Siringoma – tai gerybinis odos darinys, dažniausiai pasirodantis kaip maži, tvirti spuogeliai, primenantys papules. Šie iškilimai dažniausiai susitelkia grupėmis, ypač veido srityje. Siringomos atsiranda dėl prakaito liaukų hiperplazijos ir, nors išvaizda gali kelti nerimą, jos nėra pavojingos sveikatai.
Kaip atpažinti siringomą?
Siringomos pasireiškia kaip apvalūs, maži (1–3 mm skersmens), tvirti iškilimai ant odos. Jų spalva gali būti gelsva, permatoma arba artima natūraliam odos atspalviui. Paprastai jos išsidėsto grupėmis ar klasteriais tose pačiose kūno vietose, išlaikydamos panašų dydį, formą ir spalvą.
- Dažniausiai pastebimos aplink akis ar ant vokų.
- Pasitaiko veido, krūtinės ar pažastų srityse.
- Rečiau iškyla lytinių organų zonoje.
Kitaip pasireiškiančios siringomos
Siringomos gali pasirodyti ir kitose vietose, priklausomai nuo tipo. Eruptyvios (išplitusios) siringomos pasirodo įvairiose kūno vietose ir būdingos suaugusiesiems. Šviesesnės odos žmonėms siringomos dažnesnės klasikinėse lokalizacijose, o tamsesnės odos žmonėms dažniau išryškėja eruptyvios siringomos.
Siringomų tipai
- Lokalizuotos – dariniai susitelkę vienoje kūno vietoje. Tai dažniausia siringomos forma, paprastai nesusijusi su kitomis ligomis.
- Susijusios su Dauno sindromu – išsivysto dėl genetinių ypatumų, būdingos turintiems šį sindromą.
- Išplitusios (eruptyvios) – dariniai atsiranda įvairiose kūno vietose, dažnesni suaugusiems.
- Paveldimos – atsiranda dėl genų pokyčių, gautų iš tėvų.
Kas dažniausiai serga siringoma?
Šie dariniai gali išryškėti tiek vyrams, tiek moterims, tačiau dažniau diagnozuojami moterims ir žmonėms, turintiems Dauno ar Marfano sindromą, cukrinį diabetą, taip pat paaugliams brendimo metu ir suaugusiems nuo 40 iki 60 metų. Ypatingai dažnos jos tarp žmonių su Dauno sindromu – iki penktadalio sirgusiųjų.
Siringomos priežastys
Šių darinių susidarymą lemia prakaito (ekrininės) liaukos ląstelių perteklius ar padidėjęs aktyvumas. Prakaito liaukos atsakingos už kūno vėsinimą. Kai kurios siringomos formos gali būti paveldimos, pasireikšti dėl genų mutacijų. Kartais siringomos atsiranda kaip kitų būklių – pavyzdžiui, Dauno sindromo – požymis.
- Stresas ir aktyvi fizinė veikla gali skatinti liaukų aktyvumą.
- Aukšta aplinkos temperatūra taip pat gali paskatinti darinių atsiradimą.
- Kai kuriais atvejais lemiama genetika.
Ar siringomos paveldimos?
Paveldimos siringomos pasitaiko tada, kai gauti genai lemia prakaito liaukų polinkį hiperplazuotis. Ypač būdinga, kai DNR pokyčiai perduodami iš tėvų vaikams, kaip nutinka sergant Dauno sindromu.
Kaip diagnozuojamos siringomos?
Diagnozė dažniausiai nustatoma apžiūrėjus odos išbėrimą ir įvertinus ligos istoriją. Siekiant tiksliai atskirti nuo kitų, į siringomas panašių odos darinių, gali prireikti atlikti biopsiją – mikroskopiškai tiriant nedidelį odos mėginį. Po mikroskopu siringoma atrodo kaip mažas „buožiukas“ ar „kablelis“.
Siringomų gydymas ir priežiūra
Nors siringomos nepavojingos, kai kurie žmonės pageidauja jas pašalinti dėl estetinių priežasčių. Gydymo pasirinkimai priklauso nuo darinio lokalizacijos ir asmeninių pageidavimų.
- Diatermija (elektrochirurgija) – naudojama šiluminė energija ištaisyti odos defektams.
- Lazerių terapija – stipri šviesos spinduliuotė pašalina ar sumažina darinius.
- Dermabrazija – mechaninis odos sluoksnių „nušlifavimas“ skatina išvaizdos pagerėjimą.
- Ekscizija – chirurginis iškirpimas skalpeliu.
- Vaistai – gali būti paskiriami vietiniai tepalai, kremai arba geriamieji vaistai.
Vaistų taikymas
- Trichloracto rūgštis dažnai naudojama kaip cheminio pilingo priemonė, padedanti sumažinti siringomų ryškumą.
- Izotretinoinas (dažniau skiriamas gydant cistinę aknę) taip pat gali sumažinti šiuos odos darinius.
- Acitretinas, paprastai vartojamas sergant žvyneline, gali būti taikomas taip pat.
Po procedūros gali susidaryti randų, o siringomos turi polinkį vėl atsinaujinti toje pačioje vietoje.
Po gydymo – ką svarbu žinoti?
Po siringomų šalinimo odai reikia laiko atsinaujinti – nuo kelių dienų iki kelių savaičių, priklausomai nuo atliktų procedūrų apimties. Vengiant infekcijos, svarbu kruopščiai prižiūrėti gijimo vietą, elgtis atsargiai ir laikytis gydytojo nurodymų dėl fizinio aktyvumo.
Ką svarbu žinoti apie savigydą?
Bandymas šalinti siringomas savarankiškai gali pakenkti odai ir sukelti infekciją. Namuose naudojami kremai ar priemonės nuo aknės, pavyzdžiui, su salicilo rūgštimi, siringomų šalinimo efekto dažniausiai nesuteikia. Prieš planuojant bet kokį gydymą, reikėtų pasitarti su specialistu.
Kaip sumažinti siringomų atsiradimo riziką?
- Stenkitės valdyti stresą ir saugoti odą nuo tiesioginių saulės spindulių, naudojant apsauginį kremą.
- Kiekvieną vakarą kruopščiai nuvalykite odą, ypač jei naudojate dekoratyvinę kosmetiką.
- Kartais naudinga aptarti su gydytoju galimus gydymo ar profilaktikos žingsnius, jei prakaito liaukos itin aktyvios.
Gyvenimas su siringomomis
Būklė neturi įtakos bendrai savijautai – dažniausiai nesukelia skausmo ar niežulio. Jei dariniai kelia diskomfortą dėl išvaizdos, galima rinktis tiek gydymą, tiek kosmetinį maskavimą – svarbiausia vakarais nuvalyti makiažą, kad poros neužsikimštų.
Vis dėlto, jei siringomos atsiranda naujose vietose, platėja, sukelia skausmą ar uždegimą, rekomenduojama kreiptis į odos gydytoją. Po šalinimo procedūrų reikėtų stebėti, ar oda gyja, ar nelieka infekcijos požymių.
Skirtumai nuo kitų odos darinių
Siringomos dažnai painiojamos su miliomis – tai smulkūs balti odos dariniai, pripildyti keratino, paprastai išryškėjantys naujagimių odoje. Kitas dažnas klausimas – kuo jos skiriasi nuo Fordyce dėmių: pastarosios atsiranda dėl išsiplėtusių riebalinių liaukų.
