Subklinikinė hipertirozė yra būklė, kai žmogaus kraujyje nustatomas labai žemas arba visiškai nenustatomas tireotropinio hormono (TSH) kiekis, tačiau skydliaukės hormonai – tiroksinas (T4) ir trijodtironinas (T3) lieka normos ribose. Tai reiškia, kad ligos požymių dažnai nebūna, tačiau šis sutrikimas gali virsti akivaizdžia (manifeste) hipertiroze, kai simptomai išryškėja. Paprastai subklinikinė hipertirozė gali būti laikina, tačiau kai kuriems žmonėms ji trunka ilgiau ir ne visada reikalauja gydymo.
Kas dažniausiai susiduria su subklinikinė hipertiroze?
Ši būklė gali pasitaikyti bet kam, tačiau daugiausia ji diagnozuojama žmonėms, gaunantiems pakaitinę skydliaukės hormonų terapiją dėl hipotiroidizmo ir vyresniems nei 65 metų asmenims. Nors subklinikinė hipertirozė išlieka gana reta, vyresnio amžiaus žmonės bei tie, kurie gauna hormonus, rizikuoja labiausiai.
Subklinikinės hipertirozės paplitimas
Pasauliniu mastu subklinikinės hipertirozės atvejų nedaug. Pavyzdžiui, kai kuriose šalyse tik apie 0,7 proc. suaugusiųjų randama labai žemas TSH kiekis (mažiau nei 0,1 mIU/l), o iki 1,8 proc. nustatomas šiek tiek žemesnis nei norma TSH (mažiau nei 0,4 mIU/l). Tačiau regionuose, kur trūksta jodo, tarp vyresnių nei 70 metų žmonių ši būklė gali nustatoma net iki 15 proc.
Subklinikinės hipertirozės simptomai
Didžiajai daliai žmonių subklinikinė hipertirozė nesukelia jokių aiškių požymių. Visgi kai kurie gali pajusti nežymius simptomus, panašius į hipertirozės, pavyzdžiui:
- Dažnas ir greitas širdies plakimas
- Drebulys, nerimas
- Neplanuotas svorio mažėjimas
- Padidėjęs apetitas
- Padažnėję tuštinimaisi ar viduriavimas
- Plona, šilta ir drėgna oda
- Mėnesinių ciklo pokyčiai
Kaip formuojasi subklinikinė hipertirozė?
Norint suprasti, kaip vystosi ši būklė, svarbu žinoti, kaip veikia endokrininė sistema. Įprastai hipotalamas išskiria TRH hormoną, kuris skatina hipofizę išskirti TSH, pastarasis savo ruožtu veikia skydliaukę, kad ši gamintų T4 ir T3 hormonus. Kai jų kraujyje padaugėja, atgalinio ryšio principu TSH gamyba slopinama. Tačiau, kai subklinikinės hipertirozės metu dėl vienos ar kelių skydliaukės sutrikimų ši sąveika pažeidžiama, TSH išlieka žemas, o T4 ir T3 kiekiai normoje.
Dažniausios priežastys, lemiančios šį sutrikimą:
- Per didelis skydliaukės hormonų vartojimas gydant hipotiroidizmą (dažniausia priežastis)
- Toksiškas daugiamazginis gūžys – tai ne piktybiniai skydliaukės mazgai, kurie gamina per daug hormonų
- Graveso liga – autoimuninis sutrikimas, kai gaminama pernelyg daug skydliaukės hormonų
- Skydliaukės uždegimas, dėl kurio trumpam padidėja hormonų kiekiai
Diagnozė ir tyrimai
Nustatyti subklinikinę hipertirozę padeda tik kraujo tyrimai, kuriuose vertinami skydliaukės hormonų kiekiai. Suaugusiems, kurie nėra nėščios, TSH norma laikoma 0,4–4,5 mIU/l. Jei Jūsų kraujyje TSH lygis žemesnis nei 0,4 mIU/l, o T4 ir T3 kiekiai normalūs, diagnozuojama subklinikinė hipertirozė.
Ši būklė skirstoma į dvi formas:
- Lengva: TSH yra žemas, bet vis dar nustatomas (0,1–0,4 mIU/l). Tokiems atvejams priklauso dauguma (apie 65–75 proc.) pacientų.
- Ryški: TSH mažesnis nei 0,1 mIU/l, šie atvejai sudaro apie ketvirtadalį–trečdalį visų pacientų.
Valdymas ir gydymo galimybės
Ar visada reikia gydyti subklinikinę hipertirozę, vieningos nuomonės nėra, nes kol kas trūksta stiprių mokslinių įrodymų apie gydymo naudą. Dauguma specialistų rekomenduoja stebėti paciento būklę – dažnai sutrikimas praeina savaime. Vis dėlto gydymas apsvarstomas, kai TSH nuolat ypač žemas (mažiau nei 0,1 mIU/l) ir kartu pasitaiko viena ar daugiau rizikos veiksnių:
- Pacientas vyresnis nei 65 metų
- Yra širdies ligų, osteoporozės ar pasireiškia hipertirozės požymiai
- Moteris po menopauzės (iki 65 m.), kuri nevartoja estrogenų ar bisfosfonatų
Nėštumo metu gydymas dažniausiai nereikalingas.
Skydliaukės dauginio toksiško gūžio ar vieno aktyvaus mazgo atveju dažniausiai skiriama radioaktyviojo jodo terapija, kuris naikina per daug hormonų gaminančias ląsteles ir palaipsniui mažina hormonų kiekį. Esant Graveso ligai, pirmenybė teikiama antiskydliaukiniams vaistams ar radioaktyviam jodui, kurie mažina hormonų gamybą.
Ar įmanoma išvengti subklinikinės hipertirozės?
Daugeliu atvejų specifinės prevencijos nėra. Tačiau skydliaukės veiklai įtakos gali turėti jodo kiekis – per didelis ar per mažas jo vartojimas gali sukelti tiek subklinikinę, tiek akivaizdžią hipertirozę dėl toksiško gūžio. Toks atvejis dažnesnis regionuose, kur su maistu gaunama nepakankamai jodo.
Kaip vystosi subklinikinė hipertirozė ir ko tikėtis ateityje?
Ši būklė retai perauga į akivaizdžią hipertirozę. Rizika didesnė, kai TSH kiekis ypač žemas. Kiekvieno žmogaus atvejis individualus, nes galimos priežastys skiriasi.
Net jeigu nesivysto aiški liga, subklinikinė hipertirozė gali didinti riziką tam tikriems sveikatos sutrikimams:
- Prieširdžių virpėjimas
- Širdies nepakankamumas
- Išeminė širdies liga
- Kaulų masės mažėjimas, lūžiai
- Demencija
Didžiausią riziką patiria vyresni nei 65 metų žmonės su sunkia subklinikinės hipertirozės forma.
Kada reikėtų pasitarti su gydytoju?
Dažniausiai šios būklės metu taikoma stebėsena ir papildomo gydymo nesiūloma, nebent prasideda nauji simptomai. Jei pasireiškė nerimo jausmas, širdies permušimai ar kiti hipertirozės požymiai, reikėtų kreiptis į gydytoją dėl papildomų tyrimų ir tolimesnės priežiūros.
