Stridoras – tai įkvepiant ar iškvepiant atsirandantis neįprastas, aukšto tono garsas. Jis pasirodo tada, kai oro judėjimas per kvėpavimo takus – ryklę, gerklas ar trachėją – yra sutrikdytas dėl dalinės ar visiškos užsikimšimo.
Stridoro tipai
Stridoras nėra vienalytis: jis skirstomas pagal vietą, kurioje atsiranda oro srovės kliūtis. Skiriami trys pagrindiniai tipai:
- Įkvepiamasis stridoras pasireiškia, kai sutrikimas susidaro virš balso stygų – ryklėje ar gerklose – ir simptomai išryškėja įkvėpimo metu.
- Iškvepiamasis stridoras atsiranda tuomet, kai kliūtis yra trachėjoje (aukščiau plaučių), o garsas labiausiai jaučiamas iškvepiant.
- Dvipusis (bifazinis) stridoras, dažniausiai susijęs su gerklų kremzlių susiaurėjimu po balso stygomis (pvz., laringomalacija), pasireiškia tiek įkvėpimo, tiek iškvėpimo metu.
Kas dažniausiai susiduria su stridoru?
Nors stridoras gali pasireikšti bet kokiame amžiuje, ypač dažnai jis diagnozuojamas vaikams. Vaikų kvėpavimo takai anatomiškai siauresni nei suaugusiųjų, todėl net ir nedidelis užsikimšimas gali sukelti šį garsą. Dažniausiai stridoras vaikams išsivysto dėl kvėpavimo takų infekcijos (vadinamosios virusinės krupos), rečiau – dėl įstrigusių svetimkūnių. Pastebima, kad apie 5-6 iš 100 mažylių (nuo 6 mėn. iki 3 metų) patiria stridoro epizodus, susijusius su kvėpavimo takų infekcijomis.
Kaip stridoras veikia organizmą?
Kvėpavimo takų užsikimšimas trukdo laisvai judėti orui, todėl kvėpavimas tampa apsunkintas. Esant stipriam oro srauto sutrikimui, organizmas greitai ima trūkti deguonies – tuomet kyla pavojus ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. Negydomas stridoras gali sukelti rimtas komplikacijas, nes organams būtinas nuolatinis deguonies ir anglies dvideginio mainų užtikrinimas.
Stridoro simptomai
Pagrindinis stridoro ženklas – ryškus, švilpiantis, dažnai girgždančiu (squeak) tonu garsas, girdimas kvėpuojant. Kartu, priklausomai nuo priežasties, gali pasireikšti ir kiti simptomai:
- Kosėjimas
- Padidėjęs seilėtekis
- Balso užkimimas
- Skausmas gerklėje ar kakle
- Kaklo ar gerklės patinimas
- Karščiavimas
- Diskomfortas ryjant
Reikėtų nedelsti ir skubiai kreiptis į gydytojus, jeigu kartu su šiais požymiais kyla šiurkštūs kvėpavimo sunkumai, ifiksuojamas lūpų, pirštų galiukų ar odos pamėlynavimas, negalėjimas valgyti ar gerti, ar kraujo atsiradimas kosint.
Kas sukelia stridorą?
Stridoro priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai jį sukelia:
- Viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (krupos), kurios ypatingai dažnos vaikus ir sudaro apie 90% visų vaikų stridoro atvejų
- Užspringimas – į kvėpavimo takus patekęs svetimkūnis
- Kvėpavimo takų trauma
- Riebalinių tonzilių ar antgerklio (epiglotito) pabrinkimas
Tarp retesnių priežasčių minimi alerginės reakcijos, augliai (pvz., gerklų vėžys), pūliniai, balso stygų veiklos sutrikimai ar paralyžius, įkvepti dūmai ar cheminės medžiagos, taip pat po chirurginių intervencijų kaklo srityje.
Kaip keičiasi garsas per kvėpavimo takus?
Mūsų kūnas, panašiai kaip pučiamasis instrumentas, garsą sukuria oro judėjimo per takus metu. Jeigu kelias užblokuojamas, oro srovė vibruodama sukelia specifinį, neįprastą toną – stridorą. Tai galima palyginti su trimitu: paspaudus klavišą, oras teka per siauresnę angą ir skleidžia kitokį garsą. Taip ir kvėpavimo takuose – užsikimšus vietai, atsiranda neįprastas švilpimas.
Diagnostika
Stridoro priežasties nustatymas prasideda nuo detalaus ligos eigos bei simptomų rinkimo. Gydytojas apžiūri pacientą, o tikslesnei diagnostikai gali paskirti šiuos tyrimus:
- Kaklo ar krūtinės rentgenogramą
- Kraujo dujų tyrimą – nustatomas deguonies ir anglies dvideginio kiekis kraujyje
- Deguonies kiekio kraujyje matavimą pulsoksimetru
- Laringoskopiją ar bronchoskopiją – apžiūrimą kvėpavimo takų vidus specialiu vamzdeliu su kamera
Gydymas
Stridoro sukelto kvėpavimo takų užsikimšimo gydymo tikslas – užtikrinti oro tėkmę ir pašalinti kliūtį. Pagal priežastį gali būti taikomos kelios priemonės:
- Jei užstrigęs svetimkūnis – chirurgiškai arba Heimlicho metodu jis pašalinamas iš kvėpavimo takų
- Vaistai nuo infekcijos, patinimo ar skausmo
- Esant reikalui, papildomai tiekiamas deguonis per kaukę ar vamzdelį
- Intubacija – kvėpavimo takų pralaidumui užtikrinti, įvedamas vamzdelis per burną ar nosį į trachėją arba chirurgiškai atliekama tracheostomija
- Chirurginė operacija kvėpavimo takų išplėtimui ar kliūties pašalinimui
Po gydymo pacientas yra atidžiai stebimas, kad būtų užtikrinta sėkminga sveikimo eiga.
Požymiai, rodantys gerėjimą ar gijimą
Kaip greitai pagerėsite, priklauso nuo stridoro kilmės ir gydymo būdo:
- Vaistų kursas dažniausiai palengvina būklę per 2-3 dienas
- Po chirurginių intervencijų sveikimas gali trukti keletą savaičių
- Užkirsta kliūtis ir atlaisvintas kvėpavimas iš karto pagerina savijautą
Kaip sumažinti stridoro riziką?
Nors ne visų stridoro atvejų galima išvengti, prevencija padeda sumažinti riziką:
- Stebėkite mažus vaikus, ypač kai jie žaidžia ar valgo
- Maistą supjaustykite nedideliais gabalėliais, kad vaikai neužspringtų
- Kruopščiai sukramtykite maistą prieš nuryjant
- Laikykite smulkius daiktus toliau nuo vaikų rankų ir burnos
- Venkite aplinkos, kurioje daug dūmų
- Reguliariai plaukite rankas ir valykite daiktus, su kuriais dažnai kontaktuojama
Ligos eiga ir prognozė
Jei kvėpavimo takų kliūtis pašalinama skubiai, prognozė dažniausiai būna labai gera. Svarbiausia – kuo greičiau nustatyti priežastį ir pradėti gydymą, taip išvengiant komplikacijų.
Nereaguojant į stridoro požymius, kyla rimtas pavojus sveikatai, nes gali išsivystyti kvėpavimo nepakankamumas – būklė, kai organizmas nebegali apsirūpinti reikalingu kiekiu deguonies.
Kada kreiptis į gydytoją?
Pastebėjus stridoro simptomus – švilpiantį, aukšto tono garsą kvėpuojant – būtina kreiptis į gydytoją. Stridoras dažnai signalizuoja labai rimtą kvėpavimo takų problemą, kurią būtina skubiai gydyti.
Staiga atsiradus kvėpavimo sunkumams, skausmui ryjant, ar pastebėjus, kad žmogus negali kalbėti, nuryti, ar jo oda pamėlavo – būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Koks skirtumas tarp stridoro ir švokštimo?
Nors abu simptomai gali būti aukšto tono ir švilpiantys, jie atsiranda dėl skirtingų priežasčių. Stridoras yra susijęs su viršutinio kvėpavimo takų dalies susiaurėjimu, dažniausiai dėl mechaninės kliūties ar infekcijos. Tuo tarpu švokštimas būdingesnis apatiniams kvėpavimo takams (pvz., sergant astma ar alergija), kai jie susiaurėja dėl uždegimo ar spazmo.
Skirtumas tarp stridoro ir stertoro
Stertoras – tai žemių dažnių ir garsesnis garsas, kylantis kvėpavimo takuose aukščiau balso stygų, pavyzdžiui, nosiaryklėje ar minkštajame gomuryje. Stridoras, priešingai, kyla žemiau – įtraukiant gerklas, trachėją, ir jam būdingas aukštas tonas.
