Stemplės manometrija – tai tyrimas, padedantis įvertinti, kaip veikia stemplė ir apatinis stemplės raukas. Stemplė yra vamzdelis, jungiantis gerklę su skrandžiu. Ryjant jos raumenys ritmiškai susitraukia ir stumia maistą žemyn. Apatinis stemplės raukas – tarsi „vožtuvas“ stemplės pabaigoje, kuris paprastai neleidžia skrandžio turiniui grįžti atgal į stemplę.
Kai šis „vožtuvas“ užsidaro nepakankamai sandariai arba atsipalaiduoja netinkamu metu, skrandžio turinys gali kilti į viršų. Medicinos praktikoje tai siejama su rūgšties refliuksu, rėmeniu ir gastroezofaginio refliukso liga. Stemplės manometrija taip pat naudinga, kai įtariami rijimo sutrikimai arba stemplės judesių (susitraukimų) koordinacijos problema.
Kada skiriamas šis tyrimas
Gydytojas gali rekomenduoti stemplės manometriją, jei pagal simptomus manoma, kad stemplė arba apatinis stemplės raukas veikia ne taip, kaip turėtų. Dažniausiai tyrimą paskatina šie nusiskundimai:
- rūgšties refliuksas;
- rėmuo;
- krūtinės skausmas;
- jausmas, kad maistas „įstringa“ krūtinėje;
- pykinimas po valgio;
- skausmingas rijimas arba rijimo pasunkėjimas.
Kaip pasiruošti stemplės manometrijai
Prieš procedūrą reikia nevalgyti. Nevalgymo trukmė gali skirtis – dažniausiai prašoma išbūti be maisto bent kelias valandas, o kartais nurodoma nevalgyti iki ryto, jei tyrimas numatytas anksti. Tikslias instrukcijas pateikia gydytojas ar įstaiga, kurioje atliekamas tyrimas.
Taip pat svarbu iš anksto pasakyti apie visus vartojamus vaistus. Pagal dabartines medicinos žinias, kai kurie vaistai gali pakeisti stemplės raumenų tonusą ar rauko veiklą, todėl kartais gydytojas gali paprašyti tam tikrus preparatus laikinai pristabdyti. Dažniau aptariamos šios vaistų grupės:
- kalcio kanalų blokatoriai;
- nitratai;
- nitroglicerino preparatai;
- raminantys (slopinantys) vaistai.
Kaip atliekama stemplės manometrija
Procedūros pradžioje į nosies landą paprastai užtepama nuskausminamoji (vietiškai nejautrinanti) priemonė, kad būtų lengviau toleruoti vamzdelio įvedimą.
Tuomet per nosį įvedamas plonas, lankstus, suteptas vamzdelis, kuris slenka žemyn pro stemplę iki skrandžio. Vėliau vamzdelis labai pamažu traukiamas atgal, o žmogaus prašoma ryti tam tikrais momentais. Vamzdelyje esantys jutikliai skirtinguose taškuose registruoja stemplės susitraukimų jėgą ir apatinio stemplės rauko veiklą.
Pati tyrimo dalis paprastai trunka apie 15 minučių.
Ką galima jausti tyrimo metu
Vamzdeliui slenkant per gerklę gali kilti springimo pojūtis ar nemalonus dirginimas. Kai kuriems žmonėms procedūros pradžioje pasireiškia:
- ašarojimas;
- nedidelis nosies kraujavimas;
- gausesnis seilėtekis.
Rečiau įvedimo metu gali prasidėti kosulys ar šleikštulys. Klinikinė patirtis rodo, kad didžiausias diskomfortas dažniausiai būna tik įvedimo akimirką, o vėliau prie vamzdelio buvimo gana greitai priprantama.
Įvedus vamzdelį per nosį kvėpuoti įprastai galima – kvėpavimo takai nėra „užblokuojami“ pačiu tyrimu.
Kaip suprantami tyrimo rezultatai
Gydytojas įvertina jutiklių surinktą informaciją ir pagal ją sprendžia, ar rijimo metu stemplės raumenys susitraukia tinkamai ir ar apatinis stemplės raukas atsipalaiduoja bei užsidaro taip, kaip turėtų. Normalūs rezultatai paprastai reiškia, kad tiek stemplės judesiai, tiek rauko funkcija yra adekvatūs.
Pakitus rezultatams gali būti įtariami įvairūs stemplės judrumo sutrikimai. Pagal mokslinius duomenis ir klinikinę praktiką, galimi variantai apima:
- netipinius stemplės raumenų susitraukimus;
- achalaziją – būklę, kai apatinis stemplės raukas tinkamai neatsiveria, todėl maistui sunkiau patekti į skrandį;
- padidėjusio tonuso apatinį stemplės rauką;
- stemplės spazmus;
- vadinamąją „nutcracker“ stemplę – kai rijimo susitraukimai yra neįprastai stiprūs;
- sklerodermiją – autoimuninę ligą, kuri gali sutrikdyti stemplės raumenų darbą.
Rezultatai paprastai aptariami kito vizito metu. Jei nustatomi nukrypimai, gydytojas gali pasiūlyti papildomą ištyrimą ar pakartotinę konsultaciją, kad būtų tiksliau įvertinta situacija ir parinkta tinkamiausia taktika.
Galimi nepageidaujami pojūčiai po tyrimo
Po procedūros kurį laiką gali išlikti lengvas diskomfortas. Dažniausiai pasitaiko:
- nestiprus nosies kraujavimas;
- gerklės perštėjimas;
- nosies užgulimas.
Šie pojūčiai įprastai praeina per kelias valandas. Jei savijauta kelia nerimą arba simptomai stiprėja, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Reti, bet rimtesni nesklandumai medicinos praktikoje apima stemplės sienelės pažeidimą (perforaciją), kai vamzdelis sukelia nedidelę angą stemplėje. Taip pat retais atvejais gali įvykti aspiracija – kai į kvėpavimo takus patenka seilės ar skrandžio turinys. Tai labiau tikėtina žmonėms, kuriems ir taip sunku ryti, ir gali sukelti kvėpavimo sistemos komplikacijas.
