Šlaplės sindromas – tai būklė, kai sudirgsta šlaplė, vamzdelis, jungiantis šlapimo pūslę su išorine kūno dalimi. Ši anatominė struktūra atsakinga už šlapimo, o vyrų atveju ir spermos, pašalinimą iš organizmo.
Šlaplės sindromo apžvalga
Šlaplės sindromas pažįstamas ir kitais terminais, tokiais kaip bakterinis cistitas, dažnos šlapinimosi ir skausmingo šlapinimosi sindromas ar nespecifinis šlaplės skausmo sindromas (UPS). Šios būklės simptomai dažnai primena šlapimo takų infekcijų ar šlaplės uždegimo požymius, tačiau skirtingai nei pastarosios, šlaplės sindromas nėra nulemtas bakterinės ar virusinės infekcijos. Dažniausiai dėl simptomų įvairovės tikslią priežastį diagnozuoti būna nelengva.
Su šlaplės sindromu susidurti gali tiek vyrai, tiek moterys, nepriklausomai nuo amžiaus ar rasės. Vis tik moterys serga šia būkle dažniau, ypač 30–50 metų amžiaus grupėje. Statistika rodo, kad iš visų pacientų, besikreipiančių dėl apatinio šlapimo takų simptomų, maždaug ketvirtadaliui nustatomas būtent šlaplės sindromas.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Nors tikslių šios ligos priežasčių kol kas nepavyko atrasti, aišku, kad bakterijos ar virusai jos nesukelia. Yra žinoma visa eilė veiksnių, galinčių lemti šlaplės sindromą:
- Šlaplės susiaurėjimas (vyrams – užpakalinio segmento striktūra).
- Mechaninis ar cheminis šlaplės sudirginimas.
- Hormoninės problemos, ypač esant žemam estrogeno lygiui.
- Trauminiai pažeidimai šlaplės srityje ar dubens dugno raumenų funkcijos sutrikimai.
- Padidėjęs šlaplės jautrumas po persirgtos šlapimo takų infekcijos.
- Streso, emociniai veiksniai.
- Seksualinės infekcijos ar lytiniu keliu plintančios ligos.
- Šlaplės spazmai.
Pažeidimai šlaplės srityje gali kilti dėl stipraus lytinio akto, kontraceptinės diafragmos, tamponų naudojimo ar intensyvaus dviračio mynimo. Papildomą dirginimą dažnai sukelia kofeinas, alkoholis, aštrus maistas, cheminės kontraceptinės priemonės bei kai kurie kvapnieji higienos produktai, tokie kaip putų vonios, parfumuotas muilas ar losjonai.
Šlaplės sindromo simptomai
- Kraujas šlapime.
- Šlapimo susilaikymas (sunku nusišlapinti).
- Nuolatinis arba staigus noras šlapintis.
- Dažnas šlapinimasis dienos metu.
- Šlapinimosi skausmas ar diskomfortas.
- Skausmas dubens srityje, apatinėje pilvo dalyje, genitalijose ar juosmens srityje.
- Diskomfortas ar skausmas lytinio akto metu.
- Pilvo srities spaudimas.
- Šlapinimosi poreikis nakties metu.
Moterys gali skųstis ir makšties arba išorinių lytinių organų niežėjimu ar deginimu. Vyrams taip pat gali pasireikšti kraujas spermoje, skausminga ejakuliacija, sėklidžių patinimas ar išskyros iš šlaplės.
Diagnozė
Pirmiausia gydytojas išklausys jūsų nusiskundimų, atliks apžiūrą. Dažnai tenka atmesti kitas ligas: pūslės ar gimdos kaklelio vėžį, intersticinį cistitą, lytiniu keliu plintančias infekcijas, ūmines šlapimo takų infekcijas, šlaplės uždegimą.
Mėginiai laboratoriškai tiriami: atliekamas šlapimo tyrimas (šlapimo analizė), šlapimo pasėlis (bakterijų ar mielių paieškai).
Kai kuriems pacientams, ypač jei nustatomas kraujas šlapime, taikomi specialūs vaizdiniai tyrimai – kompiuterinė tomografija, cistoskopija (šlapimo pūslės arba šlaplės apžiūra per optinį prietaisą). Gali būti skiriami papildomi tyrimai:
- Vaginos tepinėlis (mielinėms infekcijoms, LPI atmesti),
- PAP testas (gimdos kaklelio vėžiui atmesti),
- Šlapimo citologija (pūslės vėžio paieškai).
- Ultragarsinis ir magnetinio rezonanso tyrimai, siekiant įvertinti inkstų ar dubens organų būklę, atmesti cistas ar navikus.
Gydymo būdai ir savipriežiūra
Šlaplės sindromo gydymo tikslas – sumažinti simptomus, ypač diskomfortą ir per dažną šlapinimąsi. Gydymas parenkamas individualiai ir gali apimti:
- Biofeedback metodas – dubens raumenų atpalaidavimui.
- Vaistai – kraujotakai pagerinti, skausmui malšinti.
- Streso mažinimo metodai: meditacija, hipnoterapija.
- Chirurginiai metodai – prireikus šlaplės praplatinimas.
Gyvensenos pokyčiai taip pat atlieka svarbų vaidmenį:
- Venkite itin rūgščių produktų – jie gali dirginti šlaplę.
- Praktikuokite jogą, tai chi ar kitus metodus, stiprinančius ir atpalaiduojančius dubens srities raumenis.
- Gerkite daugiau vandens, nepiktnaudžiaukite alkoholiu.
- Rinkitės kvapiklių neturinčias skalbimo ir higienos priemones.
- Maitinkitės kuo įvairesniu maistu – ypač įtraukite daržovių, vaisių, pieno produktų.
- Mokykitės efektyvių streso įveikos strategijų.
Profilaktika ir rizikos mažinimas
Siekiant sumažinti šlaplės sindromo riziką, svarbu:
- Nevartoti stipriai parfumuotų muilų, vonios putų ar skalbiklių.
- Kreiptis dėl lytiniu keliu plintančių infekcijų laiku ir gydytis atsiradus simptomams.
- Naudoti prezervatyvus lytinių santykių metu.
- Stengtis po sekso greitai pasišlapinti.
- Rinktis laisvesnius drabužius, ypač kelnes ir natūralaus pluošto (pvz., medvilninius) apatinius.
- Moterims rekomenduojama lytinius organus valyti kryptimi iš priekio atgal.
Į tam tikrą rizikos grupę patenka žmonės, kurie dažnai serga šlapimo pūslės, inkstų infekcijomis, vartoja imunitetą slopinančius vaistus, yra neseniai gimdę natūraliu būdu be tarpvietės įkirpimo arba serga LPI.
Ligos eiga ir gyvenimo kokybė
Ši būklė gali lydėti ilgus metus, tačiau laikui bėgant, ypač taikant gydymą ir keičiant gyvenseną, simptomai dažniausiai palengvėja. Gyvenimui su šlaplės sindromu dažnai lydi nerimas, nuotaikos svyravimai ar stresas – apie savo sunkumus galima pasikalbėti su gydytoju ar psichologu, kad pavyktų sumažinti emocinį diskomfortą ir pagerinti savijautą.
Jei simptomai stiprėja arba nepastebite jokio pagerėjimo taikant gydymą, verta nedelsti ir pasitarti su gydytoju. Specialistas galės parinkti papildomas tyrimo ar gydymo priemones, padėsiančias pagerinti būklę.
