Bifurkacijos blokada yra viena iš širdies vainikinių arterijų ligos formų. Ši būklė išsivysto, kai ant pagrindinės vainikinės arterijos ir jos atsišakojimo į mažesnę šaką susikaupia riebalinės apnašos. Tokios apnašos susiaurina arterijas – ypač toje vietoje, kur pagrindinė arterija išsišakoja į šalutines (vadinamąsias šonines) kraujagysles. Būtent dėl šio kaupimosi širdies aprūpinimas deguonimi gali pablogėti.
Bifurkacijos blokadų rūšys
Įvertinus arterijos susiaurėjimo mastą, galima nustatyti, kokio tipo yra bifurkacijos blokada. Paprastai ji skirstoma į:
- Paprasta – kai arterija užsikimšusi mažiau nei 70 %. Tai rečiau sukelia rimtų kraujotakos sutrikimų.
- Sudėtinga – kai įvyksta daugiau nei 70 % spindžio užsikimšimas. Neretu atveju gali būti keletas blokadų, susidaręs trombas ar susikaupę kalcio sankaupos (kalcifikacija). Kartais blokada pasireiškia smulkesnėje, stipriai išlinkusioje šakoje, kurią sunku pasiekti ir gydyti.
Kaip dažnai pasitaiko šios blokados?
Bifurkacijų blokados sudaro iki penktadalio visų vainikinių arterijų ligos atvejų, dėl kurių prireikia gydymo.
Bifurkacijos blokadų priežastys
Pagrindinė bifurkacijos blokados priežastis yra riebalinių nuosėdų (apnašų) kaupimasis arterijų sienelėse. Tokios apnašos siaurina spindį, trikdo kraujotaką ir apsunkina širdies darbą. Laikui bėgant ši situacija gali tapti pavojinga gyvybei.
Rizikos veiksniai
Bifurkacijos blokadų tikimybė didesnė vyrams nuo 45 metų ir moterims po menopauzės. Taip pat riziką didina:
- Diabetas
- Antsvoris ar nutukimas
- Širdies ir kraujagyslių ligų atvejai šeimoje
- Padidėjęs kraujospūdis
- Aukštas cholesterolio lygis
- Nepakankamas fizinis aktyvumas
- Nesubalansuota mityba
- Rūkymas ir tabako gaminių vartojimas
Bifurkacijos blokados simptomai
- Spaudžiantis arba skaudantis jausmas krūtinėje (angina)
- Šaltas prakaitavimas ar lipnumas
- Svaigimas, silpnumo pojūtis
- Nuovargis, bendras jėgų trūkumas
- Širdies plakimo padažnėjimas (palpitacijos)
- Pykinimas
- Kvėpavimo pasunkėjimas
- Skausmas rankose arba petyje
Diagnozavimo būdai
Įtarus bifurkacijos blokadą, gydytojas gali paskirti įvairius tyrimus:
- Kardio kateterizacija, leidžianti tiesiogiai nustatyti arterijų užsikimšimus
- Koronarinės angiografijos tyrimas ar kompiuterinės tomografijos angiograma (CCTA), suteikiantys trimatį kraujotakos vaizdą
- Intravaskulinė optinės koherentinės tomografijos analizė – ypač detaliai parodo susikaupusias apnašas
- Intravaskulinis ultragarsas (IVUS), padedantis įvertinti arterijų sieneles
- Frakcinio tėkmės rezervo (FFR) matavimas arterijos slėgiui nustatyti
Gydymo galimybės
Dėl mažo šoninių šakų diametro gydyti bifurkacijos blokadą – nemenkas iššūkis. Dažniausiai pasirenkama angioplastika, kurios metu specialiu balionėliu arterija praplečiama, stentu (mažu vieliniu tinklu) palaikomas jos atvirumas. Šios procedūros priskiriamos perkutaninėms vainikinių arterijų intervencijoms.
Kaip atliekama angioplastika ir stentavimas?
- Plonas kateteris įvedamas per nedidelį pjūvį odoje.
- Kateteris nukreipiamas iki užsikimšusios arterijos vietos.
- Ant kateterio galo pripučiamas balionėlis – jis prispaudžia apnašas prie sienelės.
- Į arteriją patalpinamas stentas, kad ji liktų atvira.
Po tokios intervencijos dažnai skiriama dviguba antitrombocitinė terapija, kad stentas nesusiaurėtų.
Stentavimo metodai bifurkacijų blokadoms gydyti
- Pagrindinės šakos stentavimas (provisional) – stentas dedamas tik pagrindinėje arterijoje, o šoninė šaka paliekama ateičiai, jei simptomai išliktų.
- Abiejų šakų stentavimas – taikomas sunkioms blokadoms, kai papildomai reikalinga apsaugoti ir atsišakojančią arteriją.
- Naudojami gali būti tiek įprasti metaliniai, tiek medikamentais dengti stentai. Moksliniai tyrimai nuolat ieško sprendimų specialiai šoninėms šakoms.
Galimos komplikacijos po gydymo
- Restenozė – po stentavimo gali formuotis randinis audinys, dėl kurio vėl susiaurėja arterija. Dažnai ši komplikacija išryškėja per pirmus šešis mėnesius.
- Stento trombozė – jei kraujyje susidaro krešulių stento vietoje, gali išsivystyti trombozė.
Kaip sumažinti riziką susirgti bifurkacijos blokada?
- Riboti druskos vartojimą ir kontroliuoti kraujospūdį, jei reikia – vartoti paskirtus vaistus.
- Gerti alkoholį saikingai; priklausomybės atveju kreiptis pagalbos.
- Rinktis širdžiai palankią, cholesterolį mažinančią mitybą.
- Sumažinti sočiųjų ir transriebalų kiekį maiste.
- Kontroliuoti cukraus lygį kraujyje (diabetą).
- Mesti rūkyti ir vengti tabako gaminių.
- Nuolat judėti, palaikyti normalų kūno svorį.
Prognozė sergant bifurkacijos blokada
Stentavimo ir angioplastikos sėkmės rodiklis šiai būklei siekia apie 40 proc. Tačiau kartais po gydymo širdies ligos simptomai išlieka. Net po sėkmingos intervencijos svarbu tęsti sveiką gyvenimo būdą: atidžiai rūpintis savo mityba, fiziniu aktyvumu, o jei reikia – mažinti svorį.
Kreipimasis į gydytoją
Svarbu nedelsti ir kreiptis medicininės pagalbos, jei pasireiškia šie simptomai:
- Skausmas ar spaudimas krūtinėje, petyje ar rankoje
- Šaltas prakaitas
- Kvėpavimo pasunkėjimas
- Didelis, nepagrindžiamas nuovargis ar silpnumas
Pasitarkite su savo gydytoju dėl tolesnių žingsnių – svarbu išsiaiškinti, kas sukėlė bifurkacijos blokadą, ar reikės papildomų intervencijų, kokio tipo ir kiek stentų rekomenduojama, kokių prevencinių priemonių imtis, bei kaip stebėti galimas komplikacijas.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
