Septinis artritas: kas tai, simptomai, gydymas ir priežastys

Sepsinis artritas – tai sąnarių infekcija sukelta uždegiminė liga, kurią lemia bakterijų, virusų ar grybelių patekimas į sąnarį. Ši infekcija paveikia kremzlės paviršių ir sąnario skystį, kuris suteikia judesiui glotnumo. Dažniausiai pažeidžiami stambieji apatinės kūno dalies sąnariai, pavyzdžiui, keliai ar klubai, tačiau uždegimas gali pasireikšti ir kituose – peties ar čiurnos – sąnariuose. Infekcija dažniausiai išplinta į sąnarį per kraują ir kilusi iš kitos kūno vietos.

Artrito rūšys ir amžiaus ypatumai

Kalbant apie artritą, reikia žinoti, kad šis terminas apima visas sąnarių uždegimines ligas. Be sepsinio artrito, egzistuoja osteoartritas, reumatoidinis artritas, psoriazinis artritas, podagra ir kitos rūšys. Dažnai manoma, kad artritas – tik vyresnio amžiaus žmonių problema, tačiau iš tikrųjų juo gali susirgti bet kokio amžiaus asmenys. Vaikai sepsiniu artritu serga netgi dažniau nei suaugusieji.

Dažniausiai pažeidžiami sąnariai

Kokį sąnarį paveiks infekcija, priklauso nuo įvairių veiksnių. Vaikams dažniausiai uždegimas pasireiškia klubo sąnaryje, o suaugusiems – keliuose. Žmonėms, kurie leidžiasi narkotikus, sepsinis artritas dažniau susiformuoja ties dubens ir stuburo jungtimis arba prie krūtinkaulio susijungiančiuose sąnariuose.

Ar infekcija gali plisti?

Laiku negydant, infekcija iš sąnario gali pasklisti po kūną ir sukelti sepsį – pavojingą, gyvybei grėsmingą būklę. Daugeliu atvejų pažeidžiamas tik vienas sąnarys, bet retais atvejais uždegimas gali apimti ir kelis sąnarius. Dažniausiai sepsinį artritą sukelia stafilokokinė infekcija, kuri dažniausiai pažeidžia vieną sąnarį, tačiau kai kurios bakterijos, pavyzdžiui, Neisseria genties, gali pakenkti ir keliems sąnariams vienu metu.

Kas dažniausiai suserga sepsiniu artritu?

Nors ši būklė dažniau nustatoma vaikams, serga ir suaugusieji. Didžiausią riziką patiria 2–3 metų amžiaus berniukai, tačiau uždegimas galimas bet kokiame amžiuje. Bendroje populiacijoje sepsinis artritas pasitaiko nedažnai – kasmet užregistruojama 2–6 atvejai iš 100 tūkstančių žmonių.

Susiję įrašai

Kaip pavojingas sepsinis artritas?

Nors liga reta, ji yra labai rimta. Negydomas sepsinis artritas gali sukelti negrįžtamus sąnario pažeidimus, komplikacijas ar net mirtį. Pastebėjus pirmuosius simptomus, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją.

Sepsinio artrito simptomai

Ūmus skausmas ir jautrumas pažeistame sąnaryje
Patinimas ir šiluma uždegimo vietoje
Apribotas judrumas
Noras negalėti judinti ar naudoti pažeisto sąnario
Kūno temperatūros padidėjimas, karščiavimas

Priežastys – kas sukelia infekciją?

Pagrindinė uždegimo priežastis – infekcija, kurią sukelia bakterijos, rečiau – virusai, grybeliai ar kiti mikroorganizmai. Dažniausiai infekcija prasideda kitoje kūno vietoje ir išplinta į sąnarį per kraują. Dažniausi sukėlėjai:

Auksinis stafilokokas – dažniausia sepsinio artrito priežastis visų amžiaus grupių pacientams
MRSA – antibiotikams atspari stafilokoko atmaina. Didelę riziką susirgti turi žmonės, vartojantys narkotikus, sergantys ŽIV ar diabetu
A ir B grupės streptokokai – dažniau pasireiškia vyresniems ar lėtinėmis ligomis (diabetu, ciroze) sergantiems žmonėms
Gonorėjos sukelėjas – sukelia lytiniu keliu plintančią infekciją, kuri gali komplikuotis į vadinamą gonokokinį artritą
Neisseria meningitides (meningokokas) – sukelia meningitą, tačiau sepsinį artritą sukelia itin retai

Ar ši liga užkrečiama?

Pats sepsinis artritas nuo žmogaus žmogui neplinta. Tačiau tam tikros bakterijos, kuriomis galima užsikrėsti per kontaktą, gali sukelti šią būklę.

Diagnozė: kaip nustatomas sepsinis artritas?

Norint nustatyti diagnozę, atliekamas paveikto sąnario tyrimas. Jei įtariamas infekcinis artritas, dažniausiai imamas sąnario skystis (punktatas), kuris tiriamas laboratorijoje. Bakterijų randama šioje terpėje – tai patvirtina diagnozę.

Kokie tyrimai atliekami?

Sąnario skysčio aspiracija: plona adata ištraukiamas skysčio mėginys ir tiriamas bakterijų buvimas
Kraujo tyrimai: padeda įvertinti infekcijos požymius arba atmesti kitas ligas
Rentgeno nuotraukos: gali parodyti išplatėjusį sąnarį ar minkštųjų audinių patinimą
Ultragarsas: leidžia įvertinti, kiek uždegimas išplitęs sąnaryje ir ar susikaupė skysčių
MRT: padeda nustatyti ankstyvas infekcijos stadijas bei išsamiai atvaizduoti sąnario ir aplinkinių audinių būklę

Gydymas: ką taikyti esant sepsiniam artritui?

Chirurgija: uždegimo apimtos srities valymas (debridementas), dažnai būtinas kartu su gydymu antibiotikais per veną
Antibiotikai: privalomi visais atvejais, gali būti skiriami tiek intraveniniu būdu, tiek tabletėmis
Skysčio šalinimas iš sąnario: punktavimo procedūra, kurią gali reikėti kartoti, kol simptomai atslūgsta
Fizioterapija: būtina atstatyti normalų sąnario judrumą ir apsaugoti aplinkinius raumenis nuo nusilpimo
Dirbtinio sąnario šalinimas: jei infekcija pažeidžia protezuotą sąnarį, jis gali būti pašalintas ir laikinai pakeistas antibiotikais pripildytu įtvaru, vėliau sąnarys vėl pakeičiamas nauju

Kiek laiko trunka gydymas?

Gydymo trukmė priklauso nuo infekcijos pobūdžio, sukėlėjo ir paciento sveikatos būklės. Dažniausiai antibiotikus tenka vartoti kelias savaites. Jei sąnarys ar aplinkiniai audiniai buvo stipriai pažeisti, gijimas gali užtrukti ilgiau.

Ar uždegimas gali praeiti savaime?

Sepsinis artritas niekada neišnyksta savaime, nes jo priežastis – bakterinė infekcija. Prireikus būtina gydyti antibiotikais ir prižiūrėti gydytojo, nes negydant kyla rimtų komplikacijų pavojus.

Rizikos veiksniai ir prevencija

Kokie veiksniai padidina riziką vaikams?

Naujagimio amžius – dėl silpnos imuninės sistemos
Hemofilija – kraujo krešėjimo sutrikimas didina infekcijos pavojų
Sutrikusi imuninė sistema (sergant pjautuvo ląstelių anemija, ŽIV ir pan.)
Vykdoma chemoterapija

Kokie rizikos veiksniai svarbūs suaugusiesiems?

Amžius virš 80 metų
Jų sąnariai anksčiau pažeisti reumatoidiniu ar osteoartritu
Imuninės sistemos nusilpimas (ŽIV, cukrinis diabetas)
Aukštas gliukozės kiekis kraujyje
Odos infekcijos: jų metu bakterijos gali išplisti į sąnarį
Neseniai atlikta sąnario operacija
Dirbtinis sąnarys (protezai): dažniau infekuojami nei natūralūs sąnariai
Priklausomybė nuo švirkščiamųjų narkotikų
Nesaikingi, neapsaugoti lytiniai santykiai (ypač jei užsikrečiama gonorėjos bakterija)

Kaip galima išvengti sepsinio artrito?

Laiku prižiūrėti ir dezinfekuoti žaizdas, saugotis, kad jos nesupūliuotų
Kontroliuoti lėtines ligas (cukrinį diabetą, imuniteto sutrikimus ir pan.)
Laikytis saugaus lytinio gyvenimo principų
Nevartoti narkotikų, vengti švirkščiamųjų preparatų be gydytojo paskyrimo

Prognozė ir galimos komplikacijos

Ligos baigtis priklauso nuo infekcijos sukelėjo, trukmės, paciento amžiaus bei bendros sveikatos būklės. Kai kurios bakterijos, ypač MRSA, sunkiau gydomos. Ilgai trunkantis uždegimas didina negrįžtamų sąnario pažeidimų tikimybę, ypač jei susilpnėjusi imuninė sistema.

Nors dauguma pasveiksta, statistiškai 7–15 % atvejų sepsinis artritas gali baigtis mirtimi net laiku pradėjus gydymą. Negydant komplikacijos labai rimtos:

Lėtinis skausmas
Kaulų uždegimas (osteomielitas)
Kaulinio audinio žūtis (osteonekrozė)
Skirtingas kojų ilgis
Sepsis (bendrą kūno uždegimą sukelianti būklė)
Mirtis

Ką daryti pajutus simptomus?

Pajutus sąnario skausmą, paraudimą, patinimą, karščiavimą ir ribotą judrumą, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją. Sepsinis artritas reikalauja neatidėliotino gydymo – savarankiškas laukimas gali lemti nepalankią ligos baigtį.

Kuo sepsinis artritas skiriasi nuo osteomielito ar podagros?

Osteomielitas – tai kaulo infekcija, o sepsinis artritas paveikia sąnario kremzlę ir skystį. Abi ligos retos ir sunkios, dažniausiai susijusios su stafilokokinėmis bakterijomis. Kadangi simptomai panašūs (skausmas, patinimas, jautrumas), tik specialūs tyrimai padeda atskirti šias ligas. Sepsinis artritas gali pereiti ir į osteomielitą, galima sirgti jomis abiem vienu metu.

Podagra yra dažna uždegiminio artrito forma, kurią sukelia šlapimo rūgšties kristalai. Tuo tarpu sepsinis artritas – infekcinės kilmės. Nors simptomai – patinimas, paraudimas ir skausmas – gali sutapti, tačiau šios būklės ir gydomos, ir diagnozuojamos skirtingai. Atsiradus abejonių ar simptomams, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.