Profesinės astmos priežastys ir rizika dažnai slypi darbo aplinkoje, kur žmonės susiduria su kvėpavimo takus dirginančiomis medžiagomis. Dažnai tai dulkės, cheminės medžiagos, pelėsiai ar kitos ore esančios dalelės. Ilgainiui ar net ir po pirmo didesnio kontakto, šios medžiagos gali sukelti kvėpavimo takų uždegimą, o tai pasireiškia astmos simptomais.
Kas yra profesinė astma?
Profesinė astma – tai kvėpavimo takų liga, kuri išsivysto dėl dirginančių ar alergizuojančių medžiagų poveikio darbo vietoje. Kvėpuojant tokiomis medžiagomis, organizmo gleivinė reaguoja uždegimu, todėl pradeda vystytis astmai būdingi simptomai: padažnėjęs kvėpavimas, dusulys ar krūtinės spaudimas. Dažniausiai ligą sukelia dulkės (pavyzdžiui, miltai, mediena), cheminės medžiagos, lateksas, dažai, purškalai ar gyvūniniai alergenai.
Profesinės astmos tipai
Astma, susijusi su darbu, gali skirstytis į dvi pagrindines rūšis:
- Profesinė astma – kai asmuo pradeda jausti astmos simptomus pirmą kartą, susidūręs su tam tikromis medžiagomis darbe.
- Darbo sukelta astmos paūmėjimas – kai jau turima astma pradeda stiprėti dėl sąlyčio su dirgikliais darbo vietoje.
Profesinės astmos simptomai
Profesinės astmos požymiai niekuo nesiskiria nuo kitų astmos formų, tad įtarus ligą verta atkreipti dėmesį į šiuos simptomus:
- Pasunkėjęs kvėpavimas (dusulys)
- Praplėptas ar švilpiantis kvėpavimas
- Krūtinės spaudimas, skausmas arba spaudimo jausmas
- Užsitęsęs ar paroksizminis kosulys
Kas sukelia profesinę astmą?
Tiek staigus, tiek ilgalaikis kontaktas su dirginančiais elementais darbo aplinkoje gali sukelti profesinę astmą. Organizmas gali reaguoti dviem būdais – iškart, kai po kontakto pasireiškia ūmi uždegiminė reakcija, arba palaipsniui vystantis alerginei reakcijai. Tiesioginis kvėpavimas kai kuriomis dalelėmis skatina gleivinės paburkimą, sunkina kvėpavimą ir sukelia kitus alerginio uždegimo procesus.
Yra virš 300 žinomų medžiagų, galinčių sukelti ar paaštrinti astmą:
- Gyvūnų pleiskanos, plunksnos, kailis
- Izoliacijos, kilimų ar putplasčio medžiagos
- Latekso gaminiai
- Cheminiai tirpikliai, dažai, klijai, plastikai
- Miltai, grūdų dulkės
- Medienos dulkės
- Automobilių dažai, purškalai
- Pelėsiai
Nepaisant darbo vietoje naudojamų respiratorių ar kitų apsaugos priemonių, profesinė astma vis tiek gali išsivystyti.
Kurios profesijos pavojingiausios?
Astma gali kilti dirbant bet kokį darbą, jei jame yra kvėpavimą dirginančių medžiagų. Tačiau didesnė rizika kyla žmonėms šiose srityse:
- Kepėjai, žemės ūkio ar grūdų sandėlių darbuotojai, malūnininkai
- Medikų ar farmacijos sektoriaus darbuotojai
- Veterinarai, laboratorijų darbuotojai kontaktuojantys su gyvūnais
- Valytojai, dirbantys su stipriomis cheminėmis priemonėmis
- Metalo, plastiko ar medienos pramonės darbuotojai
- Automobilių dažytojai, dirbantys su purškiamomis dangomis
Kaip suprasti, kad ligą sukelia darbo aplinka?
Dažnai profesinės astmos simptomai sumažėja ar visai praeina, kai žmogus ilgesniam laikui išeina iš darbo vietos (pavyzdžiui, atostogų metu ar po savaitgalio namuose). Tačiau kartais pagerėjimas pasijaučia tik po keleto savaičių ar net ilgiau. Jei pastebite, kad simptomai susiję su jūsų darbo grafiku, verta apie tai pasikalbėti su gydytoju.
Galimos komplikacijos
Smogiant intensyviam astmos priepuoliui, organizmas gali nebegauti pakankamai deguonies, o pasikartojantys kontaktai su dirgikliais ilgainiui gali sukelti rimtesnius plaučių pažeidimus ar randėjimą.
Profesinės astmos diagnostika
Diagnozę dažniausiai nustato alergologai ar pulmonologai, remdamiesi simptomų aprašu ir kvėpavimo funkcijos tyrimais. Gydytojui svarbi ir jūsų profesinė veikla – papasakokite, kokiomis medžiagomis dirbate, kokioje aplinkoje esate didžiąją dienos dalį.
Prieš vizitą naudinga užsirašyti laikus, kada simptomai aštrėja ar susilpnėja. Tai padės gydytojui nustatyti, ar astma yra profesinės kilmės, ir atmesti kitas galimas ligas.
Kokie tyrimai atliekami nustatant profesinę astmą?
- Alergijos kraujo tyrimai arba odos mėginiai, kad būtų nustatyta, ar simptomus sukelia alergija.
- Spirometrija – paprastas kvėpavimo testas, leidžiantis įvertinti oro tėkmę plaučiuose.
- Krūtinės ląstos rentgeno nuotrauka arba kompiuterinė tomografija, siekiant atmesti kitas priežastis ar nustatyti būklių pokyčius.
- Smailės srauto matuoklis, kuris parodo, kaip keičiasi kvėpavimo takų pralaidumas darbo metu ar namuose.
Kaip gydoma profesinė astma?
Pagrindinis gydymo tikslas – sumažinti ar pašalinti dirgiklių poveikį. Daugumai žmonių reikės vartoti inhaliatorius kiekvieną dieną – jie derina uždegimą malšinančias vaistines medžiagas (steroidus) su bronchų plečiamaisiais, kurie atveria kvėpavimo takus. Taip pat siūloma kiek įmanoma vengti veiksnių, sukeliančių ar sunkinančių simptomus.
Papildomai gydytojas gali skirti:
- Greito poveikio inhaliatorių – dažniausiai jį patariama turėti visada po ranka astmos priepuolio atveju.
- Nebulizatorių – jei kai kuriuos vaistus geriau naudoti purškiamu pavidalu per veido kaukę, o ne inhaliatoriumi.
- Leukotrienų modifikatorių tablečių pavidalu, padedančių sumažinti simptomus ir astmos priepuolių riziką.
- Biologinius vaistus, kai simptomai yra sunkūs ir nepasiduoda kitokiam gydymui.
Profesinės astmos visiškai išgydyti nepavyksta, tačiau ligos eigą galima valdyti vaistais ir vengiant dirgiklių.
Kaip apsisaugoti nuo profesinės astmos?
Geriausias būdas – vengti sąlyčio su dirginančiomis medžiagomis. Kartais tai gali reikšti darbo pobūdžio pakeitimą ar net perėjimą į kitą darbovietę. Taip pat rekomenduojama:
- Naudoti tinkamą apsauginę kaukę, kuri efektyviai filtruoja pavojingas daleles.
- Dirbti gerai vėdinamose patalpose, o dirbant su pavojingomis medžiagomis turėti veikiantį traukos ar ištraukiamosios ventiliacijos įrenginį.
- Kiek įmanoma, vietoje pavojingų produktų naudoti saugesnes alternatyvas – apie tai verta pasikalbėti su darbdaviu.
- Nuolat sekti savo šalies ar regiono darbo saugos normas – jos padeda užtikrinti, kad darbo aplinka būtų kuo saugesnė.
Perspektyvos ir gyvenimas su profesine astma
Tinkamai gydant bei sumažinus kontaktą su dirgikliais, astmos priepuoliai gali retėti arba visai išnykti. Visgi, jei neįmanoma išvengti astmą provokuojančių medžiagų, simptomai gali grįžti ar pablogėti. Ilgalaikė ekspozicija gali lemti nuolatinius kvėpavimo funkcijos sutrikimus.
Po darbo pasikeitimo ar ilgesnės pertraukos, kai išvengiama astmos dirgiklio, pagerėjimas gali pasijausti po kelių dienų arba savaičių, tačiau kartais simptomai užsitęsia ir ilgiau.
Kada kreiptis į gydytoją?
Pastebėjus kvėpavimo takų simptomus, kurie pasireiškia ar pablogėja darbo vietoje, vertėtų nedelsti ir pasitarti su gydytoju. Būtina stebėti, kada ir kokiomis aplinkybėmis simptomai stiprėja ar silpnėja – tai svarbi informacija gydymui ir priežasčių paieškai. Gydytojas gali jums padėti išsiaiškinti ligos priežastis bei pasiūlyti tinkamas gydymo ar tolimesnio stebėjimo galimybes.
Svarbu išmokti aptarti diagnozę ir su darbdaviu – taip galima rasti būdų, kaip sumažinti tolesnę riziką ir užkirsti kelią tolimesniems plaučių pažeidimams.
Kada būtina skubiai kreiptis pagalbos?
Sunkios astmos priepuolio metu, kai nesiseka kvėpuoti, reikia greitos medicinos pagalbos. Pirmas žingsnis – pasinaudoti greito poveikio inhaliatoriumi. Jei jo nepavyksta rasti arba vaistas nepadeda, nedelsiant kreipkitės į artimiausią gydymo įstaigą.
Skubią pagalbą kvieskite, jei stebite šiuos simptomus:
- Mėlynuojanti oda, lūpos ar pirštai (šviesiaodžiams) arba pageltusios, pabalusios lūpos ar dantenos (tamsesnės odos žmonėms)
- Nerimo ar panikos jausmas
- Krūtinės spaudimas, skausmas
- Nepaliaujamas stiprus švokštimas ar kosulys
- Sunkumas kalbėti
- Labai dažnas, paviršutiniškas kvėpavimas
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Kaip teisingai vartoti vaistus ar naudotis inhaliatoriumi?
- Kiek dažnai reikėtų naudoti greito poveikio inhaliatorių?
- Kada būtina kreiptis skubios pagalbos?
- Kaip galėčiau išvengti astmos priepuolių?
- Ar galiu toliau dirbti savo profesijoje?
- Ar mano plaučiams kyla ilgalaikė žala?
