Q karščiavimas yra infekcinė liga, kurią sukelia bakterija Coxiella burnetii. Ši bakterija dažniausiai aptinkama gyvulių, tokių kaip avys, ožkos ir galvijai, organizme. Užkratas gali patekti į dirvožemį ar orą per gyvūnų išskyras, todėl žmogus gali užsikrėsti net neturėdamas tiesioginio kontakto su pačiu gyvūnu.
Kas yra Q karščiavimas?
Nors ši liga laikoma reta, ji gali kelti pavojų ūkiuose dirbantiems ar gyvenantiems žmonėms, taip pat tiems, kurie bet kokiu būdu susiduria su gyvūnų produktais ar dulkėmis, užterštomis C. burnetii. Pavadinimo „Q“ kilmė siejama su „klausimu“ (angl. query), nes XX a. pradžioje gydytojams ilgai nepavyko nustatyti šios ligos sukėlėjo.
Kas gali susirgti Q karščiavimu?
Padidėjusi rizika susirgti šia liga kyla tiems, kurie gyvena ar dirba šalia fermų ir reguliariai susiduria su ūkiniais gyvūnais ar jų aplinka. Rizikos grupei priklauso veterinarai, ūkių, skerdyklų darbuotojai ir visi, kurie padeda gyvūnams veršiuotis ar rujos metu.
Didžiausia rizika susirgti sunkia Q karščiavimo forma būdinga:
- Nėščiosioms, kurioms gresia komplikacijos ar nėštumo nutrūkimas.
- Žmonėms, turintiems širdies vožtuvų ar kraujagyslių problemų, aneurizmas ar sutrikusią inkstų veiklą.
- Turintiems kraujagyslių protezus.
- Asmenims su nusilpusia imunine sistema.
Q karščiavimo eiga
Užsikrėtus C. burnetii, bakterija gali pažeisti plaučius, širdį, smegenis, kaulus ar kitus audinius, o simptomai gali išlikti dar ilgai išnykus pradinei infekcijai. Kai kuriems žmonėms liga virsta lėtine forma – tuomet ji po ilgo laiko gali paveikti širdį, kraujagysles ar kaulus. Neretai lėtinė Q karščiavimo forma nustatoma praėjus keliems mėnesiams ar net metams po pirminių ligos požymių; dažniausias lėtinės formos pasireiškimas – širdies endokarditas, tačiau gali būti paveiktos ir kitos sritys.
Q karščiavimo simptomai
Ūminio Q karščiavimo simptomai
- Aukšta temperatūra
- Stiprus nuovargis
- Sukrėtimas šaltkrėčiu
- Gausus prakaitavimas
- Raumenų skausmai
- Skausmingas jautrumas šviesai
- Smarkūs galvos skausmai
- Pykinimas, vėmimas
- Viduriavimas
- Kosulys
- Skausmas krūtinėje ar pilve
- Odos išbėrimas, panašus į dėmeles po oda
- Kvėpavimo pasunkėjimas
Q karščiavimo sukelto nuolatinio nuovargio sindromas
Apie penktadalis persirgusiųjų Q karščiavimu patiria nuovargį ir kitus simptomus, kurie tęsiasi mėnesius ar net metus. Dažniausi požymiai:
- Lėtinis nuovargis
- Galvos skausmai
- Prakaitavimas
- Sąnarių ir raumenų skausmai
Lėtinio Q karščiavimo simptomai
Lėtinė forma gali pasireikšti praėjus ilgam laikui po pirminės infekcijos. Dažniausiai paveikiami širdies vožtuvai, kraujagyslės, bet gali būti ir kitų simptomų:
- Nedidelė, užsitęsusi temperatūra
- Gausesnis prakaitavimas naktį
- Kūno svorio kritimas
- Stiprus nuovargis
- Kvėpavimo pasunkėjimas
- Kojų ar pėdų patinimas
Kaip plinta Q karščiavimas?
Ligos sukėlėjas, C. burnetii, dažnai randamas užkrėstų gyvūnų organizme – jie gali būti ir visai be jokių simptomų. Bakterija patenka į aplinką kartu su šlapimu, išmatomis, pienu ar vaisiaus apvalkalu, tačiau dažniausiai žmonės užsikrečia įkvėpę dulkių ar vandens lašelių, kuriuose yra šios bakterijos. Užsikrėsti įmanoma ir būnant netoli fermų, ne tik tiesiogiai liečiant gyvūnus.
Mažiau įprasti užsikrėtimo būdai:
- Kai valgoma ar geriama neapdorota pieno produkcija (žalias pienas, nepasterizuotas sūris ar ledai)
- Uodų ar erkių įkandimai
- Iš nėščios moters vaikui (nėštumo ar gimdymo metu)
- Per kraujo perpylimus
Žmogus žmogui Q karščiavimas dažniausiai neperduodamas, nors retais atvejais infekcija gali būti perduota iš nėščiosios jos vaikui.
Kaip nustatoma ši liga?
Norint patvirtinti Q karščiavimo diagnozę, gydytojas atkreips dėmesį į Jūsų ligos istoriją, paklaus apie galimus kontaktus su gyvūnais ar darbą ūkyje ir paskirs kraujo tyrimus. Specifinių bakterijos antikūnų aptikimas kraujyje padeda tiksliai nustatyti ligą, tačiau kartais gali prireikti ne vieno mėginio per skirtingus laikotarpius. Kartais gydymas pradedamas dar nesulaukus galutinių tyrimų rezultatų.
Kaip gydomas Q karščiavimas?
Ūminė ligos forma paprastai gydoma antibiotikais – tai dažniausiai greitai leidžia kontroliuoti infekciją. Lėtinei Q karščiavimo formai dažniau reikalingas ilgalaikis gydymas ne tik antibiotikais, bet ir kitais preparatais (pavyzdžiui, nuo uždegimo). Gydymo planas sudaromas individualiai, priklausomai nuo ligos eigos ir Jūsų sveikatos būklės.
Galimi medikamentai:
- Doksiciklinas
- Hidroksichlorochinas
- Trimetoprimas–sulfametoksazolas
- Rifampicinas
- Fluorochinolonai (ciprofloksacinas ir ofloksacinas)
- Klaritromicinas
Gydytojas gali rekomenduoti profilaktiškai taikyti gydymą žmonėms, kuriems tenka didesnė rizika išsivystyti lėtinei ligos formai, pavyzdžiui, sergantiems širdies ar kraujagyslių ligomis.
Ar šią ligą galima visiškai išgydyti?
Dauguma žmonių, susirgusių ūmine Q karščiavimo forma, sėkmingai išgyja gydomi antibiotikais. Vis dėlto nedidelis dalis sergančiųjų gali jausti simptomus dar keletą mėnesių ar net metų. Lėtinis Q karščiavimas gydomas ilgai ir sudėtingai, tačiau šiuolaikiniai antibiotikai padeda daugeliui pacientų.
Kaip apsisaugoti nuo Q karščiavimo?
- Dirbant su gyvūnais ar jų aplinkoje, rekomenduojama dėvėti kaukę ir pirštines, ypač jei imate dalyvauti gimdymuose ar tenka liestis prie išskyrų.
- Atsisakykite nepasterizuotų pieno produktų.
- Turint širdies vožtuvų patologiją ar kitų sunkių ligų, svarbu reguliariai tikrintis ir gydyti lėtines būkles, nes tai sumažina lėtinio Q karščiavimo riziką.
- Kai kuriose šalyse, kur ši liga dažnesnė, yra prieinamos vakcinos. Pasitarkite su gydytoju dėl galimybės skiepytis ar imtis kitų profilaktikos priemonių, jei esate rizikos grupėje.
Labiausiai saugotis turėtų tie, kurie dėl darbo ar gyvenamosios vietos dažnai bendrauja su galvijais, ožkomis ar avimis, taip pat nėščios moterys, žmonės su širdies vožtuvų ar kraujagyslių ligomis, imuniteto sutrikimais.
Prognozė ir galimos komplikacijos
Q karščiavimo simptomai dažniausiai praeina per 10–90 dienų, tačiau kai kuriems žmonėms išlieka ilgesnis nuovargis ar kiti nemalonūs pojūčiai. Jei gydytojas paskiria antibiotikus, juos reikės vartoti bent dvi savaites. Maždaug penktadalis sergančiųjų gali kentėti nuo užsitęsusio nuovargio, kuris trunka net kelerius metus.
1–5 % atvejų, dažniausiai žmonėms, turintiems kitų sveikatos problemų, Q karščiavimas pereina į lėtinę formą. Lėtinis Q karščiavimas gydomas labai ilgai – iki 18 mėnesių ar ilgiau, priklausomai nuo pažeistų organų.
Galimos Q karščiavimo komplikacijos:
- Kraujagyslių sienelių susilpnėjimas ar išsipūtimas
- Neteisinga kraujotaka dėl fistulių susiformavimo
- Širdies vidinio dangalo uždegimas
- Plaučių audinio randėjimas
- Kvėpavimo apribojimai (ūminio kvėpavimo distreso sindromas)
- Širdies nepakankamumas
- Kaukolės kaulų infekcijos
- Nėštumo nutrūkimas ar mažas naujagimio svoris
Ūminio Q karščiavimo išeitys dažniausiai būna palankios, jei liga laiku gydoma antibiotikais. Mirtingumas siekia apie 0,5–1,5 %. Tačiau sergant lėtine forma išlieka didesnė komplikacijų ir mirties rizika – mirtingumas gali būti 12–25 %.
Kaip rūpintis savimi persirgus Q karščiavimu?
Gydytojo paskirtus vaistus vartokite tiksliai, kaip nurodyta, ir periodiškai konsultuokitės dėl galimų komplikacijų ar užsitęsusių simptomų. Jei dirbate ar gyvenate šalia fermų ir pastebėjote aukščiau aprašytus simptomus, svarbu nedelsti pasitarti su gydytoju.
Kada būtina kreiptis į medikus?
- Jei gyvenate ar dirbate šalia gyvulių ir jaučiate Q karščiavimui būdingus simptomus.
- Jei turite lėtinio Q karščiavimo požymių ir galėjote būti užsikrėtę anksčiau, nepriklausomai nuo to, kiek laiko praėjo nuo kontakto su C. burnetii.
Ką verta aptarti su gydytoju?
- Ar naudoti prevencines priemones, kad išvengčiau lėtinės Q karščiavimo formos?
- Ar man reikia tikrintis dėl širdies ir kraujagyslių ligų?
- Kaip tiksliai vartoti paskirtus vaistus?
- Kada vėl kreiptis dėl tolimesnio gydymo ar tyrimų?
- Kokios priemonės padėtų geriau suvaldyti mano simptomus?
