Radialinio tunelio sindromas – tai būklė, kai vienas iš pagrindinių rankos nervų – radialinis nervas – yra spaudžiamas ar užspaudžiamas. Ši būklė dažniausiai pasireiškia nuolatiniu, varginančiu skausmu rankos išorinėje dalyje, tačiau laiku suteikus pagalbą paprastai galima jaustis geriau be sudėtingų procedūrų.
Kas yra radialinio tunelio sindromas?
Radialinis nervas, eidamas pro alkūnę ir dilbį, pereina per siaurą erdvę vadinamą radialiniu tuneliu – ją sudaro raumenys ir sausgyslės. Kai šiame tunelyje atsiranda patinimas ar raumenų įtampa, nervas užspaudžiamas. Dėl to dažniausiai imama jausti ilgai trunkantį skausmą, silpnumą, o įvairūs judesiai arba nuolatinis rankos naudojimas gali sukelti dar stipresnius pojūčius.
Radialinio tunelio sindromo simptomai
Pagrindinis simptomas – nuolatinis, maudžiantis skausmas išorinėje alkūnės ir žemyn einančioje dilbio pusėje. Šis skausmas dažnai jaučiamas kaip lyg tvyrantis foninis nemalonumas, galintis ilgainiui varginti ir mažinti jėgą rankoje.
- Nuolatinės veiklos, reikalaujančios intensyvaus riešo ar dilbio naudojimo
- Didelių svorių kilnojimas
- Pernelyg stiprus alkūnės tiesimas ar dažnas dilbio sukimas
- Intensyvus riešo lenkimas arba spaudimas
Laikui bėgant, rankos raumenys gali silpnėti, sumažėti riešo stiprumas ir suimamosios funkcijos gebėjimas. Skausmas dažnai sustiprėja naktimis ir gali sutrikdyti miegą. Sunkesniais atvejais atsiranda vadinamasis „krentančios plaštakos“ simptomas – nebegalima pakelti rankos virš tam tikros ribos.
Ši būklė dažnai supainiojama su žinomu „tenisininko alkūnės“ sindromu, todėl labai svarbu tiksliai apibūdinti simptomus gydytojui.
Radialinio tunelio sindromo priežastys
Spaudimas radialiniam nervui dažniausiai kyla tuomet, kai tunelyje tarp raumenų arba po fascijų juostomis (audinių skaidulomis, kuriomis įvairios kūno struktūros atsiskiria ar jungiasi tarpusavyje) išsivysto uždegimas. Pernelyg didelis spaudimas ilgainiui paveikia nervą ir sukelia nemalonius simptomus.
- Dažnas monotoniškų, besikartojančių judesių atlikimas (pvz., darbas kompiuteriu ar su atsuktuvu)
- Reguliarūs stūmimo-traukimo veiksmai (pvz., sportuojant metant kamuolį)
- Stiprus smūgis į išorinę alkūnės ar dilbio dalį
- Ilgas ir stiprus riešo suspaudimas, lenkimas ar sukinėjimas
Kieno rizika didžiausia?
Sindromas dažniausiai pasireiškia 30–50 metų asmenims, o moterys susiduria su juo dažniau nei vyrai. Taip pat didesnę riziką patiria:
- Žmonės, turintys silpnus ar nepakankamai lanksčius rankos/ riešo raumenis
- Sportininkai ar aktyviai judantys, neįprastai neapšildantys prieš fizinę veiklą
- Sergantieji cukriniu diabetu
- Asmenys su neaktyvia skydliauke
- Susiformavus navikui ar cistai rankoje
- Patinimas ar skysčių sankaupos rankos audiniuose
- Esant radialinio nervo uždegimui
Radialinio tunelio sindromo diagnostika
Pirmiausia gydytojas apklausia apie patiriamus skausmus, ankstesnes traumas ar gretutines ligas ir atlieka fizinę rankos apžiūrą, ypatingą dėmesį skirdamas alkūnei ir dilbiui. Apčiuopa arba švelnus spaudimas leidžia gydytojui nustatyti, kur tiksliai nervas užspaustas.
Kokie testai naudojami?
- Atsparumo testai: Gydytojas paprašo atremti žastą ar pirštą, tikrina, ar skausmas sustiprėja – jei taip, įtariamas tunelio sindromas.
- Devynių taškų testas: Lengvas spaudimas devyniose alkūnės vietose padeda nustatyti skausmingąylas.
- Gali būti atliekami rentgeno, magnetinio rezonanso tyrimai, nervo laidumo arba elektromiografijos testai, kad būtų atskirtos kitos galimos ligos ar traumos.
Radialinio tunelio sindromo gydymas
Pagrindinis gydymo būdas – nebekartoti arba kuo labiau apriboti veiklas, kurios išprovokuoja simptomus. Jeigu įmanoma, rekomenduojama ilsėti ranką ir vengti skausmingų judesių. Dažniausiai poilsiui ir medikamentiniam gydymui pakanka šešių savaičių pagerėjimui pasiekti.
- Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimas
- Steroidų injekcijos, mažinančios uždegimą ir spaudimą nervui
- Riešo arba alkūnės įtvarai, ypač naudojami naktį
- Specialūs fizinės kineziterapijos pratimai, padedantys atpalaiduoti įtemptus raumenis ir audinius aplink nervą
Tikslas – visiškai numalšinti simptomus ir neleisti jiems atsinaujinti. Jei problemą sukelia darbinė veikla, verta apsvarstyti ergonomiškesnius sprendimus, daryti daugiau pertraukų, riboti sunkius stūmimo-traukimo judesius.
Fizinį aktyvumą mėgstantiems žmonėms būtina stiprinti rankos ir riešo raumenis bei tinkamai apšilti prieš treniruotes.
Chirurginis gydymas taikomas tik tais atvejais, kai poilsis ir konservatyvi terapija neveiksminga. Chirurgai siekia pašalinti radialinio nervo spaudimą tunelyje.
Prognozė ir gyvenimas su sindromu
Negydoma būklė laikui bėgant gali komplikuotis ir sukelti lėtinį dilbio skausmą. Tačiau tinkamas konservatyvus gydymas dažniausiai padeda grįžti prie įprastos veiklos – svarbiausia laikytis gydytojo patarimų ir kiek įmanoma saugoti ranką nuo pasikartojančių traumų.
Nesėkmės atveju gali būti pasiūlyta operacija, kuri dažniausiai padeda pagerinti simptomus. Vis dėlto kai kurie žmonės, net ir po chirurginio gydymo, gali retkarčiais jausti nestiprų skausmą.
