Stillio ūžesys – tai vaiko širdyje girdimas ūžesys, kuris nėra susijęs su jokiais širdies sutrikimais ar kitomis ligomis. Kitaip tariant, tai vadinamasis „nekaltas“ ar funkcinius širdies ūžesys, dažniausiai nustatomas vaikystėje. Šis garsas atsiranda dėl kraujo tėkmės širdies viduje.
Kas patiria Stillio ūžesį?
Nors Stillio ūžesį gali turėti bet kokio amžiaus žmonės, dažniausiai jis būdingas 3–6 metų vaikams. Dažnai augant šis ūžesys silpsta ir paauglystėje visai išnyksta.
Su laiku, beveik visiems vaikams Stillio ūžesys praeina savaime. Jam nereikia jokio gydymo, jis visiškai nepavojingas ir neturi neigiamo poveikio vaiko sveikatai ar gyvenimo kokybei.
Kaip dažnai pasitaiko Stillio ūžesys?
Manoma, kad net iki 72 % vaikų tam tikru gyvenimo metu gydytojai gali išgirsti širdies ūžesį. Iš visų vaikystėje girdimų nekaltų ūžesių Stillio ūžesys yra dažniausias.
Stillio ūžesio priežastys
Nors Stillio ūžesio kilmė nėra iki galo aiški, jis susijęs su kraujo tekėjimu širdies kameromis. Galimos tokio ūžesio priežastys – smulkios pluoštinės juostos (vadinamos klaidingaisiais sausgyslėmis) kairiajame skilvelyje, kurios kraujui tekant gali skleisti virpėjimo garsą.
Taip pat išskiriamos šios priežastys:
- Padidėjęs kraujo tėkmės sūkurys, kuris gali būti susijęs su mažesne hemoglobino koncentracija (pvz., sergant mažakraujyste)
- Plonos ir tvirtos stygos (chordos), jungiančios trikampio vožtuvą su dešiniuoju skilveliu
- Kraujo judėjimo širdies kameros metu sukuriamos vibracijos
Stillio ūžesio simptomai
Pagrindinis Stillio ūžesio bruožas – švelnus, muziką primenantis virpėjimas širdyje. Dažnai lyginamas su eolinės arfos (vėjo grojamo styginio instrumento) skambesiu. Namuose jo išgirsti beveik neįmanoma – šį garsą aptinka gydytojas, klausydamasis vaiko širdies stetoskopu.
Dažnai garsiausiai girdimas, kai vaikas guli ant nugaros veidu aukštyn, o susilpnėja atsisėdus ar atsistojus. ūžesio stiprumas gali kisti – kai kurie vaikai jį turi retkarčiais, ypač emocinio sujaudinimo ar ligos metu.
Stillio ūžesys nėra susijęs su kitais simptomais ar organizmo pakitimais.
Diagnozė ir tyrimai
Dažniausiai diagnozė nustatoma po gydytojo apžiūros. Gydytojas išsamiai išklausinėja apie vaiko sveikatą ir apžiūros metu įvertina:
- Pilvo būklę – ar nėra padidėjusios kepenys ar kitų širdies nepakankamumo požymių
- Kraujospūdį
- Krūtinės ląstą – ar nėra padidėjusios širdies
- Kraujo deguonies prisotinimą
- Kojų pulsą, kad įvertintų kraujotaką
Klausiantis širdies gydytojas stetoskopu vertina, kokie garsai girdimi, ar jie neįprasti, ar girdimi ūžesiai bei klikai.
Nustatant, ar tai tikrai Stillio ūžesys, vertinama:
- Ar ūžesio garsumas keičiasi keičiant kūno padėtį (gulinčiam – garsesnis)
- Kada per širdies plakimą pasigirsta ūžesys – Stillio ūžesys būna širdies susitraukimo viduryje (vidurinis sistolinis ūžesys)
- Ar ūžesys girdimas tik vienoje krūtinės vietoje – Stillio ūžesiui būdinga, kad sklinda iš apatinės kairės krūtinkaulio dalies, nesklinda kitur
- Garsumo lygis – dažniausiai silpnas
- Garsas ir tonas – garsas muzikalus, panašus į dvelksmą, žemas
Jeigu ūžesys atrodo nekaltas – jokių papildomų tyrimų paprastai nereikia. Jei kyla abejonių ar norima atmesti kitų, nefunkcinių ūžesių galimybę, vaikas siunčiamas tyrimams pas kardiologą – gali būti atliekamas širdies elektrinis tyrimas (EKG) ar echoskopija.
Stillio ūžesio gydymas ir priežiūra
Gydymas nereikalingas, nes šis ūžesys savaime tampa vis silpnesnis ir dažniausiai visiškai išnyksta vaikui paaugus.
Kasdienis gyvenimas nesikeičia – vaikai gali lankyti darželį, mokyklą, sportuoti, žaisti ir užsiimti jiems patinkančia veikla.
Prevencijos priemonių, kaip išvengti Stillio ūžesio, nėra – jo atsiradimui įtakos daryti negalime.
Perspektyvos ir prognozė
Daugumai vaikų Stillio ūžesys išnyksta iki suaugusio amžiaus. Kai kada pavieniams suaugusiesiems dar gali išlikti toks ūžesys, bet jų sveikatai tai neturi jokios neigiamos įtakos. Nėra įrodymų, kad Stillio ūžesys susijęs su kokia nors širdies ar kita liga.
Vaikai su šiuo ūžesiu gali visiškai pilnavertiškai sportuoti, lankyti ugdymo įstaigas ir dalyvauti visose veiklose be apribojimų.
Kasdienė priežiūra ir kada kreiptis į gydytoją
Lankantis pas šeimos gydytoją įprastoms apžiūroms, šio ūžesio pakanka stebėti – tolesni tyrimai ar gydymas nereikalingi. Svarbiausia atkreipti dėmesį į savijautą ir prireikus pasitarti su gydytoju, jei atsiranda naujų požymių.
Kreiptis dėl papildomos gydytojo konsultacijos būtina, jei vaikas pradeda jausti krūtinės skausmą, neįprastą nuovargį, nualpsta ar staiga pradeda dusti.
