Chauffeur lūžis (stipinkaulio stiloidinio ataugos lūžis): priežastys ir gydymas

Chauffeur lūžis – tai rankos kaulo galinėje dalyje, ties riešu, įvykstantis lūžis. Jis pažeidžia stipinkaulio ataugą – smailų galinį radialinį ataugą, kuri yra šalia pat riešo.

Kas yra chauffeur lūžis?

Medikų kalboje šis lūžis dar vadinamas radialinės ataugos lūžiu, Hutchinsono ar „atgalinio smūgio“ lūžiu. Jis priskiriamas distalinio stipinkaulio lūžiams – tai reiškia, kad kaulas lūžta ties galine stipinkaulio dalimi, arti riešo. Šio tipo lūžis paprastai taip pat pažeidžia riešo sąnarį, todėl vadinamas į sąnarį įeinančiu (intraartikuliariniu) lūžiu.

Kam gresia chauffeur lūžis?

Nors toks lūžis gali ištikti bet ką, dažniausiai juos patiria aktyvūs jaunesni žmonės ir vyresnio amžiaus asmenys, ypač sergantys osteoporoze. Su amžiumi kaulai silpnėja ir tampa trapesni, todėl griūvant ar pargriuvus rizika patirti šį lūžį išauga. Distalinio stipinkaulio lūžiai – pati dažniausia lūžių rūšis tarp vyresnio amžiaus žmonių.

Chauffeur lūžio pavadinimo istorija

Šis lūžis pavadintas XX a. pradžios automobilių vairuotojų garbei. Anuomet automobilius reikėjo užvesti rankine svirtimi – suktuku. Kartais variklio užvedimo metu svirtis išsprūsdavo atgal ir smarkiai trenkdavo vairuotojo riešą, sukeldama stipinkaulio ataugos lūžį.

Chauffeur lūžio simptomai

Nukentėjus stipinkauliui ties riešu, pastebimi šie simptomai:

• Riešo patinimas
• Skausmas, ypač judinant riešą
• Išorinė kraujosruva arba mėlynės
• Riešo jautrumas
• Judesio apribojimas
• Pastebimas linkis, išgaubimas ar nestandartinis riešo kampas

Chauffeur lūžio priežastys

Tokį lūžį dažniausiai lemia tiesioginis sužeidimas, pavyzdžiui:

• Kritimas ant ištiestos rankos
• Stiprus smūgis į riešo nugarinę pusę
• Sportinė trauma
• Automobilio ar kita avarija

Kaip diagnozuojamas chauffeur lūžis?

Gydytojas apžiūri riešą, ieško sužalojimo ir kitų sužeidimų požymių, tikrina nervų funkciją rankoje. Dažniausiai prireikia išsamios radiologinės diagnostikos:

• Rentgenograma leidžia tiksliai nustatyti kaulo lūžio vietą ir kiek dalių kaulas skyla. Dažnai lyginami abu riešai.
• Sudėtingesniais atvejais atliekamas kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimas, kuris padeda įvertinti raumenų, sausgyslių, raiščių ar minkštųjų audinių pažeidimus.

Chauffeur lūžio gydymas

Pagrindinis gydymo tikslas – atstatyti lūžusį kaulą į įprastą padėtį ir užtikrinti, kad jis tinkamai sugytų. Gydymo būdas priklauso nuo kelių veiksnių:

• Lūžio sudėtingumo ir sunkumo
• Ar pažeista aktyviausiai naudojama (dominuojanti) ranka
• Ar kaulo galai yra pasislinkę
• Paciento amžiaus ir aktyvumo
• Kitų galimų sužeidimų rankose ar kojose

Gydymo variantai gali būti tiek nechirurginiai, tiek chirurginiai, priklausomai nuo situacijos:

• Uždara repozicija ir gipsavimas: jeigu kaulo nuokrypis nedidelis, kaulas tiesiamas į vietą be pjūvio, uždedama speciali įtvarinė arba gipsinė mobilizacija. Po kelių savaičių gipsas gali būti pakeičiamas. Dažniausiai visiškai nuimamas po maždaug šešių savaičių.
• Išorinė fiksacija: jei lūžio dalys sunkiai laikosi vietoje arba yra keletas lūžių židinių, naudojamas išorinis fiksatorius, kuris stabilizuoja kaulą metaliniais kaiščiais per riešo sąnarį.
• Ribota atvira repozicija: naudojamas nedidelis pjūvis kaului tiesinti, o kaulo padėčiai išlaikyti pritaikomas išorinis fiksatorius; dažniausiai taikoma, kai kaulo nuokrypis viršija 2 mm.
• Atvira repozicija su vidine fiksacija: atliekamas pjūvis riešo delninėje pusėje; kaulo dalys atstatomos ir sutvirtinamos metaline plokštele ir varžtais. Šiuo metu vis dažniau naudojami 3D modeliai, siekiant didesnio tikslumo.

Gydymo komplikacijos

Gydymo metu ar po jo gali kilti komplikacijų. Dažniausiai susiduriama su tuo, kad kaulas sugyja prastoje padėtyje – išsivysto susisukimas, deformacija ar trumpėjimas. Kiti galimi sunkumai:

• Artritas
• Kaulo nesugijimas
• Skausmo ir spaudimo sindromas raumenyse (kompartmento sindromas)
• Kompleksinis regioninis skausmo sindromas (CRPS)
• Infekcija
• Sąnarių ar sausgyslių traumos
• Nervų pažeidimai, pavyzdžiui, riešo kanalo sindromas
• Lėtinis skausmas, sustingimas ar judesių apribojimas
• Skausmas mažylio piršto pusės rieše

Atsigavimo eiga ir trukmė

Sveikimo laikas priklauso nuo amžiaus, bendros organizmo sveikatos ir lūžio sudėtingumo. Vyresniems žmonėms, sergantiems osteoporoze ar diabetu, sveikimas gali užtrukti ilgiau.

Po chirurginio gydymo dažniausiai ant riešo uždedamas įtvaras dviem savaitėms. Po to gydytojas rekomenduoja nešioti nuimamą įtvarą dar 4 savaites. Skausmas po traumos ar operacijos gali trukti kelias dienas ar savaites. Galimi vaistai nuo skausmo: paracetamolis ar ibuprofenas, rečiau – stipresni preparatai.

Gydytojas skiria pratimus pirštams ir riešui, prireikus rekomenduoja kineziterapiją, kad greičiau grįžtų jėga ir judesių laisvumas.

Ar gali likti ilgalaikių pasekmių?

Po chauffeur lūžio gali išlikti riešo stingimas ir skausmas iki dvejų metų. Kineziterapija paprastai leidžia atgauti judesių laisvumą. Dauguma pacientų po mėnesio ar dviejų gali grįžti prie lengvos fizinės veiklos, pavyzdžiui, plaukimo. Didesnio intensyvumo veiklų – tokių kaip snieglenčių sportas ar regbis – patariama laukti 3–6 mėnesius po gipsavimo ar operacijos.

Galutinis visiškas pasveikimas gali užtrukti bent metus. Kai kuriems žmonėms gali likti ilgalaikio skausmo ar stingimo, ypač tiems, kurių lūžis buvo sunkus, jei jie vyresni nei 50 metų ar serga sąnarių ligomis.

Kaip sumažinti chauffeur lūžio riziką?

Norint sumažinti panašių lūžių tikimybę, svarbu stiprinti kaulus ir saugoti save kasdienybėje:

• Reguliariai užsiimti fizine veikla, ypač svorį laikančiais ir pasipriešinimo pratimais (vaikščiojimas, bėgiojimas, šokiai, svorių kilnojimas)
• Valgyti pilnavertį, kalcio ir vitamino D turtingą maistą
• Rūpintis osteoporozės prevencija ir gydymu – derinti vaistus, judėjimą ir mitybą
• Atsisakyti rūkymo ar tabako gaminių vartojimo
• Pasitarti su gydytoju dėl vartojamų vaistų, nes kai kurie gali bloginti kalcio ar vitaminų pasisavinimą
• Namie pasirūpinti saugumu – įrengti turėklus laiptams, laikiklius vonioje, šalinti slydimo riziką
• Dėvėti apsaugines riešo priemones užsiimant aktyviu sportu, tokiu kaip futbolas, regbis, riedėjimas, snieglenčių sportas

Kada verta kreiptis į gydytoją?

Nedelsiant susisiekite su savo gydytoju, jei po lūžio ar gipsavimo nepavyksta pajudinti pirštų arba jie tampa nutirpę. Kuo greičiau grįžkite prie įprastų rankų ir pirštų judesių – tai padės išvengti ilgalaikių komplikacijų.

Karolina Skrebė

Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.