Šiaurietiškas ėjimas su lazdomis tampa vis populiaresnis, ypač tarp vyresnio amžiaus ir vyresnio amžiaus žmonių. Retai kuriame nors parke nepamatysi pulko pagyvenusių damų, greitai vaikštančių su šia paprasta įranga link sveikatos ir ilgaamžiškumo. Ir tai puiku!
Nuolat ieškodama veiksmingų būdų atsikratyti papildomų kilogramų, buvau įsitikinusi neabejotinu šiaurietiškojo ėjimo pranašumu, palyginti su įprastu ėjimu. Tai ne juokas – sudeginus 400 kcal per valandą, jei vaikštai su lazdomis, palyginti su 190 kcal per valandą – pranašumas akivaizdus. Per vieną laikotarpį padidinkite riebalų deginimo efektyvumą, argi tai nėra tinkamas sveikas gyvenimo būdas! Visą laiką mintyse dauginau žingsniamačio rodmenis iš dviejų ir dejavau – o, jei nusipirkčiau stulpus ir važiuočiau į parką, o ten būčiau įveikęs tą patį atstumą, tada…
Tačiau, kaip paaiškėjo, ne viskas taip paprasta. Deginant riebalų atsargas, kaip bebūtų keista, geriau reguliariai vaikščioti. Todėl aš padariau tašką šiam klausimui, o dabar pasakysiu kodėl.
Šiaurietiškas ėjimas
Apie šiaurietiškojo ėjimo naudą jau paskelbėme straipsnį, kuriame išsamiai aprašoma tokia fizinė veikla. Pagrindinis skirtumas nuo įprasto ėjimo yra tas, kad šiaurietiškasis ėjimas dėl viršutinės kūno dalies įtraukimo (apie 90% viso kūno raumenų) leidžia sudeginti gana daug kalorijų – beveik 400 kcal per valandą. Be to, taisyklinga šiaurietiškojo ėjimo technika padeda susikurti gerą laikyseną, nes tam reikia tiesios nugaros.
Įprasto ėjimo metu aktyviai dirba tik kojų raumenys, nors viršutinė kūno dalis neabejotinai patiria tam tikrą statinį krūvį. Taigi energijos suvartojimas įprasto vaikščiojimo metu yra tik 190 kcal per valandą. Ir toks vaikščiojimas ne itin veikia laikyseną, jei žmogus sąmoningai prie to nedirba ir nesistengia išlaikyti tiesios nugaros.
Atrodytų, kad net ir žiūrint į įtrauktų raumenų skaičių ir sudegintas kalorijas, šiaurietiškas ėjimas neabejotinai yra naudingesnis metant svorį.
Tačiau reguliaraus ėjimo ypatumas yra tas, kad jame dalyvauja tik oksidacinės kojų raumenų skaidulos, o tai reiškia, kad šios skaidulos iš karto, nuo pirmųjų ėjimo minučių, pradeda naudoti energiją iš jose esančių riebalų susitraukimams. Tai yra, nuo pirmos reguliaraus vaikščiojimo minutės išeikvojate riebalų atsargas, nors ir 190 kcal per valandą.
Tačiau šiaurietiškasis ėjimas apima ne tik oksidacines raumenų skaidulas, bet ir kitas skaidulų rūšis, kurios veikia ne riebalus, o glikogeno atsargas – organizmo gliukozės energijos rezervą.
Raumenys tuo pačiu metu neveikia ir riebalų, ir glikogeno. Išsiskiria arba vienas, arba kitas energijos šaltinis. Kai tik raumenys gauna glikogeno skilimo produktų – laktato ar piruvato – riebalų deginimas sustoja ir atsiranda glikogeno darbas.
Tai yra, pagrindinis skirtumas tarp šių dviejų vaikščiojimo tipų yra energijos gavimo principas.
Ar įmanoma numesti svorio su skandinavišku ėjimu?
Tai įmanoma, kaip ir naudojant įprastą. Bet viskas priklauso nuo dietos po treniruotės. Jei vaikščiodami nepapildysite išeikvotų angliavandenių, o po valandos aktyvaus ėjimo pasirinksite baltyminį maistą, organizmas pradės aktyviai deginti riebalus energijai gauti. O jei papildysite angliavandenius, išleistus vaikščiodami, tada, deja, svorio numesti nepavyks.
Tai yra, svorio metimo požiūriu, reguliarus vaikščiojimas yra šiek tiek geresnis, be to, jums nereikia mokytis technikos ir pirkti specialios įrangos.
Šiaurietiško ėjimo ir įprasto ėjimo nauda bendrai sveikatai yra panaši – padidinate medžiagų apykaitą, prisotinate kraują deguonimi, pakyla raumenų tonusas, numetate svorio, judate, galų gale, kas savaime. yra puiku!
