali turėti šalutinių poveikių. Būtina informuoti gydytoją, jei pasireiškia šie simptomai:
- Svorio augimas.
- Padidėjęs kraujospūdis.
- Miego sutrikimai.
- Odos plonėjimas, kraujosruvos.
- Katarakta.
- Osteoporozė.
Jeigu atsiranda galvos skausmas, regėjimo pakitimai, nuolatinis karščiavimas, nuovargis, apetito stoka, žandikaulio skausmas ar padidėjęs jautrumas galvos odoje, apie tai verta kuo greičiau pranešti gydytojui – taip galima išvengti smilkininio arterito komplikacijų.
Klausimai gydytojui
- Kokios galėjo būti šios ligos priežastys?
- Koks gydymas man tinkamiausias?
- Į kokius galimus šalutinius reiškinius verta atkreipti dėmesį?
- Ar nėra kartu ir smilkininio arterito?
- Kokios komplikacijos gali kilti dėl šios ligos?
- Kaip sumažinti ligos atsinaujinimo riziką?
