Spondilolistezė – tai būklė, kai vienas stuburo slankstelis pasislenka iš savo vietos ir prispaudžia žemiau esantį slankstelį. Nors šis sutrikimas gali pasireikšti bet kurioje stuburo dalyje, dažniausiai jis nustatomas apatinėje nugaros dalyje, vadinamoje juosmenine stuburo dalimi. Tačiau kartais spondilolistezė pažeidžia ir kaklinę ar krūtininę stuburo dalį – nuo kaklo apačios iki pat krūtinės ląstos ribos.
Kas yra spondilolistezė
Stuburas sudarytas iš 33 atskirų, vienas ant kito išsidėsčiusių slankstelių. Jų laisvas, bet ribotas judėjimas leidžia mūsų kūnui lankstytis ir judėti. Spondilolistezės atveju vienas iš šių slankstelių ima judėti pernelyg laisvai – praslysta ir atsiranda neįprastoje vietoje. Dėl to gali būti spaudžiamos stuburo nervų šaknys arba sukeltas skausmas. Kuo didesnis šis slankstelio poslinkis, tuo stipresni gali būti simptomai.
Nors žinios apie „grandies iškritimą“ stuburo „grandinių“ sistemoje skamba gąsdinančiai, spondilolistezė dažniausiai gerai valdoma gydymu ir nėra pavojinga visam stuburui. Pastebėjus naują ar didėjantį nugaros ar kojų skausmą, pravartu pasikonsultuoti su gydytoju.
Pagrindiniai spondilolistezės tipai
- Degeneracinė spondilolistezė: Dažniausia šios ligos forma. Bėgant metams natūraliai dėvisi tarpslanksteliniai diskai, todėl sumažėja atstumas tarp slankstelių ir kyla didesnė rizika vienam jų praslysti. Ši forma laikoma viena iš degeneracinių stuburo ligų.
- Įgimta (displastinė) spondilolistezė: Susidaranti dar iki gimimo dėl sutrikusios stuburo formavimosi eigos. Jos simptomai gali pasireikšti tiek vaikystėje, tiek vėliau.
- Istminė spondilolistezė: Atsiranda, kai dalis slankstelį jungiančio kaulo (pars interarticularis) įskyla ir nebesugeba išlaikyti slankstelio vietoje.
Rečiau pasitaiko ir kitokios spondilolistezės formos:
- Trauminė: Atsiranda po stiprių traumų ar nelaimingų atsitikimų, kai slankstelis išstumiamas iš savo padėties.
- Patologinė: Susijusi su kitomis ligomis, silpninančiomis kaulus, pavyzdžiui, osteoporoze ar navikais.
- Pooperacinė: Pasitaiko retai ir gali išsivystyti po stuburo operacijų.
Spondilolistezės simptomai
Dalis žmonių, turėdami šią būklę, nejaučia jokių simptomų – ypač jei slankstelio pasislinkimas yra menkas (vadinamas „žemos laipsnio”). Dažniausiai simptomai būna šie:
- Paaštrėjęs skausmas juosmeninėje nugaros dalyje
- Skausmas, plintantis į koją (išialgija)
- Jausmas, kad nugara yra sustingusi
- Sunkumas ilgiau vaikščioti ar stovėti
- Silpnumas, nutirpimas ar dilgčiojimas pėdose
Priklausomai nuo to, kurioje stuburo vietoje slankstelis praslydo, skausmas gali plisti į sėdmenis ar net šlaunis.
Kodėl atsiranda spondilolistezė?
Skirtingi spondilolistezės tipai kyla dėl įvairių priežasčių. Tarp pagrindinių priežasčių minimos šios:
- Amžiaus lemiamas stuburo dėvėjimasis
- Įgimta stuburo struktūrų silpnumas
- Sportinės traumos, ypač aktyviems jauniems žmonėms
- Staigūs augimo šuoliai vaikams ir paaugliams
- Ūmios traumos, tokios kaip kritimai ar eismo įvykiai
Kas dažniau susiduria su šia liga?
Spondilolistezė gali pasireikšti bet kam, tačiau ji dažnesnė:
- Vyresniems nei 50 metų asmenims
- Moterims
- Sportininkams, ypač užsiimantiems kontaktiniu sportu ar daug šokinėjantiems, besilankstantiems
- Žmonėms, kurių artimieji sirgo šia ar kitomis kaulus veikiančiomis ligomis
Galimos komplikacijos
Ilgą laiką nediagnozuota ir negydoma spondilolistezė gali sukelti:
- Lėtinį nugaros skausmą
- Stuburo sąnarių uždegimą (artritą)
- Nervų pažeidimus
- Šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimus (šlapimo ar išmatų nelaikymą)
Kaip diagnozuojama spondilolistezė?
Diagnozei nustatyti gydytojas pirmiausia atlieka fizinį nugaros ir stuburo ištyrimą, išklauso ligos eigą – kada prasidėjo skausmas, ar tam turėjo įtakos trauma, kokia veikla tai galėjo sukelti. Dažniausiai paskiriama stuburo rentgeno nuotrauka, leidžianti pamatyti slankstelių poslinkius. Jei reikia detalesnės informacijos apie pažeistus audinius ar nervus, gali būti atliekama kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tyrimas (MRT).
Spondilolistezės laipsniai
Atsižvelgiant į pasislinkusio slankstelio vietą, gydytojas apibūdina būklės sunkumą:
- Žemos laipsnio – I ir II (dažniausias tipas, paprastai pasireiškiantis paaugliams ir vyresnio amžiaus žmonėms).
- Aukštos laipsnio – III ir IV (daug dažniau reikia operacinio gydymo, ypač jei simptomai sunkūs).
Gydymo būdai
Daugeliu atvejų spondilolistezės simptomus galima suvaldyti konservatyviomis priemonėmis:
- Poilsis: laikinas aktyvumo ribojimas, vengiant intensyvių judesių ar sporto.
- Vaistai: nugaros skausmui ir uždegimui sumažinti gali būti skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo arba paracetamolis. Vartojimo trukmę ir dozes visada derinkite su gydytoju.
- Kortikosteroidai: prireikus skiriami stipresni, gydytojo paskirti vaistai – geriami arba leidžiami į pažeistą vietą.
- Fizinė terapija: specialūs pratimai stiprina nugaros ir pilvo raumenis, gerina laikyseną, mažina stuburui tenkančią apkrovą.
- Stuburo įtvaras: jei yra slankstelio lūžis, gydytojas gali paskirti specialų įtvarą, kuris stabilizuotų stuburą.
Kada reikalinga operacija?
Nors daugelis išvengia chirurginio gydymo, esant didelio laipsnio spondilolistezei arba stipriems simptomams, operacija gali būti neišvengiama. Sprendimas dažniausiai priimamas, jei:
- Sergama aukštos laipsnio spondilolisteze
- Judėjimą sunkinantis ar stipriai kasdienybę ribojantis skausmas
- Neefektyvus taikytas medikamentinis ir konservatyvus gydymas
Dažniausia operacija – stuburo slankstelių sujungimas (spinalinė fuzija), kuris atstato stuburo stabilumą. Kartais daroma ir dekompresija – atlaisvinama užspausta sėdimojo nervo šaknis. Individualų gydymo planą ir galimas rizikas aptars jūsų gydytojas ar chirurgas.
Po stuburo sujungimo galimas nežymus lankstumo sumažėjimas, tačiau dauguma žmonių patiria reikšmingą palengvėjimą.
Spondilolistezės prevencija
Ne visada įmanoma užkirsti kelią šiai ligai, kadangi neretai ją sukelia netikėtos traumos ar įgimti stuburo ypatumai. Nepaisant to, riziką galima mažinti laikantis kelių rekomendacijų:
- Reguliariai mankštintis – stiprinti pilvo ir nugaros raumenis.
- Rinktis visavertį, kaulams palankų mitybos planą.
- Su gydytoju periodiškai aptarti kaulų sveikatą ir prireikus atlikti kaulų tankio tyrimus.
Ligos eiga ir prognozė
Laikantis gydytojo rekomendacijų ir naudojant konservatyvų gydymą (poilsis, vaistai, kineziterapija), dažniausiai spondilolistezės simptomai pagerėja. Papildomi rentgeno tyrimai leidžia stebėti, ar slankstelis juda toliau.
Svarbu žinoti, kad konservatyvus gydymas neatstato pasislinkusio slankstelio į vietą, tačiau gali padėti grįžti prie įprastų veiklų be skausmo. Tik chirurginė operacija gali visiškai sugrąžinti stuburo padėtį.
Po operacijos pasveikimo tempas priklauso nuo asmeninės situacijos – visiškas atsistatymas gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Gydytojas parengs individualų reabilitacijos planą.
Sportas ir kasdienė veikla
Dauguma pacientų po kelių savaičių gali atnaujinti fizinę veiklą ir sportą, tačiau tai daryti rekomenduojama tik tada, kai judėti galima be skausmo. Prieš grįžtant prie aktyvios veiklos būtina pasitarti su gydytoju, nes kai kurių pratimų gali tekti atsisakyti, ypač jei jie stipriai apkrauna stuburą ar kelia riziką susitraumuoti.
Kreipimasis į gydytoją
Kuo greičiau pastebėsite ilgiau nei keliolika dienų trunkantį ar stiprėjantį juosmens skausmą – tuo greitesnis bus problemos sprendimas. Nedelskite susisiekti su gydytoju, jei skausmas trukdo kasdienėms veikloms ar po rimtos traumos, jei pasireiškia nutirpimas, valios nekontroliuojamas šlapinimasis ar tuštinimasis.
Panašios sąvokos – spondilolistezė ir spondilolizė
Nors jų pavadinimai labai panašūs, spondilolistezė ir spondilolizė reiškia skirtingas stuburo problemas. Spondilolistezė – tai slankstelio pasislinkimas, kai jis spaudžia žemiau esantį slankstelį. Spondilolizė – tai nedidelis kaulo lūžis tarp dviejų slankstelių, konkrečiai – pars interarticularis srityje. Būtent ši įtrūka dažnai ir nulemia istminę spondilolistezės formą.