Prostatos vėžys – tai piktybinis navikas, susiformuojantis prostatoje – mažoje liaukoje, esančioje po šlapimo pūsle ir priešais tiesiąją žarną. Ši liauka yra svarbi vyrų vaisingumui, nes jos išskiriamas skystis saugo spermatozoidus ir palaiko jų gyvybingumą apvaisinimo metu.
Prostatos vėžio tipai
Dauguma prostatos navikų vystosi labai lėtai ir ilgą laiką lieka riboti tik prostatos liaukoje. Dažniausia vėžio rūšis – adenokarcinoma, kuri prasideda liaukinių ląstelių, išskiriančių skystį, sluoksnyje. Tačiau būna ir retesnių formų:
- Smulkiųjų ląstelių karcinomos
- Pereinamojo epitelio karcinomos
- Neuroendokrininiai navikai
- Sarkomos
Nors šios retesnės rūšys pasitaiko nedažnai, apie jas verta žinoti.
Ligos simptomai
Ankstyvose stadijose prostatos vėžys dažnai nesukelia jokių pojūčių. Ligai progresuojant gali atsirasti įvairūs šlapinimosi ir lytinės funkcijos pokyčiai. Būdingiausi požymiai gali būti šie:
- Dažnas ar staigus noras šlapintis, ypač naktį
- Sumažėjusi šlapimo srovė arba nutrūkstanti srovė
- Degantis ar skausmingas šlapinimasis
- Nesulaikomas šlapimas
- Nesulaikomos išmatos
- Skausminga ejakuliacija, erekcijos sutrikimai
- Kraujas šlapime arba spermoje
- Skausmas apatinėje nugaros, klubų ar krūtinės srityje
Pastebėję šiuos simptomus, verta pasitarti su gydytoju.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Mokslininkai vis dar tiksliai nežino, kodėl prostatos ląstelės kartais tampa vėžinės. Paprastai vėžio ląstelės dauginasi greičiau nei įprastos, nustoja natūraliai nykti ir kaupiasi formuodamos auglį. Naviko fragmentai galiausiai gali išplisti į kitas kūno vietas.
Laimei, dauguma navikų auga lėtai ir diagnozuojami dar neišplitę už prostatos ribų – tuomet jie sėkmingai gydomi.
Rizikos didinantys veiksniai:
- Amžius. Dažniau serga vyresni nei 50 metų vyrai; apie 60% atvejų nustatoma vyresniems nei 65 metų.
- Rasė ar etninė kilmė. Didžiausia rizika – juodaodžiams ar afrikietišką kilmę turintiems vyrams, ypač jaunesniems nei 50 metų ir agresyvesniems navikams.
- Paveldimumas. Jei prostatos vėžio buvo artimoje šeimoje, rizika padidėja 2–3 kartus.
- Genetika. Paveldėtos BRCA1/BRCA2 geno mutacijos ar Lynch sindromas taip pat didina riziką.
Kiti galimi rizikos veiksniai (nors jų reikšmė nėra galutinai įrodyta): rūkymas, prostatitas, nutukimas (KMI >30), lytiškai plintančios infekcijos, poveikis cheminėms medžiagoms (pvz., Agent Orange).
Diagnostika ir tyrimai
Prostatos vėžys aptinkamas atliekant reguliarius patikrinimus, įvairius kraujo, vaizdinius ar biopsijos tyrimus. Paprastai profilaktiniai tyrimai pradedami apie 55 metus arba anksčiau, jei vyras rizikos grupėje. Daugeliu atvejų vyresniems nei 70 metų reguliarus tikrinimas nebėra rekomenduojamas.
Pagrindiniai tyrimo metodai:
- Skaitmeninis tiesiosios žarnos tyrimas – gydytojas pirštu apčiuopia prostatą per tiesiąją žarną, ieškodamas sukietėjimų ar pakitimų.
- PSA kraujo tyrimas – įvertinamas prostatos specifinio antigeno kiekis. Didelė koncentracija gali rodyti tiek vėžį, tiek kitas gerybines būkles.
- Vaizdo diagnostika – magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ar transrektalinė echoskopija patikslina įtartinas vietas.
- Biopsija – specialia adata paimamas prostatos audinio mėginys ir ištiriamas, siekiant patvirtinti diagnozę ir įvertinti naviko agresyvumą. Dažnai atliekami ir genetiniai tyrimai, kurie padeda pasirinkti gydymą.
Ligos stadijos ir laipsniai
Prostatos vėžio prognozę ir gydymo taktiką lemia naviko išplitimas ir jo agresyvumas. Kiek navikas atitolęs nuo normalių audinių, matuojama pagal Gleason skalę – kuo piktybiškesnės vėžinės ląstelės, tuo aukštesnis įvertinimas.
- Vietinė (lokali) stadija – vėžys yra tik prostatoje.
- Regioninė – pažeidžiami aplinkiniai audiniai ar organai.
- Išplitusi (metastazavusi) – navikas persikelia į limfmazgius, kaulus ar kitus organus (kepenis, plaučius, smegenis).
Gydymas ir valdymas
Pasirinktas gydymo būdas priklauso nuo ligos stadijos, bendros paciento sveikatos ir naviko augimo tempų. Priklausomai nuo situacijos, gydymas gali būti aktyvus arba stebėsenos principu.
Stebėsena
- Aktyvi stebėsena – dažni PSA tyrimai, vaizdiniai tyrimai ar biopsijos kas 1–3 metus, norint įvertinti, ar vėžys keičiasi. Gydymas pradedamas, jei liga progresuoja.
- Laukiamoji stebėsena – retesni tyrimai vyresniems ar sergantiems kitomis ligomis. Daugiausia dėmesio skiriama simptomų lengvinimui.
Chirurginis gydymas
- Radikali prostatektomija – pašalinama visa prostata. Gali būti atliekama per pilvo pjūvį (atviroji operacija) arba naudojant robotizuotą sistemą per kelis mažus pjūvius. Taip dažniausiai gydomi vėžiai, neperaugę už prostatos ribų.
Spindulinė terapija
- Brachiterapija – į prostatą implantuojamos radioaktyvios granulės, kurios naikina vėžines ląsteles, bet tausoja aplinkinius audinius.
- Išorinė spindulinė terapija – į naviką nukreipiami stiprūs rentgeno spinduliai. Patobulinti metodai leidžia tiksliai veikti naviką, mažinant poveikį sveikiems audiniams.
Sisteminis gydymas
- Hormonų terapija – mažinamas hormono testosterono kiekis, kuris skatina prostatos vėžio augimą. Kartais taikomas sėklidžių šalinimas.
- Imunoterapija – aktyvinama imuninė sistema kovai su vėžio ląstelėmis.
- Taikinių terapija – nutaikoma į genetines vėžio ypatybes, ypač jei navikas turi specifinių mutacijų (pvz., BRCA).
- Vaistų (chemoterapija) – naudojami gydyti išplitusį ar agresyvų vėžį, dažniau taikoma kartu su hormonais.
Židinys gydymo metodai
- Aukštos energijos ultragarsas (HIFU) – intensyvios garso bangos karščiu naikina vėžines ląsteles.
- Krioterapija – navikas užšaldomas šalčiu, kuris sunaikina vėžio ląsteles.
- Lazerinė abliacija – stipriai įkaitinta lazerio spinduliuotė suardo auglį.
- Fotodinaminė terapija – vaistai padaro naviko ląsteles jautrias šviesai, o vėliau jos sunaikinamos apšvitinus tam tikro bangos ilgio šviesa.
Tokie židininiai gydymo būdai dar laikomi naujoviškais.
Galimi gydymo padariniai
- Šlapimo nelaikymas – atsiranda šlapimo nutekėjimas ar nesulaikymas, tačiau dažniausiai per pusmetį ar metus situacija pagerėja.
- Erekcijos sutrikimai – operacijos ar gydymo metu gali pakisti lytinė funkcija. pagalbiniai vaistai ir procedūros gali būti efektyvūs atkuriant erekciją.
- Nevaisingumas – kai kurie gydymo metodai gali paveikti spermatozoidų gamybą ir ejakuliaciją. Planuojant šeimą, specialistai rekomenduoja apsvarstyti spermos užšaldymą prieš gydymą.
Jei pastebite šalutinius gydymo reiškinius, kreipkitės į gydytojus dėl pagalbos sprendžiant šiuos sunkumus.
Prognozė
Anksti aptikus prostatos vėžį, gydymo rezultatai – labai geri. Net 99% tų, kuriems vėžys nustatytas ir dar neišplitęs, išgyvena bent penkerius metus po diagnozės. Gana dažnai gydymas visiškai pašalina naviką, jei liga ribota tik prostata.
Jei vėžys išplitęs į kitus organus, prognozė prastesnė: maždaug trečdalis tokių pacientų gyvi praėjus penkeriems metams po diagnozės. Vis dėlto taikant pažangias gydymo priemones galima pasiekti ilgalaikės remisijos ir gerą gyvenimo kokybę.
