Po skutimosi ant odos atsiradęs bėrimas, geriau žinomas kaip skutimosi dirginimas, pasireiškia įvairiose kūno vietose – nuo veido ir kaklo iki kojų ar pažastų. Šis dirginimas atsiranda greitai, paprastai per kelias minutes nuo skutimosi, tačiau daugeliu atvejų praeina savaime vos per kelias valandas ar dienas. Skutimosi skubėjimas, naudotas atbukęs ašmenys ar skutimas sausai, be jokios apsaugos, ypač didina odos sudirginimo riziką.
Kas yra skutimosi dirginimas?
Skutimosi dirginimas – tai laikinas odos sudirgimas, pasireiškiantis raudonu, dėmėtu bėrimu po plauko šalinimo ašmenimis. Tai gali nutikti bet kurioje zonoje, kurioje skutatės: veide, kakle, kojose, pažastyse ar kirkšnyje. Sausas skutimas ar per daug spaudžiamas, nublukęs ašmuo dažniausiai ir sukelia šį nemalonų pojūtį. Dažniausiai tokia reakcija atsiranda tuoj po skutimosi ir išlieka nuo kelių valandų iki kelių dienų.
Skutimosi dirginimo ir skutimosi spuogelių skirtumai
Reikia žinoti, kad skutimosi dirginimas skiriasi nuo skutimosi spuogelių (pseudofolikulitas barbe). Spuogeliai atsiranda dėl įaugusių plaukelių, kuomet ataugdamas plaukas ima naikinti odą iš vidaus. Abu šie odos pažeidimai sukelia paraudimą ir niežėjimą, tačiau skutimosi dirginimas atrodo kaip dėmėtas odos bėrimas, o skutimosi spuogeliai labiau primena smulkius spuogelius.
Kas dažniausiai susiduria su šiuo sudirgimu?
Šis odos dirginimas gali pasireikšti visiems žmonėms, skutantiems nepageidaujamus kūno plaukus. Dažniau ir stipriau tai patiria tie, kurių oda jautri, o taip pat tie, kurie turi problemų su akne. Skutimosi spuogelių rizika didesnė garbanotų plaukų savininkams.
Skutimosi dirginimo priežastys
Dirginimas po skutimosi atsiranda dėl kelių veiksnių – mechaniniai epidermio pažeidimai, odos dehidratacija bei uždegimas. Dažniausi šio nemalonaus reiškinio sukėlėjai:
- sausai atliekamas skutimas (be vandens, muilo ar skutimosi gelio/kremo);
- naudojami bukesni peiliukai, kurie plėšo, o ne skuta plaukus;
- greitas ar neatsargus skutimas, kai oda stipriai spaudžiama;
- skutimas prieš plauko augimo kryptį, kas didina uždegimo tikimybę;
- naudojami odą dirginantys produktai ar tiesiog jautri oda.
Kaip atpažinti skutimosi dirginimą?
Dažniausiai matomas raudonas, netolygus ar dėmėtas bėrimas skutimosi vietose. Kiti požymiai:
- skausmas ar diskomfortas;
- perštėjimas, deginimas;
- niežulys;
- patinimas, odos jautrumas.
Pastebėjus smulkius pūlinukus, tai jau gali būti skutimosi spuogeliai – įaugusių plaukelių požymis.
Kaip nustatomas šis odos pažeidimas?
Dažniausiai skutimosi dirginimą galima atpažinti savarankiškai, vos pastebėjus paraudusį bėrimą po skutimosi. Jei šis dirginimas neišnyksta per kelias dienas, rekomenduojama kreiptis į gydytoją.
Skutimosi dirginimo mažinimas ir gydymo būdai
Yra įvairių būdų palengvinti šią būklę ir sumažinti diskomfortą:
- uždėkite šaltą, drėgną kompresą – tai nuramins bei padės odai greičiau atsigauti;
- naudokite drėkinamąjį kremą arba losjoną be kvapiųjų medžiagų;
- alavijų želė puikiai tinka šiems atvejams – ji drėkina, ramina ir pagreitina gijimą;
- namų priemonės, tokios kaip obuolių actas, lazdynų ekstraktas ar arbatmedžio aliejus (sumaišytas su vandeniu), gali padėti sumažinti uždegimą;
- avižų vonia taip pat padeda raminti odą;
- dėl stipraus niežėjimo ar uždegimo galima teisėtai naudoti nereceptinį hidrokortizono kremą.
Jei oda labai sausa ar sudirgusi, naudokite emolientus – drėkinamąsias priemones. Taip pat galite rinktis natūralius aliejus: avokadų, kokosų, alyvuogių. Kol bėrimas neišnyks, venkite tolesnio skutimosi toje vietoje.
Jei bandytos priemonės neduoda rezultato ir dirginimas trunka ilgiau, verta kreiptis į gydytoją – galbūt išsivystė uždegimas, kuriam prireiks stipresnių gydymo priemonių.
Prevencija: kaip išvengti skutimosi dirginimo?
Tinkama skutimosi priežiūra svarbi norint apsaugoti odą ir sumažinti diskomfortą:
- visada skutkitės tik drėgną, sušvelnintą odą. Geriausia – po dušo, kai oda švari ir suminkštėjusi;
- naudokite muilą, skutimosi kremą ar gelį – tai sukurs apsauginį sluoksnį ir ašmenys lengviau slystels per odą;
- skuskite plaukus jų augimo kryptimi – tai mažina sužeidimų ir uždegimo riziką;
- naudokite lengvus, trumpus judesius ir stenkitės mažiau kartų vežti peiliuką per tą pačią vietą;
- peiliuką plaukite po kiekvienų kelių judesių, kad ant jo neliktų plaukų ir putų likučių;
- pabaigus – nuskalaukite odą šaltu vandeniu arba dėkite drėgną skudurėlį – tai užvers poras;
- iš karto po skutimosi patepkite odą drėkinamuoju kremu ar geliu be kvapų ir odą dirginančių priedų;
- laikykite peiliuką sausai, kad nesidaugintų bakterijos ir nerūdytų metalas;
- peiliuką keiskite kas penkis–septynis skutimus – aštrūs ašmenys maksimaliai saugo nuo sudirginimo;
- po skutimosi rinkitės laisvus rūbus, kad oda kvėpuotų ir būtų apsaugota nuo papildomo spaudimo.
Jei itin jautri oda ir nuolat kyla problemų po skutimosi, rekomenduojama išbandyti kitus plaukų šalinimo metodus, pavyzdžiui, depiliaciją vašku.
Prognozė ir galimos komplikacijos
Skutimosi dirginimas labai dažnas, tačiau dažniausiai praeina savaime ir nereikalauja gydymo. Kad odos gijimas būtų spartesnis, venkite tolesnio skutimosi pažeistoje vietoje iki visiško pasveikimo. Kartais po skutimosi atsiranda skutimosi spuogeliai (pseudofolikulitas), kurie susiję su įaugusiais plaukais. Tai dažniausiai nutinka žmonėms su garbanotais plaukais ir ypač dažnai pasitaiko aplink barzdos ar kaklo sritį, kur trumpai nuskustos plauko viršūnės įauga į odą ir sukelia mažus bėrimus. Lengvos formos galima gydyti taip pat, kaip skutimosi dirginimą, tačiau sunkesniais atvejais gali prireikti gydytojo pagalbos.
Kaip atskirti skutimosi dirginimą ir herpesą?
Skutimosi dirginimas sukelia raudoną, dėmėtą bėrimą; įaugusių plaukelių atveju – smulkius raudonus spuogelius. Abu jie gali pasirodyti lytinių organų srityje, tačiau dažniausiai praeina per kelias dienas. Herpeso atveju iškyla skausmingos, skysčiu užpildytos pūslelės, kurios dažnai grupuojasi, gali būti lydimos kitų simptomų, tokių kaip karščiavimas ar galvos skausmas. Jos linkusios periodiškai kartotis. Jei kyla abejonių dėl bėrimo priežasties ar įtariate rimtesnę infekciją – būtina pasitarti su gydytoju.
