Seborėjinė keratozė – tai viena dažniausiai pasitaikančių gerybinių odos ataugų, dažnai sulyginama su apgamais. Beveik kiekvienas žmogus bent kartą gyvenime susiduria su šiais dariniais, ypač brandaus amžiaus žmonės. Seborėjinės keratozės dažniausiai nėra pavojingos, jų gydyti nebūtina, tačiau esant poreikiui – dėl išvaizdos, niežėjimo ar dirginimo – jas galima pašalinti.
Kas yra seborėjinė keratozė?
Seborėjinė keratozė – neretai apibūdinama kaip odos išaugėlė, kurios paviršius dažnai atrodo tarsi prisklijuotas ar vaškinis. Šios ataugos gali būti apskritos ar ovalios formos, dažniausiai rusvos spalvos, tačiau kartais būna ir juodos, gelsvos, rausvos ar net baltos. Seborėjinės keratozės paviršius gali būti šiurkštus, pūslėtas, primenantis žvynelį, pluta ar net priminti smegenų vingius. Dažnai jos būna iškilusios virš odos lygio ir apčiuopiamos pirštais, net jei vizualiai atrodo plokščios.
Kas dažniausiai serga seborėjine keratoze?
- Šios odos ataugos dažniausiai pasirodo žmonėms nuo vidutinio amžiaus, o jų dažnis gerokai išauga po penkiasdešimties metų. Apie trečdalis žmonių jas įgyja iki keturiasdešimties, o sulaukus septyniasdešimties – daugiau nei trims ketvirtadaliams žmonių pasireiškia bent viena seborėjinė keratozė.
- Paveldimumas taip pat svarbus – linkimas į daugybinių keratozių formavimąsi dažnai perduodamas giminėje.
- Dažniau šie dariniai būdingi šviesesnės odos žmonėms. Tamsiaodžiams dažniau pasitaiko kita atmaina – dermatozė papulosa nigra, kuri išplitusi tarp žmonių, kilusių iš Afrikos, Azijos ar Lotynų Amerikos regionų.
Seborėjinės keratozės atsiradimo priežastys
Tikslios šių odos ataugų atsiradimo priežastys nėra žinomos. Viena iš pagrindinių aplinkybių – amžius: su metais seborėjinės keratozės pasitaiko dažniau. Manoma, kad ir saulės poveikis gali paskatinti jų atsiradimą, tačiau tai nėra vienintelis veiksnys. Ryškus ir paveldimumo vaidmuo – jei šeimoje yra tokių ataugų, tikimybė jas įgyti išauga. Seborėjinės keratozės nėra virusinės ar bakterinės kilmės, jos nėra užkrečiamos ir neplinta nuo žmogaus žmogui.
Šios ataugos vystosi lėtai, laikui bėgant jų paviršius gali kisti. Retais atvejais, kai keratozės staiga ir gausiai išsivysto per trumpą laiką, tai gali būti laikoma vidaus organų onkologinės ligos ženklu (vadinamasis Leserio-Trélato požymis). Tokiais atvejais gydytojai gali rekomenduoti išsamesnius tyrimus.
Seborėjinės keratozės simptomai
- Paprastai šios išaugos nesukelia jokių simptomų.
- Kartais gali pasitaikyti niežulys, dirginimas dėl trinties į drabužius ar kraujavimas, ypač jei keratozė pažeidžiama.
- Dėl nemalonių pojūčių ar estetikos sumetimų gali būti pageidaujama ataugą pašalinti.
Kaip atskirti seborėjinę keratozę nuo kitų odos darinių?
Seborėjinę keratozę lengva sumaišyti su aktinine keratoze ar net melanoma, todėl svarbu žinoti skirtumus.
Seborėjinės ir aktininės keratozės palyginimas
Abi šios ataugos dažniau atsiranda vyresniame amžiuje, jos gali būti šerpetotos ar žvynelinės. Tačiau aktininė keratozė dažniausiai pasitaiko atvirosiose kūno vietose, kurias veikia saulė, ir gali būti odos vėžio (piktybinės plokščialąstelinės karcinomos) pirmtakas – rizika piktybėti siekia 5–10 %. Aktininės keratozės paviršius būna šiurkštus, dažnai plokštesnis ir mažiau pigmentuotas nei seborėjinės. Jos gali niežėti ar net kraujuoti, ypač vystantis toliau.
Seborėjinės keratozės ir melanomos palyginimas
- Seborėjinės keratozės dažniausiai yra daugiskaitinės, o melanoma paprastai atsiranda kaip pavienis darinys.
- Seborėjinės keratozės turi aiškias ribas ir reljefą, kai tuo tarpu melanomos pakraščiai būna nelygūs ar išplaukę, o paviršius – lygus.
- Seborėjinės keratozės išvaizda būna vienodai pigmentuota, tuo tarpu melanoma gali turėti kelias spalvas ir būti asimetriška.
- Seborėjinės keratozės keičiasi lėtai, o melanoma gali augti ar keistis sparčiai.
Diagnozės nustatymas
- Dermatologo apžiūra: dažniausiai gydytojas ataugą atpažįsta plika akimi pagal išvaizdą ir tekstūrą.
- Dermoskopija: kai reikia tikslumo, darinys apžiūrimas specialiu prietaisu – dermatoskopu.
- Biopsija: jei įtariamas vėžys arba darinys vizualiai neaiškus, gali būti paimtas mėginys laboratoriniam tyrimui.
Seborėjinės keratozės gydymas
Kiekvienai naujai ar neaiškiai odos ataugai reikia gydytojo įvertinimo, kad būtų atmesta galimybė, jog tai piktybinis darinys. Jei diagnozė aiški ir nustatyta gerybinė seborėjinė keratozė, gydymas nebūtinas. Tačiau, jei darinys trukdo ar dėl jo keleiate estetinių rūpesčių, gydytojas gali pasiūlyti kelis šalinimo būdus.
Pagrindiniai šalinimo metodai
- Krioterapija (šalčio terapija): ataugai nušaldyti naudojamas skystas azotas – ji per kelias dienas ar savaites nukrenta. Po tokio gydymo gali likti šviesesnė odos dėmė.
- Elektrokoaguliacija ir kiuretažas: po vietinio nuskausminimo darinys prideginamas silpna elektros srove, o likučiai pašalinami kiurete. Abi procedūros paprastai atliekamos tuo pat metu, kartais – atskirai. Randų rizika yra minimali, bet po šalinimo reikia prižiūrėti žaizdelę.
- Skutamoji ekscizija: kai reikia histologinio tyrimo, šalinama plonu sluoksniu, o žaizdelė išlyginama chirurgine kiurete. Darinys siunčiamas tirti į laboratoriją.
- Lazerinė terapija: lazeris efektyviai pašalina darinį, kartu steriliai užveriant žaizdelę. Nors procedūra greita, žaizda gali kiek ilgiau gyti, tačiau kosmetinis rezultatas – geras.
- Vandenilio peroksidas: gydytojai gali naudoti stiprios koncentracijos (40%) vandenilio peroksido tirpalą. Jis specialiai tepamas ant ataugos, tačiau gydymo gali prireikti keletą kartų.*
Nereceptiniai gydymo būdai
Nors mokslinių tyrimų mažai, kai kurie nereceptiniai produktai (kremai bei šveitikliai) gali būti naudojami seborėjinių keratozių mažinimui. Jie veikia ilgai, o efektas nėra garantuotas, tačiau šie metodai tinka, kai reikia pašalinti daugiau keratozių iš karto ir yra gerai toleruojami. Išbandomi šie produktai:
- Tazaroteno 0,1 % kremas.
- Alfa hidroksi rūgščių priemonės, tarp jų glikolio bei salicilo rūgšties pilingai.
- Vitamino D3 kremas.
Ligos eiga ir prognozė
Seborėjinės keratozės dažniausiai auga lėtai, jų gali daugėti su amžiumi. Kartais ataugos savaime sunyksta, tačiau tai reta. Pašalinus seborėjinę keratozę, toje pačioje vietoje ji nebeatauga, tačiau laikui bėgant naujų darinių gali išsivystyti kitose vietose.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
- Nepastebita nauja ar neaiškios kilmės odos atauga.
- Darinys niežti, dirgina ar kraujuoja.
- Ankstesnė seborėjinė keratozė pakeitė savo išvaizdą.
- Per trumpą laiką atsirado daug naujų darinių.
