Alergija saulei: simptomai, priežastys, gydymas ir profilaktika

Saulės alergija gali pasireikšti tuomet, kai po buvimo saulėje odoje išberia arba atsiranda kitų nemalonių pojūčių. Kartais šis reiškinys nėra sunkus ir sukelia tik lengvą diskomfortą, bet kai kuriems žmonėms simptomai tampa kur kas stipresni – gali net trikdyti kasdienę veiklą ar reikalauti papildomų atsargumo priemonių.

Kokios yra saulės alergijos rūšys

Yra keletas odos reakcijų į saulę, kurios vadinamos saulės alergijomis, o jų požymiai ir priežastys skiriasi:

Aktininis niežėjimas – šiuo atveju ant odos formuojasi iškilūs mazgeliai ar papulės. Šis bėrimas gali atsirasti net ir ant tų odos plotų, kurie nebuvo veikiami tiesioginės saulės. Dažnesnis tamsesnės odos žmonėms, ypač iš Lotynų Amerikos arba Amerikos indėnų kilmės asmenims. Yra genetinių sąsajų. Kiti šios būklės pavadinimai: „hidroa aestivale“ arba „Hutchinsono vasaros niežėjimas“.
Fotoalerginė reakcija – vystosi tuomet, kai cheminės medžiagos, tepamos ant odos (pavyzdžiui, vaistai, kosmetika, kremai su filtrais ar kvapiosios medžiagos), sureaguoja su saulės spinduliais. Tokie simptomai dažnai pasireiškia po kelių valandų, o kartais – tik po kelių dienų.
Polimorfinė šviesos dermatozė – labiau paplitusi tarp jaunesnių suaugusiųjų, paauglių, moterų bei šviesios odos žmonių. Dažniausiai pasireiškia kaip bėrimai, mazgeliai ar pūslės kelioms valandoms po saulės poveikio.
Saulės dilgėlinė – šis alergijos tipas išprovokuoja dilgėlines per keletą minučių po buvimo saulėje. Simptomų sunkumas labai įvairus.

Kas yra linkęs susirgti saulės alergija?

Saulės alergija gali užklupti bet ką, nepriklausomai nuo odos tipo ar amžiaus. Kartais ji dažnesnė žmonėms, kurių šeimoje pasitaikė panašių alergijų. Tam tikros rūšys paplitusios tiek šviesios, tiek tamsesnės odos žmonėms.

Be to, tam tikri vaistai padidina riziką patirti fotoalerginę reakciją. Tarp jų – kai kurie antibiotikai, grybelius veikiantys vaistai, antihistamininiai, cholesterolį mažinantys preparatai, diuretikai, hormoniniai vaistai (pavyzdžiui, kontraceptinės tabletės), nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ir retinoidai, naudojami spuogų ar senėjimo požymių mažinimui.

Susiję įrašai

Dažniausiai saulės sukeliamos reakcijos prasideda pavasarį arba ankstyvą vasarą, kai oda dar nėra pratusi prie saulės. Vasarai įsibėgėjus ir odai pripratus, alerginės reakcijos gali pasireikšti rečiau.

Saulės alergijos simptomai

Simptomai dažniausiai atsiranda po buvimo saulėje – kartais po kelių minučių, kartais – po kelių valandų ar net dienų. Jų sunkumas priklauso nuo saulėje praleisto laiko, apšviestos odos ploto, šviesos intensyvumo ir pačios saulės alergijos tipo.

Dažniausiai bėrimas pasirodo tik ant tiesiogiai apšviestų odos vietų, tačiau tam tikrais atvejais plinta ir į kitus kūno plotus.

Bėrimai, mazgeliai, pūslės, dilgėlinė
Odos niežėjimas
Paraudimas
Šlapiavimas
Lupimasis arba šašai
Deginimo ar perštėjimo jausmas
Patinimas

Retais atvejais gali pasireikšti ir bendrieji požymiai: galvos skausmas, pykinimas, svaigimas, dusulys ar net stipri alerginė reakcija (anafilaksija), ypač sergant saulės dilgėline.

Ar saulės alergija užkrečiama?

Bėrimas, kuris atsiranda dėl saulės alergijos, nėra užkrečiamas kitiems asmenims.

Kaip nustatoma saulės alergija?

Jei įtariate, kad jūsų simptomus sukelia saulė, verta pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar dermatologu. Gydytojas paprastai įvertina simptomus, aptaria paimtų vaistų bei naudojamų odos priežiūros priemonių sąrašą.

Diagnozei gali būti atliekami šviesos mėginiai: odai taikomas skirtingo pobūdžio apšvietimas, parenkami įvairios intensyvumo bei bangos ilgio šviesos šaltiniai ir stebima, kokia reakcija atsiranda. Kartais šis tyrimas derinamas su pleistro testu, kai pleistrai su galimai alergiją sukeliančiomis cheminėmis medžiagomis klijuojami prie odos. Retais atvejais gydytojas gali skirti odos biopsiją, kad mikroskopu įvertintų odos pokyčius.

Gydymo galimybės

Efektyviausia saulės alergijų gydymo taktika – vengti tiesioginio saulės spindulių poveikio. Kai kuriems asmenims, kurie neišvengiamai turi būti lauke arba kenčia nuo sunkesnių simptomų, padeda papildomi gydymo būdai:

Antihistamininiai vaistai (pvz., loratadinas, feksofenadinas, cetirizinas)
Kortikosteroidai (pvz., prednizolonas)
Specialūs kremai nuo niežėjimo
Omalizumabo injekcijos
Fototerapija – pakartotinai veikiant odą šviesa siekiama „pripratinti“ ją neišprovokuojant alergijos

Profilaktika: kaip sumažinti riziką

Žinomos profilaktikos priemonės, kurios visiškai apsaugotų nuo saulės alergijos, kol kas nėra – nes iki galo neaišku, kodėl ji išsivysto. Tačiau padėti gali keletas naudingo elgesio principų.

Prognozė

Kiek ilgai gali trukti saulės alergija, priklauso nuo konkretaus atvejo. Kai kurie žmonės pastebi, jog ilgainiui reakcijos silpnėja ar net visai išnyksta, tačiau daugeliui simptomai pasitaiko metų metus – net iki 10–15 metų ar ilgiau.

Simptomai paprastai atslūgsta per valandas ar dienas pasitraukus iš saulės, bet bėrimas gali išlikti net keletą savaičių. Randų nelieka, nebent pati oda stipriai pažeidžiama, pavyzdžiui, kūno niežulio metu.

Patarimai kasdienei priežiūrai sergant saulės alergija

Pavasarį ir vasaros pradžioje prie saulės pratinkite odą pamažu – kiekvieną dieną atviras odos plotas tebūna saulėje šiek tiek ilgiau.
Venkite būti lauke saulės aktyvumo viršūnės metu – tarp 10 ir 16 valandos. Jeigu įmanoma, rinkitės pavėsį arba pasilikite namie.
Nustokite vartoti ar tepti tas priemones, kurios skatina odos jautrumą saulės spinduliams.
Dėvėkite plačiabryles skrybėles, ilgomis rankovėmis drabužius, kelnes, naudokite langų plėveles nuo UV spindulių.
Naudokite saulės kremą su SPF ne mažesniu nei 30. Kremą tepkite pakartotinai kas dvi valandas, o jei maudotės ar gausiai prakaituojate – dar dažniau.