Skaidriųjų ląstelių inkstų vėžys: priežastys ir gydymas

Skaidrių ląstelių inkstų vėžys (clear cell renal cell carcinoma, ccRCC) – tai viena dažniausių inkstų vėžio formų. Ši liga prasideda inkstų kanalėlių ląstelėse, kurios atsakingos už kraujo filtravimą ir įvairių atliekų šalinimą iš organizmo. Sergant ccRCC, pakitusios ląstelės ima greitai daugintis, formuojasi navikai, kurie dažniausiai išsivysto viename, rečiau – abiejuose inkstuose.

Kas dažniausiai serga šia liga?

Ši vėžio rūšis gali išsivystyti bet kuriam žmogui, tačiau dažniau ja suserga vyrai – net du kartus dažniau nei moterys. Dažniausiai liga diagnozuojama sulaukus 50–70 metų. Nors aiškios priežastys dažnai nenustatomos, tam tikri rizikos veiksniai didina tikimybę susirgti:

• Tabako gaminių vartojimas (rūkymas, garinimas)
• Antsvoris ar nutukimas (kūno masės indeksas viršija 25)
• Padidėjęs arterinis kraujospūdis
• Lėtinis inkstų nepakankamumas, ypač jei reikalinga dializė
• Ilgalaikis skausmą malšinančių vaistų vartojimas
• Kontaktas su tam tikromis cheminėmis medžiagomis darbe, pavyzdžiui, trichloretilenu

Skaidrių ląstelių inkstų vėžio simptomai

Ankstyvose stadijose inkstų vėžys dažnai būna nebylus ir simptomų nesukelia. Ligai progresuojant, pradeda ryškėti šie ženklai:

• Kraujas šlapime (hematurija)
• Nuolatinis nuovargio jausmas, net kai pakankamai pailsėta
• Nepaaiškinamas karščiavimas
• Juntamas gumbelis ar sustandėjimas inksto srityje
• Skausmas šone, kur yra pažeistas inkstas
• Staigus ir nesuprantamas svorio kritimas

Genetiniai rizikos veiksniai

Padidėjusi paveldima rizika sergant ccRCC pasireiškia tiems, kurių artimi kraujo giminaičiai yra sirgę inkstų vėžiu, nors tiksli šio ryšio priežastis ne visada aiški. Yra genetinių ligų, pavyzdžiui, Von Hippel-Lindau (VHL) sindromas, kurios smarkiai padidina tikimybę susirgti ccRCC. Turint tokių genetinių pokyčių, inkstuose ir kituose organuose gali formuotis cistos ar navikai – dažnai jie gerybiniai, tačiau vėžys šioje grupėje pasitaiko jauname amžiuje ir dažniau nei įprastai.

Jauname amžiuje nustatyta diagnozė arba keli navikai inkstuose gali būti pagrindas gydytojui pasiūlyti genetinį tyrimą.

Kaip nustatomas skaidrių ląstelių inkstų vėžys?

Dauguma inkstų vėžio atvejų aptinkama visiškai atsitiktinai, atliekant tyrimus dėl kitų sveikatos problemų, pavyzdžiui, tiriant dėl inkstų akmenų. Tam dažniausiai pasitelkiami vaizdiniai tyrimai – ultragarsas, kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Jie leidžia vizualizuoti naviką, tačiau ne visada galima tiksliai pasakyti, ar darinys yra piktybinis ar gerybinis, todėl gali prireikti biopsijos – imti gabalėlį inksto audinio tyrimui, o kartais – operacijos metu pašalinti darinį.

Jei operacijos metu navikas pašalinamas, jo audinys mikroskopiškai ištiriamas ir patvirtinama: ar navikas vėžinis, ir ar tai būtent skaidrių ląstelių forma. Pastebėta, kad nedideli inkstų navikai (iki 4 cm dydžio) neretai būna gerybiniai, todėl svarbi tiksliai diagnozė.

Nustačius ccRCC, vėžio stadija nustatoma įvertinus naviko dydį ir tai, ar vėžys išplitęs į kitas kūno vietas. Yra keturios vėžio stadijos – kuo stadija mažesnė, tuo vėžys mažiau agresyvus.

Gydymo galimybės

Kokį gydymą skirti, daugiausia priklauso nuo to, ar vėžys išplitęs. Jei liga dar neperžengė inksto ribų, dažniausiai taikoma:

• Chirurginis gydymas. Pašalinama vėžio pažeista inksto dalis (dalinė nefrektomija) arba visas inkstas (visiška nefrektomija).
• Abliazinės terapijos. Tai gydymo metodai, kurie per odą įvedamomis adatomis sunaikina vėžines ląsteles šaltu ar karščiu (krioterapija arba termoabliacija).

Kai vėžys jau išplitęs ar kyla pavojus jo išplitimui, gydymas plečiamas ir dažnai derinami keli metodai:

• Imunoterapija. Šios klasės vaistai aktyvina imuninę sistemą, kad ji kovotų su vėžinėmis ląstelėmis.
• Tikslinė terapija. Vaistai veikia vėžines ląsteles stabdydami jų augimą ir dauginimąsi.

Kaip agresyviai plinta ši liga?

Skaidrių ląstelių inkstų vėžys – linkęs greičiau plisti nei kitos inkstų vėžio rūšys. Išplitęs vėžys sudėtingiau gydomas, dažnai metastazuoja į limfmazgius, plaučius, antinksčius, kepenis, smegenis ar kaulus. Vėžio augimo greitis gali labai skirtis: kai kurie navikai per metus padidėja vos keliais milimetrais, kiti – net keliais centimetrais per tą patį laiką. Vidutiniškai navikas per metus padidėja apie 2 cm.

Prognozė ir išgyvenamumas

Bendras penkerių metų išgyvenamumas sergant ccRCC siekia 50–69%. Kuo navikas didesnis arba vėžys jau išplitęs, tuo gydymo rezultatai prastesni. Tais atvejais, kai navikas didelis arba liga išplitusi į kitus organus, penkerių metų išgyvenamumas siekia tik apie 10%.

Gyvenimas su ccRCC

Sulaukus tokios diagnozės, natūralu patirti įvairias emocijas – nuo nerimo ar liūdesio iki baimės ar pykčio. Daugelis žmonių pastebi, jog didesnis žinių kiekis apie ligą ir artimųjų palaikymas padeda lengviau susidoroti su iššūkiais. Ypač naudingos gali būti specialios paramos grupės, kuriose bendraujama su žmonėmis, turinčiais panašios patirties.

Bendradarbiavimas su gydymo įstaigos specialistais yra itin svarbus – noriai užduokite visus rupimus klausimus apie ligą, gydymą, atsigavimą. Svarbu laikytis paskirtų gydymo nurodymų, tinkamai vartoti vaistus, stengtis tinkamai maitintis (rinktis daugiau baltymų ir kaloringesnius produktus, jei krenta svoris), kiek leidžia savijauta – būti fiziškai aktyviam, ilsėtis, reguliariai valdyti stresą (meditacija, kvėpavimo pratimai, meno terapija, pasivaikščiojimai ar mįslių sprendimas).

Kada vertėtų kreiptis į gydytoją?

• Pastebėjus kraują šlapime
• Jei atsirado guzas, skausmas šone ar apčiuopiamas pakitimas, kuris nepraeina
• Pasireiškus neaiškios kilmės karščiavimui ar svorio kritimui

Gydymosi metu pasikeitus ar pablogėjus savijautai, svarbu informuoti gydytojus – jie patars, kaip sumažinti nemalonius simptomus ar pritaikyti gydymą jūsų poreikiams. Tikslas – palaikyti kuo geresnę savijautą viso gydymo laikotarpiu.

Ką verta aptarti su gydytoju?

• Kokios gydymo galimybės jūsų atveju tinkamiausios?
• Ar esate padidintos rizikos dėl metastazių?
• Kaip galima sumažinti riziką, kad liga išplistų?
• Ar jūsų giminaičiai galėtų būti rizikos grupėje?
• Kokius ligos ar komplikacijų požymius turėtumėte sekti?

Kuo ccRCC skiriasi nuo papiliarinės inkstų vėžio formos?

Abi šios vėžio formos priklauso inkstų vėžių grupei ir dažnai sukelia panašius simptomus bei gydomos panašiais metodais. Skirtumas aiškiausiai pasimato stebint vėžines ląsteles po mikroskopu: papiliarinės formos vėžinės ląstelės atrodo tarsi ilgi ploni pirštai, o ccRCC ląstelėse matomi skaidrūs burbulėliai. Papiliarinė forma sudaro apie 10% visų inkstų vėžio atvejų.

Karolina Skrebė

Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.