Seilinės liaukos vėžys yra reta liga, kuri išsivysto, kai burnoje ar gerklėje esančiose seilių liaukose pradeda augti piktybiniai navikai. Šios liaukos gamina seiles, padedančias drėkinti burną ir pradėti virškinti maistą. Tačiau navikai gali atsirasti ir būti tiek nepiktybiniai, tiek piktybiniai, ir paveikti bet kurią iš šių liaukų.
Paplitimas ir rizikos veiksniai
Seilinių liaukų vėžys sudaro tik apie 1% visų galvos ir kaklo navikų, tad laikomas išties neįprastu susirgimu. Dažniausiai diagnozuojamos dvi šios ligos formos: gleivinių ir epidermoidinis bei adenoidinis cistinis vėžys. Jos kartu sudaro pusę visų piktybinių seilių liaukų navikų atvejų.
- Vyresni nei 55 metų žmonės šia liga serga dažniau.
- Piktybinių navikų riziką padidina ilgametis rūkymas ir alkoholio vartojimas.
- Didelę reikšmę turi ankstesnė galvos ar kaklo švitinimo terapija.
- Profesinė veikla, pavyzdžiui, darbas su asbestu, guma, nuotekomis, mastika ar oda, taip pat kelia didesnę riziką.
- Tam tikros virusinės infekcijos, nors ir nesukelia vėžio tiesiogiai, gali būti susijusios su kai kurių jo tipų dažniu.
Kaip vystosi ši liga?
Navikai dažniausiai susiformuoja vienoje iš pagrindinių seilinių liaukų: paausinėje (kiekviename skruoste), požandinėje (po apatine žandikaulio dalimi) ar poliežuvinėje (po burnos dugnu). Didžioji dalis navikų prasideda paausinėse liaukose.
Retesni navikai gali atsirasti ir smulkiosiose seilių liaukose – jos išsimėčiusios burnos gleivinėje, liežuvyje, lūpoje, gomurio stoge, nosyje ar net balso stygose. Jei liga negydoma, navikinės ląstelės gali patekti į kraujotaką ar limfą ir išplisti į kitus organus, tokius kaip plaučiai, kaulai ar kepenys.
Seilinių liaukų vėžio simptomai
- Dažniausiai susirgimas pasireiškia beskausmine, pastebimai padidėjusia mase ar gumbu burnos ar žandikaulio srityje.
- Ligai progresuojant gali pasireikšti stiprus skausmas ar veido, kaklo, žandenų, burnos nutirpimas ir silpnumas.
- Kartais žmogui tampa sunkiau plačiai atverti burną ar judinti veido raumenis.
- Gali atsirasti sunkumų ryjant ar net kraujuoti iš burnos.
- Neretai ankstyvoje stadijoje simptomai nejuntami.
Diagnozavimas
Gydytojas pirmiausia apžiūri burnos ir kaklo sritį, palpuoja, ar nėra sukietėjimų, ir patikrina veido nervų jautrumą, išklauso paciento ligos istoriją bei esamus negalavimus.
- Atliekami vaizdiniai tyrimai: kompiuterinė tomografija (KT) leidžia įvertinti naviko dydį ir ar jis nėra išplitęs į kaulinius audinius ar plaučius, o magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ypač tiksliai parodo vėžio plitimą į minkštuosius audinius, raumenis, kraujagysles ir nervus.
- Atliekamas pozitronų emisijos tomografijos (PET) tyrimas — jis naudoja radioaktyvias medžiagas ir padeda aptikti vėžį limfmazgiuose ir kituose vidaus organuose. Dažnai šis tyrimas derinamas su KT (PET-KT).
- Nustatant galutinę diagnozę, būtina atlikti biopsiją – iš naviko paimamas mažas audinio mėginys, kuris analizuojamas laboratorijoje. Mėginys gali būti paimtas siaura adata arba storesnio audinio kolonos pagalba.
Naviko piktybiškumą galima patikimai nustatyti tik ištyrus biopsijos mėginį.
Ligos stadijos nustatymas
Diagnozavus naviką, gydytojas parenka ligos stadiją, kad galėtų numatyti gydymo eigą. Pagrindinė sistema apima tris rodiklius – naviko dydį ir vietą (T), ar vėžys išplitęs į limfmazgius (L), ir ar metastazavo į kitus organus (M). Smulkiosioms seilių liaukoms naudojama kitokia stadijavimo sistema.
Stadijos žinojimas yra itin svarbus – jis padeda suprasti tiek gydymo galimybes, tiek tikėtiną ligos eigą.
Gydymo galimybės
Dažniausiai pirmasis ir pagrindinis gydymo būdas – chirurginė operacija, kurios metu pašalinamas navikas. Kartais su paties naviko šalinimu gali būti pašalinami ir limfmazgiai, jei yra įtarimas, kad liga išplitusi. Po operacijos dažnai taikoma spindulinė terapija, siekiant sunaikinti likusias patologiškas ląsteles bei sumažinti atkryčio tikimybę.
- Spindulinė terapija (fotono ar neutrono pluoštu) naikina vėžines ląsteles paskirtame kūno regione. Ji gali būti taikoma ir kaip paliatyvi pagalba – palengvinanti simptomus ir gerinanti gyvenimo kokybę.
- Jei vėžys išplitęs už galvos ir kaklo ribų, gydytojas gali skirti chemoterapiją – sisteminį vaistų gydymą, kuris naikina vėžines ląsteles visame kūne.
Be tradicinių gydymo metodų, gali būti siūloma dalyvauti klinikiniuose tyrimuose. Tyrimuose tiriamos naujos gydymo strategijos:
- Imunoterapija – vaistai, padedantys organizmo imuninėms ląstelėms atpažinti ir naikinti vėžį. Šiuo metu tiriamos vadinamųjų imuninių patikros taškų inhibitoriai, kurie ypač aktualūs išplitusiam vėžiui.
- Tikslinė terapija veikia specifinius vėžio ląstelių genetinius ypatumus. Yra bandoma, kiek veiksminga ši gydymo rūšis esant adenoidiniam cistiniam vėžiui.
- Radiosensitizatoriai – vaistai, kurie pagreitina vėžinių ląstelių jautrumą spindulinei terapijai. Šios srities tyrimai vis dar vyksta.
Gydymo planas kiekvienam pacientui sudaromas individualiai, dažnai derinant kelis skirtingus metodus, kad liga neatsinaujintų.
Gerybinių navikų pavojai
Nors dauguma gerybinių seilinių liaukų navikų nėra pavojingi gyvybei, bėgant laikui jie gali tapti piktybiniais. Sparčiai didėjantis ar pokyčius rodantis navikas, atsiradęs ar seniai buvęs gumbas, veido tirpimas, silpnumas ar skausmas gali trukdyti kalbėti, kramtyti ar ryti.
Prevencijos galimybės
Patikimo būdo visiškai išvengti seilinių liaukų vėžio nėra. Tačiau sumažinti bendrą vėžio riziką padeda žalingų įpročių – rūkymo ir gausaus alkoholio vartojimo – vengimas.
Ligos eiga ir išgijimo prognozė
Dauguma žmonių, kuriems šis vėžys diagnozuojamas ankstyvoje stadijoje ir laiku gydomas, pilnai pasveiksta. Tiksli tikimybė priklauso nuo kelių veiksnių:
- Naviko dydžio ir vietos.
- Ar liga išplitusi į limfmazgius ar kitus organus.
- Ar vėžys linkęs atsinaujinti.
- Kurioje seilėje liaukoje rasta navikinių ląstelių.
- Kiek piktybinės ląstelės skiriasi nuo normalių (pagal mikroskopinius požymius).
- Bendra paciento sveikatos būklė.
Penkerių metų išgyvenamumas stipriai priklauso nuo vėžio rūšies. Pavyzdžiui, sergant gleiviniu epidermoidiniu vėžiu, 75–90% pacientų išgyvena penkerius metus. Jeigu navikas lokalizuotas tik seilinėje liaukoje, tikimybė pasveikti siekia net iki 94%. Kuo labiau liga išplitusi, tuo išgyvenamumo rodikliai prastesni.
Šie rodikliai neatspindi individualios prognozės, nes kiekvieno žmogaus sveikatos situacija ir atsakas į gydymą yra unikalūs.
Kada kreiptis į gydytoją?
Pastebėję bet kokį iškilimą, sukietėjimą, patinimą ar kitus įtartinus simptomus burnos, kaklo srityje, kurie nepraeina ilgiau nei dvi savaites, rekomenduojama kuo greičiau pasitarti su gydytoju.
