Švanoma – tai navikas, susiformuojantis iš Švano ląstelių, kurios dengia nervus periferinėje nervų sistemoje arba nervų šaknyse. Tokios kilmės navikai dažniausiai būna nepiktybiniai ir auga labai lėtai, tačiau retais atvejais gali tapti piktybiniais. Beveik visais atvejais švanomos išauga po vieną – tik maždaug dešimtadaliui gyventojų jos formuojasi keliose vietose.
Švanomos atsiradimas ir paplitimas
Švanomos susiformuoja iš struktūrinių ląstelių, kurių pagrindinė funkcija – apsaugoti ir apgaubti nervų skaidulas bei palaikyti perduodamų impulsų greitį. Nervai, dengti Švano ląstelėmis, išeina iš nugaros smegenų ir smegenų, keliauja per visą kūną ir perduoda svarbius signalus įvairiems organams.
Dažniausi atvejai, kai švanoma išauga prie nervo, jungiančio smegenis su vidine ausimi – tokia naviko forma vadinama vestibuline švanoma. Piktybinės švanomos dažniausiai išsivysto sėdmeninio nervo srityje, rankos nervų pluošte (brachialiniame rezginyje) arba kryžkaulio nervų grupėje.
Be pagrindinio pavadinimo, švanomos dar vadinamos neurilemomomis ar neuromomis. Jei ji tampa piktybine, dažnai įvardijama kaip minkštųjų audinių sarkoma.
Vestibulinė švanoma: kas tai?
Vestibulinė švanoma (arba akustinė neuroma) – specifinis švanomos tipas, išsivystantis iš nervų, atsakingų už pusiausvyros ir klausos signalų perdavimą į vidinę ausį. Nors ji dažniausiai lieka gerybinė ir auga lėtai, didėjant navikui dažniausiai pasireiškia įvairūs simptomai: vienašalis klausos praradimas, ausų zvimbimas ir galvos svaigimas.
Švanomos vieta organizme
Švanomos gali formuotis tiek galvos, tiek kitose kūno srityse – jos kyla iš periferinės nervų sistemos Švano ląstelių, todėl dažniausiai aptinkamos nervų pluoštuose, jungiančiuose smegenis su kitomis kūno dalimis. Vestibulinė švanoma mediciniškai laikoma galvos smegenų naviku, tačiau iš esmės švanoma gali būti ir kitur kūne.
Kieno dažniau paveikiamos švanomos?
Dažniausiai šis navikas atsiranda žmonėms sulaukusiems 50–60 metų, o vaikams tokie atvejai labai reti. Paprastai švanomos išauga atsitiktinai, nesant aiškių rizikos veiksnių. Vis dėlto, kai kuriems žmonėms jos gali vystytis dėl paveldimų genetinių ligų, tokių kaip neurofibromatozė 2 (NF2), švanomatozė ar Carney kompleksas. Šiais atvejais navikai dažniausiai múltiples, aptinkami keliose vietose.
Švanomų paplitimas
Šis navikas yra retas – nauji atvejai fiksuojami vidutiniškai mažiau nei 200 000 asmenų kasmet vienoje šalyje. Daugiau nei pusė visų gerybinių švanomų – vestibulinės švanomos, t.y. išauga prie vidinės ausies.
Švanomos simptomai
Dažniausiai švanomos auga labai lėtai, tad gali nesukelti jokių simptomų metų metus. Kadangi šie navikai atsiranda įvairiose kūno vietose, pasireiškiantys požymiai gali stipriai skirtis – jų intensyvumas ir skaičius priklauso nuo individualios naviko vietos ir vystymosi.
- Matoma ar apčiuopiama gumbelė, kuri gali būti jautri spaudžiant.
- Nusilpę arba tirpstantys raumenys.
- Sumažėjęs ar prarastas jautrumas (tirpimas, dilgčiojimas).
- Skausmas, kuris gali būti bukas, deginantis arba veriantis.
- Vestibulinės švanomos atveju pasireiškia klausos sutrikimai, galvos svaigimas ir ausų zvimbimas.
- Navikai prie veidinio nervo gali sukelti rijimo ar akių judesių sutrikimus, skonio pojūčio pakitimus ar net veido paralyžių.
- Švanoma šalia sėdmeninio nervo kartais gali būti painiojama su disko išvarža – ją lydi nugaros ir „plintantis“ skausmas kojose.
Švanomos priežastys
Daugeliu atvejų sunku pasakyti, dėl ko išsivysto švanoma – apie 90 % jų atsiranda visiškai atsitiktinai. Vis dėlto žinoma, kad paveldimos ligos, tokios kaip Carney kompleksas, neurofibromatozė 2 ir švanomatozė, padidina riziką susirgti šiuo naviku. Genetiniai tyrimai parodė, jog ypač svarbų vaidmenį čia atlieka NF2 geno pakitimai 22 chromosomoje.
Švanomos diagnozė
Dažnai švanoma diagnozuojama tik po kelerių metų, nes pirminiai simptomai menki arba jų visai nebūna. Dažnai aptikti šį naviką padeda kitiems tikslams atlikti vaizdinimai. Patikslinimui ir švanomos vietai nustatyti rekomenduojami šie tyrimų metodai:
- Magnetinio rezonanso tyrimas (MRT) yra laikomas tiksliausiu, aiškiausiai parodančiu smegenų ir viso kūno struktūras.
- Kompiuterinė tomografija (KT) – padeda stebėti navikus naudojant rentgeno spindulius ir kompiuterinę analizę.
- Ultragarsas – dažnai naudojamas aptikti švanomas, esančias po oda ar giliau minkštuosiuose audiniuose.
Kartais gydytojas gali rekomenduoti biopsiją – maža adata paimama naviko audinio mėginį, kuris vėliau ištiriamas specialisto patologijoje, kad patvirtintų naviko tipą.
Švanomos gydymo galimybės
Gydymo būdas parenkamas atsižvelgiant į naviko vietą, dydį ir augimo intensyvumą. Galimi šie metodai:
- Stebėjimas: jeigu švanoma nedidelė, auga labai lėtai ir nesukelia arba sukelia labai lengvus simptomus, rekomenduojamas stebėjimas. Jeigu laikui bėgant simptominis progresas ar navikas didėja, gydymas gali būti keičiamas.
- Chirurgija: jeigu navikas didėja arba ima trikdyti organų veiklą, gali būti pasiūlytas jo šalinimas operacijos metu. Kai kuriais atvejais galima pašalinti tik dalį naviko. Kadangi švanoma išauga iš išorinės nervo dangos, daugeliu atvejų pavyksta apsaugoti nervą, tačiau operuojant vestibulines švanomas dažnai netenkama klausa.
- Spindulinė terapija: kai navikas sudėtingai prieinamas ir šalia yra svarbių kraujagyslių ar nervų, kartais vietoje operacijos pasirenkama stereotaktinė radiochirurgija (SRS) – navikas sunaikinamas tiksliai sufokusuotais spinduliais.
- Jei švanoma piktybinė, papildomai gali būti taikomi imuninį atsaką stiprinantys ar chemoterapiniai vaistai.
Ar įmanoma užkirsti kelią švanomos atsiradimui?
Deja, dauguma švanomų atsiranda atsitiktinai ir jų išvengti neįmanoma. Apie dešimtadalį atvejų sukelia paveldimi genetiniai sutrikimai, kurie didina riziką formuotis įvairiems navikams. Žmonės, kurių artimieji sirgo neurofibromatoze 2, švanomatoze ar Carney kompleksu, turėtų pasitarti su gydytoju – gali būti rekomenduojama genetinė konsultacija ir tyrimai.
Švanomų prognazė
Švanomos ilgalaikis poveikis priklauso nuo kelių aspektų: kurioje kūno vietoje aptiktas navikas, kokio jis dydžio, kiek pašalinta operacijos metu ir ar jis gerybinis ar piktybinis. Dažniausiai prognozė yra gera, ypač jei navikas pašalinamas visiškai – tokiu atveju švanoma retai atsinaujina.
Dažniausios komplikacijos atsiranda po chirurginio gydymo, ypač kai navikas buvo didelis, įsitvirtinęs giliai arba išdygęs iš alkūninio nervo (vieno iš pagrindinių rankos nervų).
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei sergate švanoma ir pastebite naujų ar stiprėjančių simptomų, svarbu nedelsti ir aptarti būklę su gydytoju. Kai gydytojas rekomenduoja naviką stebėti, numatyti reguliarius vizitus – dažniausiai, bent kartą per metus atliekami kontroliniai vaizdinimo tyrimai, kad būtų galima įvertinti naviko augimą ir būklę.