Sužinosite
Cerebelio hipoplazija – tai reta būklė, kai vaisiaus smegenėlės nesivysto pilnai arba būna mažesnės nei įprastai. Smegenėlės yra galvos smegenų dalis, esanti galvos gale, ties viršutine kaklo dalimi. Jos atsakingos už judesių koordinaciją ir kalbos įgūdžius.
Kokie yra cerebelio hipoplazijos tipai
Ši būklė gali būti dviejų skirtingų tipų, kurie priklauso nuo jos atsiradimo priežasčių:
- Pirminė cerebelio hipoplazija – atsiranda dar gimimo metu kaip įgimta būklė.
- Antrinė cerebelio hipoplazija – vystosi dėl tam tikrų veiksnių jau po gimimo.
Nesvarbu, kuris tipas pasireiškia, abiem atvejais būdinga, kad smegenėlės nesusiformuoja iki galo arba lieka mažesnės.
Cerebelio hipoplazijos simptomai
Kiekvieno vaiko simptomai gali būti skirtingi – jie priklauso tiek nuo pažeistos smegenėlių dalies, tiek nuo pagrindinės priežasties.
Dažni požymiai kūdikiams:
- Neįprasti akių judesiai, sunkumas sekti judančius objektus akimis
- Vėluojantis vystymasis (pavyzdžiui, vaikas nepradeda vaikščioti ar kalbėti įprastu laiku)
- Judesių koordinacijos ir pusiausvyros sutrikimai vaikštant
- Sumažėjęs raumenų tonusas
- Intelekto sutrikimai
- Epilepsijos priepuoliai – rečiau
Vyresnių vaikų požymiai gali būti:
- Nerangumas
- Galvos svaigimas
- Dažni galvos skausmai
- Silpnas klausa arba klausos praradimas
Kas lemia cerebelio hipoplaziją
Šią retą būklę dažniausiai sukelia vystymosi sutrikimai – pavyzdžiui, dėl nėštumo komplikacijų arba genetinių pokyčių, atsiradusių vaisiaus DNR. Kartais cerebelio hipoplazija atsiranda kaip savarankiška būtina, tačiau kartais ji būna didesnio sindromo dalis. Ji gali pasireikšti kartu su:
- CHARGE sindromu
- Joubert sindromu
- Vilsono liga
- Tam tikrais medžiagų apykaitos sutrikimais
- Kitais sutrikimais, susijusiais su genetiniais pakitimais
Rizikos veiksniai: kas didina pavojų
Nėštumo metu tam tikri veiksniai gali paveikti vaisiaus smegenėlių vystymąsi ir išprovokuoti šią būklę:
- Rūkymas ar kitų tabako gaminių vartojimas
- Alkoholio vartojimas nėštumo metu
- Priešepilepsinių vaistų vartojimas
- Persirgtos virusinės infekcijos, tokios kaip Zikos ar citomegalo virusas
Be to, rizika didesnė kūdikiams, gimusiems per anksti arba su mažesniu svoriu nei įprasta.
Kaip nustatoma ši būklė
Diagnozuojant cerebelio hipoplaziją, gydytojas vertina įvairius vaizdo tyrimus, ieško pakitimų smegenėlių dydyje ir sandaroje. Dažnai pokyčių galima pastebėti ultragarsinio tyrimo metu dar nėštumo metu. Jei augant vaikui pasireiškia būdingi simptomai, skiriamas magnetinio rezonanso tyrimas (MRT).
Kartais tiksliai priežasčiai nustatyti taikomas genetinis ištyrimas ar tyrimai dėl infekcijų, kuriomis motina galėjo sirgti nėštumo metu.
Gydymo ir pagalbos galimybės
Cerebelio hipoplazijos simptomai labai individualūs, todėl gydymo planas sudaromas pagal kiekvieno vaiko poreikius. Dažniausiai prireikia:
- Specialaus ugdymo palaikymo
- Ergoterapijos (padeda kasdieniams įgūdžiams lavinti – pavyzdžiui, rašymui arba daiktų paėmimui)
- Kineziterapijos (gerina judesių koordinaciją ir pusiausvyrą judant ar vaikštant)
- Logopedo pagalbos (lavinant aiškią kalbą, artikuliaciją)
Kiekvienas gydymo žingsnis parenkamas pagal tai, kokių sunkumų patiria vaikas – tiek fizinių, tiek pažintinių.
Prognozė ir gyvenimo trukmė
Vaiko, sergančio cerebelio hipoplazija, ateitis priklauso nuo būklės priežasties ir jos sunkumo. Kai kuriems prireikia pagalbos įvaldant kasdienius įgūdžius – pavyzdžiui, valgant ar vaikštant; kitiems gali reikėti ilgalaikės priežiūros.
Kiek ir kokios paramos prireiks, labai individualu: tai priklauso nuo to, ar smegenėlės pažeistos stipriai ar silpnai, ar egzistuoja papildomų simptomų ar kitų sindromų. Dėl to ir gyvenimo trukmė gali labai skirtis – kai kurie vaikai gyvena įprastai ilgai, kitais atvejais liga gali sutrumpinti gyvenimą. Svarbu kreiptis į gydytoją, kad jis galėtų tiksliai įvertinti vaiko būklę ir numatyti galimus scenarijus.
Jeigu pastebite, kad jūsų vaiko raida lėtesnė nei tikėtasi – pavyzdžiui, vaikas nepradeda vaikščioti ar kalbėti įprastu metu, nedelskite ir pasitarkite su savo pediatru.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.