Šlapalo (UREA) tyrimas parodo, kiek šlapalo yra kraujyje. Ši medžiaga susidaro kepenyse, organizmui skaidant baltymus. Didžiąją jos dalį inkstai pašalina su šlapimu. Padidėjęs rodiklis gali būti susijęs su inkstų veikla, bet jį veikia ir skysčių trūkumas bei kitos aplinkybės. Atsakyme pirmiausia patikrinkite rodiklio pavadinimą, vienetus ir šalia pateiktas laboratorijos ribas.
Kaip atskirti UREA, BUN ir šlapimo rūgštį
- UREA, arba šlapalas. Tai paties šlapalo koncentracija. Lietuvos laboratorijų kraujo tyrimų atsakymuose ji gali būti pateikta milimoliais litre (mmol/l).
- BUN, arba šlapalo azotas kraujyje. BUN tyrimas parodo šlapale esančio azoto koncentraciją. Jei kitame laboratorijos atsakyme matote BUN, jo skaičiaus tiesiogiai nelyginkite su UREA rezultatu.
- Šlapimo rūgštis. Tai kita medžiaga, susidaranti organizmui skaidant purinus. Šlapimo rūgšties tyrimas ir šlapalo tyrimas atsako į skirtingus klausimus.
Jei tyrimų lape nurodytas mėginys, žiūrėkite, ar tai kraujo serumas, plazma, ar šlapimas. Šlapalą galima matuoti ir šlapime, bet tokio tyrimo rezultato negalima vertinti pagal kraujo tyrimo ribas.
Ką reiškia rodyklė prie šlapalo skaičiaus
Rodyklė aukštyn ar žemyn paprastai žymi rezultatą už laboratorijos nurodytų ribų. Ji nepasako, kodėl rodiklis pakito. Skirtingos laboratorijos gali taikyti skirtingus metodus ir ribas. Net jeigu abiejuose atsakymuose parašyta UREA, pasižiūrėkite, ar sutampa vienetai ir kokios ribos nurodytos kiekviename lape. Pokytį laikui bėgant lengviau vertinti, kai tyrimai atlikti toje pačioje laboratorijoje.
Pavyzdžiui, jei dabartiniame lape parašyta „UREA, mmol/l“, o ankstesniame – „BUN, mg/dl“, iš didesnio skaičiaus negalima spręsti, kad šlapalo padaugėjo. Gydytojui parodykite abu atsakymus. Pateikite visą eilutę su rodikliu, vienetais, laboratorijos ribomis ir tyrimo data.
Kodėl šlapalas kraujyje gali padidėti arba sumažėti
Šlapalo gali padaugėti, kai inkstai jo pašalina mažiau arba kai organizmui trūksta skysčių. Rezultatui įtakos gali turėti ir baltyminga mityba. Mažesnis rezultatas kartais nustatomas, kai su maistu gaunama mažai baltymų arba smarkiai sutrinka kepenų veikla. Vien iš šlapalo skaičiaus negalima nustatyti, kuri iš šių ar kitų priežasčių jį pakeitė.
Vertindamas inkstų veiklą gydytojas gali atsižvelgti į kreatininą ir eGFR – apskaičiuotą inkstų filtracijos įvertį. Įtariant lėtinę inkstų ligą, svarbus gali būti ir albumino tyrimas šlapime. Jei gydytojas skyrė cistatino C tyrimą, plačiau paaiškiname, ką parodo cistatino C tyrimas ir kaip jis siejasi su eGFR.
Jei tyrimą paskyrė pakartoti
Paklauskite, ar paskirtas vien šlapalas, ar kartu bus tiriami kiti rodikliai. Pasiruošimo sąlygas, įskaitant tai, ar reikia atvykti nevalgius, patikslinkite laboratorijoje. Jei nurodymai skiriasi nuo ankstesnio tyrimo, vadovaukitės tais, kuriuos gavote šį kartą. Paskirtų vaistų prieš tyrimą savarankiškai nenutraukite.
Ką aptarti gavus pakitusį atsakymą
Su tyrimą paskyrusiu gydytoju aptarkite visą atsakymą. Turėkite ankstesnių tyrimų datas ir rezultatus, vartojamų vaistų bei papildų sąrašą. Pasakykite, jeigu prieš kraujo paėmimą vėmėte, viduriavote ar dėl ligos gėrėte mažiau nei įprastai. Paklauskite, ar pagal kitus rodiklius reikia pakartoti tyrimą ir kada tai daryti. Vien dėl šlapalo rezultato nekeiskite paskirtų vaistų, skysčių režimo ar mitybos.
Jei staiga šlapinatės daug mažiau nei įprastai, ypač jeigu kartu vemiate ar blogėja savijauta, kreipkitės dėl skubios medicininės konsultacijos. Tokiu atveju nelaukite vien pakartotinio kraujo tyrimo. Plačiau apie šiuos požymius paaiškina NHS informacija apie ūminį inkstų pažeidimą.