Radikulopatija – tai būklė, kai dėl užspausto nervo šaknies palei stuburą atsiranda įvairūs nemalonūs pojūčiai, pavyzdžiui, skausmas, nutirpimas ar dilgčiojimas. Dažniausiai ši problema kyla, kai viena iš stuburo nervų šaknelių yra suspaudžiama arba sudirginama. Galite sutikti ir terminą „radikulitas“.
Tipai pagal lokalizaciją
Radikulopatija skirstoma pagal vietą, kurioje užspaustas nervas:
- Gimdos kaklelio srities radikulopatija (kaklas)
- Krūtinės srities radikulopatija (viršutinė nugaros dalis)
- Juosmens srities radikulopatija (apatinė nugaros dalis)
Neretai simptomus lengvina laikysenos gerinimas, lengvi pratimai ar nereceptiniai vaistai. Kai kuriais atvejais radikulopatija praeina savaime, be jokio gydymo.
Palyginimas su kitais stuburo sutrikimais
Radikulopatija ir mielopatija
Abi šios būklės gali sukelti stuburo skausmus, tačiau jų priežastys skiriasi. Radikulopatija paprastai yra laikina – ją lemia užspausta nervinė šaknelė. Tuo tarpu mielopatija – rimtesnis susirgimas, kuriam būdingas stuburo smegenų spaudimas dėl traumos, naviko, degeneracinių pakitimų ar infekcijos. Jei mielopatijos negydoma, ji gali sukelti nepataisomų nervų pažeidimų.
Radikulopatija ir spondilolizė
Spondilolizė – tai stuburo slankstelių jungčių silpnumas, galintis sukelti nedidelius lūžius ir skausmą, ypač apatinėje nugaros dalyje. Ji dažniausiai pasitaiko paaugliams dėl augimo šuolių. Skirtingai nuo radikulopatijos, čia priežastis – kauliniai pakitimai, o ne nervo užspaudimas.
Radikulopatija ir sėdmeninis nervas
Skausmas dėl sėdmens nervo užspaudimo vadinamas išialgija. Abi šios būklės susijusios su nervų užspaudimu, tačiau išialgija pasireiškia apatinės nugaros dalies ir kojos skausmu, einančiu išilgai sėdmeninio nervo. Radikulopatija gali apimti bet kurią stuburo dalį, priklausomai nuo to, kuri nervinė šaknelė paveikta.
Rizikos grupės ir paplitimas
Radikulopatija gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms, tačiau dažniau diagnozuojama vyresniems nei 50 metų. Nors kaklo ar nugaros skausmai yra gana dažnas skundas, pats radikulopatijos atvejis laikomas gana retu.
Kaip ši būklė veikia organizmą
Radikulopatija pirmiausia pasireiškia skausmu ar kitais nemaloniais pojūčiais aplink užspaustą nervą. Kartais dėl to tampa sunku stovėti, sėdėti ar net judėti. Pavyzdžiui, jei paveikiamas kaklo nervas, gali skaudėti ar sunkėti kaklo judesiai.
Radikulopatijos simptomai
- Skausmas paveiktame regione
- Dilgčiojimas
- Nutralis
- Raumenų silpnumas
Simptomų lokalizacija priklauso nuo užspausto nervo vietos:
- Kaklo radikulopatija gali sukelti skausmą ar kitus pojūčius kakle, rankose ar net plaštakose.
- Krūtinės srityje skausmas dažnai jaučiamas aplink krūtinę, ypač įkvepiant ar iškvepiant.
- Juosmeninėje dalyje – skausmas ar nutirpimas apatinėje nugaros dalyje, galintis plisti į kojas.
Kai kurie minėti požymiai gali būti būdingi ir kitoms, daug rimtesnėms ligoms. Jei pasireiškia krūtinės skausmas, kvėpavimo sutrikimai ar galūnių tirpimas, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Radikulopatijos priežastys
Užspausta nervų šaknelė gali atsirasti dėl įvairių priežasčių:
- Traumos (pvz., kritimas, avarija)
- Kaulinių ataugų susiformavimas ant slankstelių
- Išvarža ar pasislinkęs stuburo diskas
Be tiesioginių pažeidimų, radikulopatijos riziką didina ir natūralūs organizmo senėjimo procesai – laikui bėgant stuburo diskai ir kaulai praranda savo formą bei elastingumą, dėl ko padidėja nervo užspaudimo tikimybė.
Diagnozė ir tyrimai
Diagnozuojant radikulopatiją, gydytojas pirmiausia apžiūri stuburą, domisi jūsų jaučiamais simptomais, klausia apie pojūčių pobūdį. Dažnai prireikia ir vaizdinių tyrimų:
- Rentgeno tyrimas – parodo stuburo iškrypimus ar lūžius.
- Kompiuterinė tomografija (KT) – pateikia detalesnius, trimačius stuburo vaizdus nei rentgenas.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – padeda įvertinti minkštųjų audinių, diskų ir nervų pažeidimus.
- Elektromiografija (EMG) – matuoja raumenų elektrinį aktyvumą, padeda nustatyti, ar nervai veikia tinkamai.
Gydymo būdai
Koks gydymas bus skirtas, priklauso nuo radikulopatijos tipo ir simptomų stiprumo. Dalis žmonių simptomus įveikia be papildomų gydymo priemonių, tačiau jei savijauta negerėja, gali būti skiriami:
- Ledo arba šilumos kompresai – padeda sumažinti tinimą, atpalaiduoti įsitempusius raumenis.
- Laikysenos taisymas ar kineziterapija – mankštos ir tempimo pratimai stiprina stuburą, mažina spaudimą nervams ir skausmą. Kineziterapeutas parinks tinkamiausius pratimus jūsų atvejui.
Vaistai
- Nereceptiniai vaistai nuo skausmo (pvz., ibuprofenas) dažniausiai padeda sušvelninti simptomus. Prieš ilgiau vartodami tokius vaistus, pasitarkite su gydytoju.
- Kortikosteroidai – stiprūs priešuždegiminiai vaistai, dažnai skiriami, kai skausmas ypač stiprus. Gali būti vartojami tabletėmis arba leidžiami į pažeistą vietą.
Chirurginis gydymas
Operacija dėl radikulopatijos reikalinga itin retai ir siūloma tik tuomet, jei simptomai labai išreikšti ir neveiksmingi kiti gydymo būdai. Kiekvienas atvejis individualus – gydytojas išsamiai aptars galimas procedūras.
Kasdienė priežiūra ir savijautos gerinimo būdai
Kineziterapeutas ar gydytojas gali patarti, kaip koreguoti laikyseną, kad sumažėtų diskomfortas kasdienėje veikloje. Taip pat gali būti rekomenduojami specialūs pratimai stuburui stiprinti. Svarbu nedaryti to, kas kelia skausmą – jei jaučiate diskomfortą, aptarkite tai su specialistu.
Atidžiai laikantis rekomendacijų, daugeliu atvejų simptomai palaipsniui silpsta per kelias dienas ar savaites.
Radikulopatijos prevencija
Ne visus radikulopatijos rizikos veiksnius galima pašalinti, tačiau sveika stuburo laikysena ir reguliari mankšta gali padėti sumažinti stuburo dėvėjimosi ar pažeidimų tikimybę.
Ligos eiga ir gyvenimo kokybė
Dauguma žmonių visiškai pasveiksta nuo radikulopatijos. Nors ši būklė gali būti labai nemaloni, dažniausiai ji yra laikina. Atsigavimo trukmė priklauso nuo priežasties ir individualių sveikatos savybių, tačiau dažniausiai simptomai atslūgsta per kelias savaites.
Dažniausiai nereikia nutraukti darbo ar pamokų, jeigu jūsų veikla nesukelia papildomo diskomforto. Prieš fizinius krūvius verta pasitarti su gydytoju.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jeigu pajutote naujus ar stiprėjančius skausmus nugaroje ar stubure, nedelskite pasirodyti gydytojui. Į gydymo įstaigą verta kreiptis ir tada, jei po traumos pradedate nebevaldyti rankų, kojų, negalite jų judinti kaip anksčiau.
Klausimai, kuriuos verta užduoti gydytojui:
- Kokio tipo radikulopatiją diagnozavote?
- Kokio gydymo gali prireikti mano situacijoje?
- Per kiek laiko galėčiau pasveikti?
- Kokie tyrimai man bus atlikti?
