Skaidrių ląstelių sarkoma: simptomai, priežastys ir gydymas

Aiškiųjų ląstelių sarkoma – labai reta minkštųjų audinių vėžio rūšis, kuri dažniausiai susiformuoja apatinėse galūnėse, ypač pėdose ar blauzdose. Šio tipo navikas atsiranda audiniuose, kuriuose yra raumenis ir sausgysles gaubiantys bei palaikantys minkštieji audiniai. Ankstyvoje stadijoje aiškiųjų ląstelių sarkomos gydymas yra veiksmingiausias, tačiau liga dažnai grįžta net ir po gydymo. Ši onkologinė liga reikalauja sudėtingo gydymo – chirurgijos, chemoterapijos bei spindulinės terapijos kombinacijų. Pastaraisiais metais tyrėjai ieško naujų gydymo metodų, siekdami pagerinti prognozę sergantiesiems.

Kaip liga veikia organizmą

Aiškiųjų ląstelių sarkoma dažniausiai prasideda giliai minkštuosiuose audiniuose – šalia sausgyslių, raumenų arba fascijų, dengiančių audinius. Iš pradžių pokyčių galite visai nepastebėti – navikas ima ryškėti tik tada, kai tampa pakankamai didelis ir po oda susiformuoja gumbas, dažniausiai ant kojos ar pėdos. Išoriškai jis primena sumušimo ar sutrenkimo vietoje iškilusį guzelį, tačiau skirtingai nei gumbas po smūgio, šis niekur nedingsta. Aiškiųjų ląstelių sarkoma auga lėtai, bet plitimo metu ji gali išgilinti į paviršių ir išplisti į kitus organus.

Galimos naviko išplitimo vietos

Šis sarkomos tipas gali metastazuoti į virškinamąjį traktą, limfinę sistemą ar plaučius. Todėl svarbu anksti nustatyti ir stebėti galimą naviko plitimą.

Ligos paplitimas ir kam dažniausiai pasireiškia

Aiškiųjų ląstelių sarkoma – itin reta liga. Tarp visų sarkomų šis potipis sudaro kiek daugiau nei 1 proc. Dažniausiai ja suserga paaugliai ir jauni suaugusieji, ypač 20–30 metų amžiaus. Statistiškai ši liga dažniau pasireiškia baltaodžiams nei kitų rasių atstovams.

Aiškiųjų ląstelių sarkomos simptomai

• Nepaaiškinamas darinys arba gumbas po oda, dažniausiai ant kojos ar pėdos, kuris nepasišalina.
• Guziukas gali laikui bėgant didėti, tačiau dažnai nesukelia skausmo.
• Sustiprėjęs nuovargis.
• Netikėtas svorio kritimas.
• Naktinis prakaitavimas.

Kas sukelia aiškiųjų ląstelių sarkomą

Ši liga prasideda tada, kai du skirtinguose chromosomose esantys genai apsikeičia vietomis ir suformuojamas vadinamasis „sulietasis“ genas. Tipiškai susikeičia EWSR1 ir ATF1 genai. EWSR1 genas dalyvauja ląstelių veiklos reguliavime, o ATF1 atsakingas už ląstelių augimą. Kai šie genai atsiduria kartu, jie sukuria naują sulietą EWSR1/ATF1 geną, kuris, kaip manoma, ir lemia vėžio vystymąsi. Kol kas nėra aišku, kas paskatina šį genų persijungimą.

Diagnozavimo būdai

Pirmiausia gydytojai apžiūri ir apčiuopia naviką, įvertina jo lokalizaciją bei dydį. Dažnai atliekama magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Galutinei diagnozei patvirtinti yra paimama naviko biopsija, kurią laboratorijoje išnagrinėja patologijos specialistai, ieškantys sulietojo EWSR1/ATF1 geno požymių.

Gydymo galimybės

Gydymo tikslas – užkirsti kelią naviko plitimui ar jį pristabdyti. Paprastai taikoma chirurgija, kurios metu šalinamas navikas ir jei reikia – pažeisti limfmazgiai. Po operacijos dažnai skiriama spindulinė terapija, siekiant sunaikinti galimai likusias vėžines ląsteles.

Pastaruoju metu aktyviai tiriamos pažangios gydymo kryptys – imunoterapija, taip pat tiriami vaistai, kurie jau taikomi kitoms vėžio formoms. Siekiama išsiaiškinti, ar šios naujos priemonės galėtų efektyviai stabdyti sarkomos plitimą.

Aiškiųjų ląstelių sarkoma pasižymi polinkiu atsinaujinti, tad dažnai gydymas kartojamas – gali prireikti pakartotinių operacijų ar naujų spindulinės terapijos kursų. Kadangi liga linkusi sparčiai plisti, būtina reguliari kontrolė ir atidžiai stebėti naujų navikų atsiradimą.

Ar galima išvengti šios ligos?

Kol kas nėra nustatytų veiklų ar gyvenimo būdo pokyčių, kurie padėtų sumažinti aiškiųjų ląstelių sarkomos riziką. Nenustatyti jokie išskirtiniai rizikos veiksniai – tai reiškia, kad liga gali išsivystyti atsitiktinai, nepriklausomai nuo žmogaus pasirinkimų.

Perspektyvos ir gyvenimo trukmė

Šio tipo sarkoma gali būti gydoma, tačiau pasveikti visiškai nėra galimybės. Dažnai aiškiųjų ląstelių sarkoma nustatoma vėlai, kai jau būna spėjusi išplisti į kitus organus, todėl gydymas tampa sudėtingesnis ir ligos eiga – sunkesnė. Dažnas atsinaujinimas taip pat apsunkina ilgalaikę prognozę.

Pagal apžvalginius duomenis, apie pusė asmenų, kuriems diagnozuota aiškiųjų ląstelių sarkoma, gyvena penkerius metus po diagnozės. Dešimtmečiui sulaukia kiek daugiau nei trečdalis sergančiųjų. Svarbu paminėti, kad šie skaičiai yra apytiksliai ir priklauso nuo individualios situacijos, ligos stadijos bei taikyto gydymo.

Ligos eiga ir gyvenimas po diagnozės

Aiškiųjų ląstelių sarkoma dažnai linkusi atsinaujinti, todėl po gydymo reikalingos nuolatinės gydytojo apžiūros. Pirmus dvejus metus po gydymo gydytojo rekomendacija gali tekti lankytis kas tris mėnesius. Toks dažnas stebėjimas leidžia laiku pastebėti galimą ligos grįžimą ar naujus navikus.

Ką aptarti su gydytoju?

• Kur tiksliai yra navikas, kokio jis dydžio?
• Ar liga jau išplitusi į kitus organus ar limfmazgius?
• Kokį gydymą rekomenduojate būtent mano atveju?
• Kokios yra gydymo galimos komplikacijos?
• Jei prireiktų operacijos – kokia tikimybė, kad navikas vėl atsiras?
• Ar galėčiau dalyvauti klinikiniuose tyrimuose?

Karolina Skrebė

Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.