Širdies sistolinis ūžesys – tai neįprastas garsas, girdimas susitraukiant širdžiai. Šis garsas atsiranda dėl suaktyvėjusios kraujo tėkmės per širdies vožtuvus esant jų užsidarymui. Kai širdis plaka, užsidaro skirtingi širdies vožtuvai – pirma užsiveria prieširdžių ir skilvelių (mitralinis ir triburis) vožtuvai, paskui pusmėnuliniai (aortos ir plaučių). Sistolės metu (kai širdis susitraukia, o prieširdžių ir skilvelių vožtuvai jau užsidarę) dažnai ir pasigirsta šis ūžesys. Be to, sistolinis kraujospūdis – tai kraujo spaudimas būtent širdies susitraukimo fazėje.

Sistolinių ūžesių tipai

Medicinoje sistoliniai ūžesiai dažnai skirstomi pagal jų priežastį ir pobūdį. Juos galima suskirstyti į funkcinius ir organinius:

Funkciniai ūžesiai: pasireiškia žmonėms, kurių širdies sandara yra visiškai sveika.
Organiniai ūžesiai: nurodo tam tikrą širdies struktūros pokytį ar problemą.

Papildomai, sistoliniai ūžesiai skirstomi pagal tai, kaip jie atsiranda:

Išmetimo ūžesiai: dažniausiai kyla ties pusmėnuliniais vožtuvais, kurie jungia širdį su aorta ar plaučių arterija. Tokie ūžesiai gali būti tiek funkciniai, tiek organiniai.
Regurgitaciniai ūžesiai: pasitaiko kai širdies vožtuvai užsidaro nepilnai ir kraujas pradeda tekėti atgal. Dažniausiai tokie ūžesiai kyla prieširdžių ir skilvelių vožtuvuose ir visada nurodo struktūrinius pokyčius.

Sistolinių ir diastolinių ūžesių skirtumai

Kai kalbama apie širdies ūžesius, svarbu atskirti, kada jie girdimi. Sistolinis ūžesys girdimas širdies raumeniui susitraukiant – pačioje plakimo pradžioje ar eigoje. Tuo tarpu diastolinis ūžesys atsiranda, kai širdis atsipalaiduoja – tarp dviejų dūžių.

Susiję įrašai

Nekalti ir patologiniai ūžesiai: kuo jie skiriasi?

Širdies ūžesys nebūtinai reiškia ligą. Kai kurie jų yra „nekalti“ – jie neatsiranda dėl širdies sandaros pokyčių ir jokio gydymo nereikalauja. Tačiau jei ūžesys rodo širdies pakitimus, jau laikomas patologiniu ir dažniausiai reikalauja gydymo arba stebėjimo, priklausomai nuo priežasties.

Sistolinis ūžesys: simptomai

Neretai žmonės, kuriems aptinkamas širdies ūžesys, nejaučia jokių nusiskundimų. Tačiau, jei širdies ūžesio priežastis – kitokia širdies liga, galima pastebėti šiuos simptomus:

Mėlynas odos atspalvis (cianozė)
Stiprus, užsitęsęs kosulys
Nualpimas ar sąmonės netekimas
Silpnumo jausmas, greitas nuovargis
Patinimas ar skysčių kaupimasis, ypač kojose
Galvos svaigimas
Dusulys, oro trūkumas

Sistolinio ūžesio priežastys

Priklausomai nuo ūžesio pobūdžio, jo priežastys gali būti skirtingos. Dažniausios išmetimo ūžesių priežastys:

Aortos vožtuvo stenozė: vožtuvo susiaurėjimas trukdo kraujui palikti širdį per aortą.
Pertvara tarp prieširdžių: plyšys širdies pertvaroje tarp viršutinių kamerų.
Hipertrofinė obstrukcinė kardiomiopatija: genetinė būklė, kuriai būdingas pertvaros tarp skilvelių sustorėjimas.
Pusmėnulinio vožtuvo susiaurėjimas: plaučių vožtuvo (jungiančio širdį ir plaučius) susiaurėjimas.

Regurgitaciniai ūžesiai dažnai kyla dėl tokių priežasčių:

Mitralinio vožtuvo nesandarumas: kraujas dalinai grįžta atgal į kairįjį prieširdį širdies susitraukimo metu.
Trikampio vožtuvo nesandarumas: kraujo grįžimas į dešinį prieširdį dėl vožtuvo nepakankamo užsidarymo.
Defektas pertvaroje tarp skilvelių: skylė širdies raumens pertvaroje tarp apatinių kamerų.

Sistolinio ūžesio nustatymas

Širdies ūžesys paprastai pastebimas gydytojui klausantis širdies per stetoskopą. Vertinama ne tik ūžesio buvimas, bet ir jo:

Trukmė
Lokalizacija
Tonacija ir garsumas
Pokyčiai judant ar keičiant kūno padėtį

Įvertinus gautą informaciją gydytojas gali rekomenduoti papildomus tyrimus, kad nustatytų ūžesio kilmę ir tipą.

Diagnozei svarbūs tyrimai

Kai reikia papildomo ištyrimo, gydytojas gali siųsti pas kardiologą. Tam gali būti taikomi šie tyrimai:

Širdies kateterizacija: į kraujagyslę įvedamas siauras vamzdelis ir, naudojant rentgeną bei specialius dažus, tikrinama širdies ir kraujagyslių būklė.
Krūtinės ląstos rentgenograma: apžiūrima širdies, plaučių ir kaulų padėtis, forma.
Echokardiograma: ultragarsu įvertinama širdies judesiai, vožtuvų funkcija ir sandara.
Elektrokardiograma (EKG): užrašoma širdies elektrinė veikla.

Ūžesių įvertinimo skalė

Sistolinis ūžesys vertinamas pagal jo stiprumą nuo 1 iki 6 balų, kur 1 reiškia vos girdimą, o 6 – pačią stipriausią ūžesio formą. Gydytojas gali įvertinti ne tik garsumą, bet ir trukmę bei tembrą.

Sistolinio ūžesio gydymas

Jei ūžesys yra nekaltas, didelio dėmesio ar gydymo dažniausiai nereikia – jis gali praeiti savaime. Jei ūžesio priežastis – rimtesnė širdies liga, taikomas gydymas būtent pagal nustatytą problemą.

Vaistai: skiriami siekiant sumažinti kraujospūdį (pvz., AKF inhibitoriai), širdies dažnį ir spaudimą (beta adrenoblokatoriai), išvengti trombų (kraujo skystintojai), ar šalinti skysčių perteklių (diuretikai).
Chirurginės procedūros: gali būti atliktas vožtuvo taisymas (pvz., susiaurėjimo pašalinimas), vožtuvo pakeitimas mechaniniu ar biologiniu protezu, arba operacijos, skirtos užtaisyti širdies pertvaros defektą.

Profilaktika – kaip stiprinti širdį?

Nėra būdo visiškai užkirsti kelią sistoliniam ūžesiui, tačiau palaikant sveiką gyvenimo būdą galima pagerinti bendrą širdies būklę:

Pakankamai judėti – ne mažiau kaip 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę
Valgyti daug pilnagrūdžių produktų, daržovių bei vaisių
Riboti kofeino ir alkoholio vartojimą
Mesti rūkyti
Tvarkytis su stresu – padeda meditacija ar kiti atsipalaidavimo būdai
Kokybiškai miegoti – bent 7–8 valandas per parą

Prognozė ir gyvenimas su sistoliniu ūžesiu

Daugeliu atvejų nekaltas sistolinis ūžesys jokių problemų nesukelia, gydymo nereikia. Jei ūžesį sukelia kita širdies liga, tikslingas gydymas pagerina gyvenimo kokybę. Sveikos gyvensenos principų laikymasis taip pat padeda rūpintis širdies sveikata.