Funkciniai priepuoliai, dar vadinami psichogeniniais neepilepsiniais priepuoliais, dažnai primena epilepsinius priepuolius. Tačiau skirtingai nei epilepsija, jie neatsiranda dėl neįprastų smegenų elektrinių impulsų. Tokie priepuoliai yra nervų sistemos atsakas į tam tikrus išorinius ar vidinius veiksnius, pavyzdžiui, kūno sužalojimą ar skausmą, stresą aplinkoje ar praeityje patirtas traumas.
Ši būklė gali paveikti tiek judesius, tiek emocijas ar sąmonę. Svarbu suprasti, kad priepuoliai yra tikri ir nevaržomi, – žmogus negali jų kontroliuoti savo valia. Jie dažnai trukdo kasdieniam gyvenimui, tačiau pagalba yra įmanoma. Medikų bendruomenėje ši būklė dar vadinama funkciniu neurologiniu sutrikimu, nes požymius lemia ne pažeistas smegenų „aparatas“, o sutrikusi jų veiklos „programinė įranga“.
Kiti pavadinimai, su kuriais galite susidurti kalbant apie šią būklę, yra psichogeninės neepilepsinės atakos ar epizodai.
Funkcinių priepuolių simptomai
Pagrindinis šios būklės ženklas – priepuoliai, kurie atrodo kaip epilepsiniai, tačiau nėra susiję su sutrikusia smegenų elektrine veikla. Vieniems asmenims jie gali pasireikšti stipriu viso kūno drebulio priepuoliu, primenančiu toninius-kloninius priepuolius, kitiems – rankų ar kojų trūkčiojimu, trumpalaikiu sąmonės išnykimu ar netikėtu kritimu.
- Nepastovūs judesių modeliai
- Priepuoliai su drebulio požymiais, bet išlieka sąmonė
- Reaguojančios, bet užsimerkusios akys
- Viso kūno drebulys, trunkantis daugiau nei 10 minučių
- Sąmonės netekimas
- Nesinchronizuoti galūnių judesiai
- Būdingi dubens judesiai
- Staigūs galvos judesiai į šonus
Be pačių priepuolių, gali pasireikšti ir simptomai, susiję su psichologine būkle, pavyzdžiui, nerimas, depresinės nuotaikos, panikos atakos arba potrauminio streso reakcijos.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Funkcinių priepuolių priežastys yra daugiaplanės ir susijusios su įvairiais gyvenimo aspektais – fiziniu, emociniu ir socialiniu spaudimu. Yra žinoma, kad šiuos priepuolius gali išprovokuoti sunkumai suvokiant ar išreiškiant emocijas, informacijos apdorojimo sutrikimai, iššūkiai susidorojant su stresu.
- Patirtas fizinis, emocinis ar seksualinis smurtas ar nepriežiūra vaikystėje
- Stipri ar traumuojanti gyvenimo patirtis
- Lėtinės ligos, pavyzdžiui, nuolatinis skausmas ar fibromialgija
Genetiniai veiksniai ir psichikos sveikatos sutrikimai taip pat gali turėti įtakos šiai būklei. Dažnos kartu pasitaikančios diagnozės: nerimo, depresijos, disociacijos, nuotaikos, asmenybės sutrikimai, potrauminio streso sindromas, somatiniai ir priklausomybės sutrikimai.
Galimos komplikacijos
Žmogus dažnai gali net nepastebėti, kad patyrė priepuolį, todėl gali kilti pavojus traumoms ar net gyvybei pavojingiems įvykiams. Dėl baimės ar gėdos gali norėtis užsidaryti, atsiriboti nuo artimųjų ir mėgstamos veiklos. Tokie epizodai stipriai veikia ir emocinę savijautą, gali didinti mintis apie savižudybę.
Diagnostikos galimybės
Sunku atskirti funkcinius priepuolius nuo epilepsijos, nes jų išoriniai požymiai labai panašūs. Diagnozei patvirtinti dažniausiai atliekama vaizdo EEG – tuo metu stebimas priepuolis ir tikrinama, ar kinta smegenų elektrinė veikla.
EEG pagalba gydytojas gali pamatyti, kad priepuolio metu smegenų elektrinis aktyvumas išlieka normalus, priešingai nei epilepsijos atveju. Dėl šios priežasties nemaža dalis žmonių iš pradžių klaidingai gauna epilepsijos diagnozę. Kartais gali pasitaikyti abiejų tipų – tiek epilepsinių, tiek funkcinių priepuolių viename žmoguje, tačiau tai reta situacija.
Kaip valdomi ir gydomi funkciniai priepuoliai
Nustatyta, kad kognityvinė elgesio terapija (KET) yra vienas veiksmingiausių būdų šiai būklei gydyti. Tai psichoterapijos metodas, padedantis suprasti savo reakcijas į stresą, atpažinti mintis, kurios sukelia neigiamas emocijas bei elgesį, ir mokytis su tuo susidoroti sveikiau.
Be KET, svarbus ir kitų kartu esančių sveikatos problemų – kaip depresija ar nerimas – valdymas. Gydymas gali apimti ir vaistų, pavyzdžiui, antidepresantų skyrimą, priklausomai nuo gydytojo rekomendacijos. Priešpriepuoliniai vaistai dažniausiai nėra veiksmingi šios būklės gydymui.
Konsultacijos metu kartu su specialistu aptariamos galimos priežasčių grandys ir sudaromas individualus gydymo planas, kuriame gali būti tokie tikslai:
- Geriau pažinti savo būklę ir jos pasireiškimo priežastis
- Rasti būdus susidoroti su stresu ir jo sukėlėjais
- Išmokti atpažinti tipines priepuolių priežastis ir jų išvengti
- Gerinti emocijų valdymą (pvz., praktikuoti atsipalaidavimo technikas)
- Atkurti ir stiprinti gyvenimo kokybę – santykius, mokslus ar darbą
Kiekvieno žmogaus tikslai gali būti skirtingi, todėl terapijos eiga pritaikoma individualiai. Suaugusiems kartais siūloma neuroelgesio terapija – reguliarios kassavaitinės konsultacijos, lydimos savarankiškų užduočių, kurios padeda susiformuoti naujus įgūdžius ir gilinti supratimą apie save.
Terapijos metu gali tekti peržiūrėti giliau slypinčias emocijas. Jei jausite sunkumų ar emocinis krūvis atrodys per didelis, gydytojas ar terapeutas padės ieškoti tinkamų sprendimų ir palaikymo.
Gydymo rezultatai: ko tikėtis?
This būklė gali stipriai paveikti kasdienybę, tačiau gavus tikslią diagnozę ir taikant tinkamą gydymą, simptomai dažniausiai sumažėja ar net visai išnyksta. Daug žmonių, atvirai bendradarbiaudami su specialistais ir aktyviai dalyvaudami terapijoje, pastebi aiškų pagerėjimą arba retesnius priepuolius. Tiksliausią prognozę suteiks jūsų gydytojas, įvertinęs individualią situaciją.
Ne mažiau svarbu suprasti, kad funkcinių priepuolių gydymas – tai procesas, reikalaujantis laiko, kantrybės ir noro mokytis naujų būdų, kaip tvarkytis su emocijomis bei stresu. Kuo daugiau pastangų skirsite terapijai ir naujų įgūdžių praktikavimui, tuo didesnė tikimybė atkurti pilnavertį gyvenimą.
