Riebalinio audinio nekrozė: kas tai, priežastys ir gydymas

Riebalinio audinio nekrozė – tai būklė, kai pažeistas riebalinis audinys ima mirti dėl sutrikusio kraujo tiekimo ar tiesioginės traumos. Šis procesas vyksta lėtai, dažnai užtrunka kelis mėnesius ar net metus, o jo metu per kelias stadijas keičiasi pažeistos vietos audiniai.

Kas patiria riebalinio audinio nekrozę

Nors ši būklė gali pasireikšti bet kam, jei riebalinis audinys patiria žalą, dažniausiai ji pastebima:

Žmonėms, kurių kūne yra didesnis riebalų kiekis, ypač krūtyse – ši sritis laikoma jautriausia riebalų nekrozės vieta.
Tiems, kurie buvo operuoti krūtų srityje, ypač atlikus riebalų persodinimo ar kitokias plastines operacijas.
Po radioterapijos dėl onkologinių ligų.
Vyresniems nei 50 metų asmenims.
Rečiau pasitaiko tiems, kurie patyrė ūminį pankreatitą, ar naujagimiams po sudėtingo gimdymo.

Kur gali atsirasti riebalinio audinio nekrozė

Būklė gali išsivystyti bet kurioje vietoje, kur yra riebalinio audinio, kuris buvo stipriai pažeistas. Vis dėlto dažniausiai nekrozė nustatoma krūtyse. Ši kūno dalis neretai traumuojama per avarijas (pvz., saugos diržu), taip pat po biopsijos, spindulinės terapijos ar operacijų.

Riebalų nekrozė pasitaiko ir kitose kūno dalyse – pilve, sėdmenyse, šlaunyse. Dažnai to priežastimi tampa medicininės ar kosmetinės procedūros, pavyzdžiui, pilvo plastika arba riebalų persodinimo (pvz., „Brazilian butt lift“) operacijos. Šių procedūrų metu persodintas riebalinis audinys gali būti pažeistas ir neatlaikyti – tada išsivysto nekrozė.

Susiję įrašai

Retais atvejais, kai žmogus serga sunkia ūmine pankreatito forma, pažeistas kasos sritis gali pradėti naikinti aplinkines riebalines ląsteles, ypač pilvo srityje. Kai kada uždegimas plinta po oda bei gali išplisti po visą kūną (pannikulitas).

Nekrozės simptomai

Dažniausiai žmogus riebalų nekrozę pastebi tada, kai pasikeičia po oda jaučiamo ar matomo riebalinio audinio struktūra.

Kaip atrodo riebalų nekrozė

Tipiškai matomas ar jaučiamas gumbas, nelygumas ar sukietėjusi vieta po oda. Jei didesnė riebalinio audinio dalis buvo sunaikinta, gali pasirodyti įdubimas ar nukarimas. Krūtyje riebalų žuvimas gali sukelti spenelio įdubimą. Uždegiminius junginius išskiriančios žūvančios ląstelės dažnai lemia odos paraudimą, sustorėjimą ar mėlynavimą.

Kokie pojūčiai juntami

Gali būti jaučiamas minkštas arba kietas gumbas. Nekrozės pradžioje visiškai neskauda, tačiau vėliau, ypač jei išsivysto pannikulitas (lėtinis odos ir pogrąžinės riebalų uždegimas), jaučiamas skausmas ar jautrumas.

Kas sukelia riebalinio audinio nekrozę

Svarbiausias veiksnys – įvairūs pažeidimai riebaliniame audinyje, kurie lemia ląstelių žuvimą. Dažniausios priežastys:

Stipri fizinė trauma (pvz., susidūrimas ar avarija).
Įvairios operacijos ar estetinio gydymo procedūros – tiek medicininės, tiek kosmetinės.
Biopsijos procedūros.
Radioterapijos pagalba gydytos sritys.
Ūminis pankreatitas (kai kasos fermentai skaido riebalus aplinkiniuose audiniuose).

Galimos komplikacijos

Išvaizdos pokyčiai – tai gali nepavykti tam tikros plastinės operacijos arba pakisti operuotos srities forma.
Poreikis papildomai operuoti – jei nekrozė išsivysto po estetinių procedūrų, kartais būtina pakartotinė intervencija.
Audinių infekcija – retais atvejais gali reikėti gydymo antibiotikais ar papildomos chirurginės pagalbos.
Emocinis stresas, ypač jei žmogus gydosi dėl onkologinės ligos ir turi sugrįžti į gydymo įstaigą dėl nekrozės ar kosmetinių pokyčių. Kartais nekrozė gali priminti vėžio atsinaujinimą, nors pati ši būklė piktybiška nėra.

Kaip diagnozuojama riebalų nekrozė

Dažniausiai diagnozė nustatoma taikant vaizdinius tyrimus, tačiau neretai tam prireikia laiko – nekrozės požymiai gali pasirodyti tik praėjus metams ar net ilgiau po patirtos traumos ar operacijos. Kartais žmogus gali nė neatsiminti, kas galėjo sužaloti audinį, todėl didelę reikšmę turi išsami asmens sveikatos istorija.

Riebalinio audinio nekrozė kai kada gali būti painiojama su piktybiniais dariniais, nes tiek fizinės apžiūros, tiek vaizdiniai tyrimai gali būti panašūs. Tokiais atvejais, siekiant tiksliai atskirti, gali būti reikalingas audinio mėginys laboratoriniam ištyrimui.

Kokie tyrimai taikomi

Rentgeno nuotraukos
Ultragarsas
Kompiuterinė tomografija (KT)
Magnetinio rezonanso tyrimas (MRT)

Kai reikia gauti aiškesnį rezultatą, gydytojas gali rekomenduoti atlikti adatinę biopsiją – smulkus mėginys paimamas iš įtartinos vietos analizei.

Gydymas ir priežiūra

Ar riebalinio audinio nekrozė išnyksta savaime?

Ši būklė dažniausiai laikui bėgant praeina ir nesukelia ilgalaikių komplikacijų. Jei nesukelia diskomforto ar kitų nepatogumų, papildomo gydymo dažniausiai nereikia. Tačiau jei gumbas trukdo ar ilgai neužgyja, galima jį pašalinti.

Kaip šalinama riebalų nekrozė

Smulkia adata (punkcija) – ilga plona adata su švirkštu ištraukiamas skystis ar riebalų likučiai. Taip ištuštinamas gumbas.
Speciali vakuuminė adata – storesnė tuščiavidurė adata per mažą pjūvį paima audinių gabalėlius. Tam pasitelkiamas ultragarsas arba rentgenas, o procedūra atliekama su vietine nejautra.
Chirurginis šalinimas (ekscizija) – jei gumbas didelis ar įtariamas vėžys, gali būti atliekamas chirurginis pašalinimas. Tai kraštutinė priemonė, nes operacija pati gali sukelti naują riebalų nekrozę. Pašalinus lieka nedidelis randas.

Būklės eiga ir prognozė

Kiek laiko trunka riebalinio audinio nekrozė?

Kiekvienu atveju trukmė gali skirtis – kai kada nekrozės audiniai gali nykti nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Jei skirtingos pažeistos ląstelės yra skirtingose stadijose, gali atrodyti, kad gumbas plečiasi ar keičiasi. Tačiau ilgainiui dažniausiai matoma, kad audinys traukiasi ir situacija gerėja.

Kokia riebalų nekrozės perspektyva?

Riebalinio audinio nekrozė nėra pavojinga gyvybei ir dažniausiai išnyksta remisijos metu. Retais atvejais, pašalinus pažeistus audinius, gali likti randelių ar duobučių, ypač jei nekrozė išsivystė po nesėkmingų riebalų perkėlimo procedūrų. Tokiais atvejais gali tekti kartoti operaciją ar taisyti kosmetines išvaizdos problemas.