Segmentinė kaulų lūžtį galima atpažinti tada, kai vienas ir tas pats kaulas lūžta bent dvejose vietose, todėl tarp jų lieka visiškai atskirtas kaulo fragmentas. Tokie lūžiai dažniausiai paveikia ilgus žmogaus kūno kaulus, pavyzdžiui, šlaunikaulį, blauzdikaulį, šeivikaulį, žastikaulį, stipinkaulį, alkūnkaulį ar raktikaulį.
Kas sukelia segmentinius lūžius?
Šio tipo lūžiai kyla dėl didelių traumų, pavyzdžiui, eismo įvykių ar nukritus iš aukščio. Paprastas paslydimas ar nesunki avarija rečiau lemia tokių lūžių atsiradimą, nes dažniausiai jie reikalauja stipraus smūgio į kaulą.
Kam būdingi šie lūžiai?
Segmentinius lūžius gali patirti bet kokio amžiaus žmonės, nes jie priklauso ne nuo amžiaus ar sveikatos būklės, o nuo nelaimingo atsitikimo. Tačiau tokio tipo sužalojimai pasitaiko retai, nes jų priežastys nėra dažnos daugeliui žmonių.
Segmentinių lūžių ypatumai
Segmentiniai ir skeveldruoti (kelių fragmentų) lūžiai dažnai painiojami tarpusavyje. Segmentinis lūžis reiškia, kad kaulas lūžtas dvejose vietose ir tarp jų kaulo atkarpa visiškai atskyla. Tuo tarpu skeveldruotas lūžis – tai kaulas, suskaldytas į tris ar daugiau dalių. Kai kurie segmentiniai lūžiai kartu yra ir skeveldruoti, nors tai ne visada sutampa.
Kad ir kaip vadintumėte lūžio tipą, pats svarbiausias žingsnis – kuo greičiau kreiptis į medikus, kurie įvertins traumą ir parinks tinkamą gydymą.
Segmentinių lūžių simptomai
Tokie lūžiai beveik visada sukelia stiprius pojūčius, kurie dažnai būna susiję su pačios traumos padariniais. Dažniausi požymiai:
- Labai stiprus skausmas.
- Nepavyksta pajudinti sužalotos kūno dalies.
- Kūno dalis atrodo visiškai kitaip arba pastebimai pasislinkusi iš įprastos vietos.
- Matomas išlindęs kaulas.
- Patinimas.
- Mėlynės.
Lūžio tipai: atviras ar uždaras
Medikai lūžius skirsto į atvirus ir uždarus. Atviras lūžis – kai kaulas išlenda iš odos, o tai didina infekcijos ir įvairių komplikacijų tikimybę bei prailgina gijimo laiką. Uždarais laikomi tie lūžiai, kai kaulas odos nesuardo, bet jie lieka rimta trauma.
Kaip nustatoma segmentinė lūžtis?
Segmentinio lūžio diagnozavimas visada pradedamas nuo apžiūros ir vaizdo tyrimų. Jeigu žmogus į gydymo įstaigą atvežamas po traumos, pirmiausia medikai pasirūpina jo būklės stabilizavimu, ypač jei yra gyvybei pavojingų sužalojimų. Kai būklė saugi, atliekami papildomi tyrimai.
Pagrindiniai tyrimai
- Rentgenas – leidžia tiksliai pamatyti lūžio vietas ir įvertinti kaulų pažeidimą.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – naudojama norint detaliau įvertinti ne tik kaulus, bet ir aplinkinius audinius, raumenis, raiščius.
- Kompiuterinė tomografija (KT) – šiuo tyrimu gaunamas labai detalus vaizdas, svarbus planuojant sudėtingas operacijas.
Gydymo metodai
Beveik visiems segmentiniams lūžiams prireikia chirurginės intervencijos. Procedūrų pasirinkimą lemia traumos mastas, sužaloto kaulo vieta ir gretutinių sužalojimų buvimas. Pagrindinis gydymo tikslas – grąžinti kaulus į natūralią padėtį ir tvirtai juos stabilizuoti, kad jie galėtų suaugti.
Vidinis fiksavimas
- Tvirtinimo strypai – įkišami per kaulo vidų, siekiant stabilizuoti.
- Plokštelės ir varžtai – prisukamos išorinėje kaulo pusėje.
- Vielos bei smeigtukai – naudojami mažų kaulo dalių tvirtinimui, dažnai kartu su kitomis priemonėmis.
Dalis žmonių visą gyvenimą nešioja šiuos metalinius implantus, bet kartais juos reikia šalinti papildomos operacijos metu.
Išorinis fiksavimas
Esant sudėtingoms traumoms, dažnai taikomas išorinis fiksavimas – kai varžtai įsukami į kaulą, o išorinėje kūno dalyje tvirtinamas specialus rėmas. Tai leidžia stabilizuoti lūžį, kol kūnas atsigauna po pirminių sužalojimų ar atslūgsta tinimas prieš pagrindinę operaciją.
Segmentinių lūžių chirurginės procedūros dažnai atliekamos ambulatoriškai, tačiau dauguma pacientų lieka ligoninėje ilgesniam stebėjimui, kadangi kartu patirtos ir kitos traumos.
Kai kaulas sutvirtinamas, sužalota galūnė būna imobilizuota: naudojama įtvaras, gipso langetė ar speciali ortozė, priklausomai nuo vietos ir traumos sudėtingumo. Toliau gydymo procese svarbus reabilitacijos etapas ir palaipsniui didinamas apkrovimas.
Vaistai ir galimi gydymo sunkumai
Po operacijos dėl skausmo gali būti skiriami įvairūs vaistai. Svarbu, jog dėl kai kurių nereceptinių vaistų, tokių kaip aspirinas ar ibuprofenas, gali padidėti kraujavimo ir įvairių komplikacijų rizika, tad gydytojas patars, ką geriausia pasirinkti jūsų situacijoje.
Tarp dažniausių komplikacijų, susijusių su segmentinių lūžių gydymu:
- Ūmus skyrių sindromas – spaudimo padidėjimas raumenyse, galintis nutraukti kraujotaką ir pažeisti nervus bei raumenis negrįžtamai.
- Klaidingas sugyjimas (malunion) – kaulai suauga kreivai ar netinkamoje padėtyje.
- Nesugijimas – kaulai nesusijungia visai.
- Kaulo infekcija (osteomielitas), ypač esant atviram lūžiui.
- Pažeidimai aplink lūžį: raumenų, kraujagyslių, nervų, sausgyslių ar raiščių.
- Kraujavimas.
- Skrandžio ir žarnyno gleivinės pažeidimas, skausmas ar opos.
Kiek trunka gijimas?
Simptomai pradeda mažėti po kelių savaičių, tačiau galutinis gijimas trunka ilgiau ir reikalauja kantrybės. Kada bus galima grįžti prie įprastų veiklų ar judesių, priklauso nuo operacijos tipo ir sužeisto kaulo vietos.
Visada kreipkitės į gydymo įstaigą, jei skauda nepakeliamai, ar simptomai ilgai neslūgsta.
Sveikimas ir reabilitacija po segmentinio lūžio
Segmentinis lūžis reikalauja ilgesnio sveikimo – dažniausiai apie metus, ypač jei patirti ir kiti sužeidimai. Svarbu laikytis fizinės terapijos, kad būtų atstatyta raumenų jėga ir normali judesių amplitudė. Sveikimo laiką lemia lūžio sudėtingumas bei galimos papildomos komplikacijos.
Po tokios traumos gali tekti kuriam laikui atsisakyti darbo, mokslų ar kitų aktyvių veiklų. Kiek tiksliai laiko prireiks atsigauti priklausys nuo sužeidimo pobūdžio ir kuri dalis buvo pažeista, todėl būtina aptarti su gydytoju, kada galėsite saugiai grįžti prie kasdienės veiklos.
Prevencija: kaip sumažinti traumų riziką?
Nors segmentinių lūžių dažnai nepavyksta numatyti ar išvengti dėl netikėtos traumos, verta imtis priemonių ir sumažinti riziką:
- Visada segėkite saugos diržą transporto priemonėje.
- Rinkitės apsaugines priemones sportuojant ar dirbant pavojingus darbus.
- Pasirūpinkite, kad namuose nebūtų slenkančių ar jus ar kitus galinčių užkliudyti daiktų.
- Naudokite tinkamą įrangą pasiekti aukštesnes vietas; nelipkite ant kėdžių ar stalų.
- Laikykitės sveikos mitybos ir aktyvios gyvensenos, stiprinkite kaulus.
- Vyresniems nei 50 metų asmenims arba turintiems šeimos istoriją rekomenduojama pasitikrinti kaulų tankį.
Nors negalidami prognozuoti nelaimingų atsitikimų negalime ir pilnai apsisaugoti nuo segmentinių lūžių, minėtos atsargumo priemonės sumažins bendrą traumų tikimybę.
Ką tikėtis patyrus segmentinį lūžį?
Patyrus tokį lūžį, gijimo kelias ilgesnis nei po įprastų kaulų lūžių. Dažniausiai tenka bendradarbiauti su daugiadiscipliniu medicinos personalu ir galbūt reabilituotis specializuotose įstaigose. Sėkmingai įgyvendinus gydymo planą, laipsniškai galima atgauti judrumą ir gyventi pilnavertį gyvenimą, tačiau svarbu atidžiai stebėti būklę viso gijimo metu ir laikytis individualių gydytojo nurodymų.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Nedelskite ir iškart vykkite į gydymo įstaigą, jei:
- Jaučiate labai stiprų skausmą.
- Nepavyksta pajudinti įprastai judančios kūno dalies.
- Kūno dalis atrodo iškraipyta ar pasislinkusi.
- Matomas kaulo fragmentas per odą.
- Pasireiškia patinimas arba naujų mėlynių atsiradimas kartu su kitais simptomais.
Klausimai, kuriuos verta užduoti gydytojui
- Kuris ar kurie kaulai yra lūžę?
- Kokią operaciją reikės atlikti?
- Ar gali prireikti papildomų chirurginių intervencijų?
- Kiek laiko truks visiškas atsigavimas?
