Kalbėjimo sklandumas – tai gebėjimas kalbėti tolygiai, be trikdžių ir nepertraukiamai. Kai kalba teka laisvai, mes dažnai to net nepastebime. Tačiau žmonėms, turintiems kalbos sklandumo sutrikimus, dažnai pasitaiko neplanuotų pauzių, užstrigimų ar to paties žodžio kartojimų. Tokie nesklandumai ne tik keičia pokalbio dinamiką, bet ir gali smarkiai paveikti žmogaus pasitikėjimą savimi, bendravimą su kitais ar net kasdienį gyvenimą.
Sklandumo sutrikimų rūšys
Sklandumo sutrikimai paprastai skirstomi į dvi pagrindines grupes: mikčiojimą ir skubėjimą kalbėti (vadinamą cluttering). Mikčiojimo atveju, žmogus negali ištarti kai kurių garsų, žodžių ar skiemenų, nors stengiasi. Skubėdami kalbėti žmonės linkę maišyti žodžius, „sulipdyti“ juos, kalba tampa netolygi, dažnai per greita arba neritminga. Tiesa, abi šios problemos gali pasireikšti vienu metu.
Mikčiojimas pasitaiko dažniau nei skubėjimas kalbėti, tačiau įvairių trikdžių kalbant patiria nemažai žmonių, tik ne visi apie tai praneša specialistams. Dažniausiai tokie sutrikimai išryškėja dar vaikystėje. Jie gali apsunkinti draugų radimą, mokymąsi ar net sukelti emocinių sunkumų.
Sklandumo sutrikimų simptomai
Mikčiojimo požymiai
- Ilgos pauzės, kai sunku pradėti sakyti sakinį ar žodį
- Pernelyg ištęsti garsai (pvz., „Aš sssssssupratau“)
- Kartojami skiemenys ar žodžiai („Ateik-aateik čia“)
Skubėjimo kalbėti simptomai
- Žodžių sujungimas į vieną (pvz., „įjunktelevizorių“ vietoje „įjunk televizorių“)
- Per greitas, netolygus ar trūkčiojantis kalbos tempas
- Dažni kalbos pertraukikliai („emm“, „žinai“ ir kt.)
- Minties pakeitimas sakinio viduryje (pvz., „Norėčiau nueiti ar gal galiu nueiti?“)
- Laimelių ar žodžių praleidimas („džiausmingai“ vietoje „džiaugsmingai“)
- Netikėtos pauzės sakinio viduryje („Ar norėtum… nueiti į kiną?“)
- Kalbos „labirintas“ – minties dėstymas su daug nukrypimų nuo esmės
Žmonės, norėdami paslėpti sunkumus, gali pradėti vengti tam tikrų žodžių ar situacijų, kuriose tikėtinas nesklandumas. Taip pat pasitaiko, kad stengiamasi išblaškyti dėmesį kosint, žiovaujant ar keliais kitais fiziniais veiksmais, kai kurie dengia burną, mirkčioja akimis, linkčioja galva arba apsimeta, kad pamiršo, ką norėjo pasakyti.
Kas lemia kalbos sklandumo sutrikimus?
Kol kas nėra tiksliai žinoma, kodėl pasireiškia šie sutrikimai. Tačiau įmanoma įvardinti kelis rizikos veiksnius – jie padidina tikimybę susidurti su sklandumo problemomis:
- Šeimoje yra ar buvo kalbos sutrikimų turinčių asmenų
- Pats žmogus turi raidos ar mokymosi sunkumų
- Yra neurologinių sutrikimų, pavyzdžiui, autizmo spektro ar dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sindromas
- Lytis – berniukai dažniau susiduria su šiais sutrikimais nei mergaitės
Nors šie veiksniai padidina riziką susirgti, jie nebūtinai nulemia sklandumo problemų atsiradimą.
Kaip nustatomi sklandumo sutrikimai?
Dažnu atveju specialistams pakanka stebėti kalbą ir užduoti klausimus apie jos ypatumus. Gydytojai teiraujasi, kaip kalbos ypatumai veikia žmogaus kasdienybę, kokius sunkumus norėtumėte spręsti, ar šeimoje buvo kalbos problemų. Kartais rekomenduojama pasikalbėti su logopedu, kuris specializuojasi kalbos ir komunikacijos srityje – jie padeda tiksliai atskirti, ar nesklandumai yra būtent sklandumo sutrikimas, ar kitokios kilmės kalbos problema, ir sudaro individualų pagalbos planą.
Vaikų atveju logopedas gali pabendrauti su mokytojais, šeimos nariais – tai leidžia geriau suprasti, ar nesklandumai turi įtakos mokymuisi, bendravimui ar emocinei savijautai. Esant poreikiui, siūloma papildoma psichologinė pagalba, padedanti įveikti su kalbos sunkumais susijusias emocijas.
Sklandumo sutrikimų valdymas ir gydymas
Gydymas dažniausiai susijęs su kalbos terapija – tai aktyvus darbas su logopedu, praktikuojant kalbą ir mokantis specialių strategijų, kurios padėtų palengvinti bendravimą kasdieniame gyvenime.
- Mokoma kontroliuoti kvėpavimą kalbant
- Kuriami natūralūs kalbos pauzių įpročiai, kad būtų lengviau pereiti nuo vienos minties prie kitos
- Stengiamasi išvengti papildomų gestų ar veiksmų, kurie lydi nesklandumą (kosėjimą, mirksėjimą ir pan.)
- Mažinamas stresas ir nemalonūs emociniai išgyvenimai, susiję su kalba
- Kalba lėtinama, skiriamas dėmesys garsų ir žodžių ištarimui
- Išmokstama kalbėti sklandžiau ir aiškiau
- Artimieji taip pat mokomi, kaip gali padėti žmogui kalbant, pavyzdžiui, nespausti jo užbaigti sakinio
Gydymo siekis – padėti žmogui jaustis užtikrinčiau bendraujant ir susidoroti su kylančiais sunkumais.
Ar įmanoma išvengti sklandumo sutrikimų?
Pilnai išvengti šių sutrikimų šiuo metu nėra galimybės, nes tikrosios jų priežastys dar nėra žinomos. Visgi ankstyva pagalba ir nuosekli kalbos terapija leidžia žymiai palengvinti simptomus ir pagerinti kalbos kokybę.
Gyvenimas su sklandumo sutrikimu
Kiekvieno žmogaus patirtys su kalbos sutrikimais skiriasi. Sklandumo sunkumai gali būti nuo vos pastebimų iki gana ryškių. Reguliari kalbos terapija dažnai leidžia ženkliai sumažinti stiprumą tiek mikčiojimo, tiek skubėjimo kalbėti. Tačiau tam tikrose situacijose – pavyzdžiui, esant stresui – sutrikimo požymiai gali laikinai atsinaujinti, todėl svarbu ir toliau praktikuoti terapijoje išmoktus metodus.
Kada kreiptis į specialistus?
Jei pastebite, kad kalbos sunkumai trukdo jums ar jūsų vaikui bendrauti ar gadina nuotaiką, verta pasikalbėti su gydytoju ar logopedu. Specialistai padės nustatyti, kokios pagalbos gali prireikti ir aptars, nuo ko pradėti. Tėvams verta pasitarti su vaikų gydytoju, kuris įvertins, ar vaiko kalba atitinka jo amžiaus tarpsnio normas ir, jei reikia, pasiūlys logopedo pagalbą.
Naudingi klausimai gydytojui
- Kokia tiksliai yra mano ar mano vaiko kalbos sklandumo problema?
- Kas gali kaip nors pabloginti sutrikimo pasireiškimą?
- Kokį gydymą rekomenduojate šiuo atveju?
- Kaip atrodo kalbos terapijos užsiėmimai?
- Ar galima gauti papildomos pagalbos ar prisijungti prie palaikymo grupių?
Kaip padėti artimui, turinčiam sklandumo sutrikimą?
- Būkite kantrūs ir pagarbūs – leiskite žmogui užbaigti sakinį be papildomų komentarų ar spaudimo
- Ieškokite informacijos ir pagalbos šaltinių: švietimo įstaigos dažnai siūlo pagalbą vaikams, turintiems kalbos sutrikimų
- Palaikykite – tiek asmeniškai, tiek susirandant bendraminčių grupėje. Yra specialių savitarpio pagalbos grupių tiek žmonėms, susiduriantiems su šiais sunkumais, tiek jų artimiesiems
Sklandumo sutrikimai tikrai nėra retas reiškinys ir jie nėra kliūtis visaverčiam gyvenimui. Svarbiausia – tinkama pagalba, asmeninis pastangos, palaikanti aplinka ir supratimas.
