Stiklakūnis yra skaidrus, drebučių pavidalo skystis, užpildantis didžiąją dalį akies vidaus. Kai akies kraujagyslės pradeda leisti kraują į stiklakūnio ertmę, ši būklė vadinama stiklakūnio hemoragija. Susidariusi kraujo sankaupa gali staiga ir be skausmo pabloginti regėjimą pažeistoje akyje. Kartais, priklausomai nuo priežasties, regėjimo sutrikimai gali tapti ilgalaikiai ar net nuolatiniai.
Kas yra stiklakūnio hemoragija?
Stiklakūnio hemoragija – tai kraujavimo į stiklakūnį procesas, kai kraujas pratekėjęs iš pažeistų akies kraujagyslių patenka į šį gelio konsistencijos audinį. Šis kraujas trukdo šviesos signalams praeiti iki tinklainės, todėl žmogus netikėtai nebemato ar sunkiai mato viena akimi. Dažniau ši būklė išsivysto sergantiems cukriniu diabetu, ypač jei diagnozuota diabetinė retinopatija.
Vidinę akies struktūrą daugiausiai užima stiklakūnis – pagrindinis erdvės užpildas, kuris savo „drebučiu“ pavidalu palaiko akies formą ir skaidrumą. Bet kokia kraujo sankaupa šiame skystyje akimirksniu keičia regos kokybę.
Kokie yra stiklakūnio hemoragijos simptomai?
Pagrindinis šios būklės ženklas – staigus regėjimo pablogėjimas arba jo praradimas, kuris atsiranda be skausmo. Matymas dažniausiai tampa miglotas, drumstas, gali pasirodyti tarsi rūkas ar matomas plūduriuojančių „musyčių“, juodulių tinklas. Kraujas stiklakūnyje užstoja šviesos kelią, todėl vaizdas iškraipomas.
Išoriškai akies išvaizda nesikeičia, nėra pastebimo kraujo akies paviršiuje, todėl šis kraujavimas dažnai lieka nematomas pašaliniams. Net akių specialistas ne visuomet lengvai pastebi riboto dydžio ar pakraščiuose esantį kraujavimą atliekant įprastą apžiūrą.
Stiklakūnio hemoragijos priežastys
Ši būklė vystosi tada, kai į stiklakūnį patenka kraujas dėl sutrūkusios ar prakiurusios kraujagyslės. Būna dvi pagrindinės priežasčių grupės – mechaninis pažeidimas arba ligos pažeisti audiniai.
Mechaninio poveikio priežastys
- Fizinė trauma. Stiprus tiesioginis smūgis ar įpažis aštriu objektu gali pažeisti akies kraujagysles ir sukelti kraujavimą. Tai dažniausia stiklakūnio hemoragijos priežastis jaunesniems nei 40 metų žmonėms.
- Staigūs judesiai. Pavyzdžiui, vaiko stiprus supurtimas gali pažeisti kraujagysles ir sukelti kraujo išsiliejimą į stiklakūnį.
- Vidinių sluoksnių atsiskyrimas. Stiklakūnio atsiskyrimas nuo tinklainės dažnai suardo tarpusavyje susijusias kraujagysles. Tokios situacijos – užpakalinis stiklakūnio atsiskyrimas ar tinklainės plyšys ar atsiskyrimas – gali lemti kraujavimą.
- Padidėjęs spaudimas. Nestipriai padidėjęs slėgis akyje ar galvoje (pavyzdžiui, neteisingai atliekant Valsalvos manevrą, stipriai čiaudint ar kosint) gali sukelti kraujavimą į stiklakūnį.
Su ligomis susijusios priežastys
- Cukrinis diabetas ir diabetinė retinopatija. Ilgalaikė padidėjusi cukraus koncentracija kraujyje silpnina akių kraujagysles, todėl didėja kraujavimo rizika.
- Arterinė hipertenzija. Aukštas kraujospūdis ilgainiui kenkia kraujagyslėms ir gali lemti jų plyšimą.
- Tinklainės venos užsikišimas (okliuzija). Užsikimšusios venos padidina slėgį, tad kraujagyslės gali trūkti.
- Paveldimos kraujo ligos, tarp jų pjautuvinė anemija, taip pat kraujo krešėjimo sutrikimai, kaip anemija ar hemofilija.
- Navikai akyje. Vėžio ląstelės ar jų sukelti pokyčiai gali įtakoti kraujavimą.
- Kraujagyslių uždegiminės ligos. Tokios kaip vaskulitas.
- Su amžiumi susijusi šlapiosios formos geltonos dėmės degeneracija. Šioje būsenoje formuojasi naujos, trapesnės kraujagyslės.
Stiklakūnio hemoragijos komplikacijos
Esant didesniam ar pasikartojančiam kraujavimui, regėjimo sutrikimai gali užsitęsti arba išlikti visam laikui. Dalis akių pažeidimų laikui bėgant praeina, tačiau kai kuriems pacientams būna negrįžtamų pokyčių.
Kaip diagnozuojama stiklakūnio hemoragija?
Akių ligų gydytojas naudojasi keliomis pagrindinėmis diagnostikos priemonėmis. Dažniausiai užtenka apžiūros su specialiu akių žibintuvėliu (opthalmoskopu) arba plyšinės lempos tyrimo, kad būtų aptiktas kraujavimas. Jei reikia išsamesnio ištyrimo, pasitelkiami papildomi laboratoriniai arba vaizdiniai tyrimai.
Kokie tyrimai skiriami diagnozei?
- Kraujo tyrimai. Vertinamas gliukozės kiekis, kraujo ląstelių rodikliai, tikrinama anemija, krešėjimo sistemos sutrikimai.
- Ultragarsas. Garso bangų pagalba vaizduojama akies vidinė struktūra. Kai dėl kraujo gydytojui sunku matyti giliau esančius sluoksnius, ultragarsas tampa nepakeičiamas.
- Optinė koherentinė tomografija (OCT). Šis metodas mažos galios lazeriu sukuria išsamų akies dugno, tinklainės ir kraujagyslių vaizdą.
- Smegenų vaizdiniai tyrimai. Kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso įrašai padeda nustatyti, ar nėra galvos ar akių kraujagyslių suspaudimo ar slėgio.
Stiklakūnio hemoragijos gydymas
Gydymo eiga priklauso nuo sunkumo, priežasties ir individualios situacijos. Dažnai taikomi kelių tipų gydymo būdai kartu.
- Laukiamoji arba konservatyvi taktika. Kartais reikia tik stebėti ir ilsėtis – leidžiama organizmui pačiam pašalinti kraują ir atkurti pažeistus audinius. Šiuo laikotarpiu patariama vengti stipraus fizinio krūvio.
- Židininiai gydymo metodai. Akies viduje kraujuojančios kraujagyslės remontuojamos naudojant tikslias temperatūrines technologijas: lazerį, šilumos ar šalčio procedūras.
- Chirurginis gydymas. Vitrektomija – dažniausias operacinis gydymas. Jos metu pašalinamas stiklakūnio skystis, pakeičiant jį fiziologiniu tirpalu, silikonu arba dujų burbulu.
- Vaistai. Naudojami vaistai, stabdantys naujų kraujagyslių formavimąsi (neovaskuliarizaciją), kad būtų išvengta tolimesnio kraujavimo ir būtų apsaugotas regėjimas.
- Gretutinių ligų arba rizikos veiksnių gydymas. Siekiant išvengti pasikartojimo ir pagerinti gijimą, būtina gydyti pirmines ar lėtinės ligas, kurios provokuoja kraujavimą.
Kaip išvengti stiklakūnio hemoragijos?
Nors kai kurios situacijos – traumos ar netikėti vidiniai pokyčiai – nėra prognozuojami, galima imtis tam tikrų apsisaugojimo priemonių ir sumažinti riziką.
- Apsaugokite akis. Dėvėkite apsauginius akinius ar kaukes nuo traumų darbe, sportuojant ar atliekant pavojingus darbus.
- Reguliariai tikrinkitės sveikatą. Kartą per metus pasirodykite gydytojui, nes profilaktiniai tyrimai leidžia anksčiau aptikti lėtines ligas – pavyzdžiui, cukrinį diabetą – dar joms neatsiradus simptomų.
- Kontroliuokite lėtines ligas. Tinkamai valdoma hipertenzija ir cukrinis diabetas sumažina kraujo išsiliejimo į akį riziką.
- Neignoruokite akių tyrimų. Jei turite akių ligų ar priklausote rizikos grupei, reguliariai apsilankykite pas akių gydytoją.
Gyvenimas su stiklakūnio hemoragija
Kai pasireiškia ši būklė, dažniausiai patiriamas staigus, bet neskausmingas regėjimo pokytis: galite matyti plaukiojančius šešėlius, tarsi „voratinklius“, matymas tampa neryškus ar drumstas.
Regėjimo atsistatymas priklauso nuo daugelio aspektų: kraujavimo priežasties, apimties, atlikto gydymo ir asmeninių sveikatos ypatybių. Kartais praeina tik keletas dienų, kitais atvejais – kelių savaičių prireikia, kol matymas sugrįžta į įprastą lygį.
Kraujas stiklakūnyje pamažu nusėda žemyn, organizmas lėtai pašalina kraujo likučius. Tačiau šis procesas užtrunka, o kai kada dalis kraujo lieka ilgam.
Ligos prognozė priklauso nuo to, kas ją sukėlė ir kaip greitai pradėtas gydymas. Sergantieji lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip diabetas ar geltonosios dėmės degeneracija, paprastai turi ilgesnį gydimo ir sveikimo periodą. Akių gydytojas padės įvertinti jūsų atvejį ir patars, kaip padidinti sėkmingo atsigavimo galimybes.
Kada kreiptis į gydytoją?
Pajutę staigų, neskausmingą regos pablogėjimą ar visišką regos praradimą viena ar abiem akimis, nedelskite – būtina kuo greičiau apsilankyti pas gydytoją. Tik specialistas gali tiksliai nustatyti diagnozę ir parinkti tinkamą gydymą.
