Fotosensitivumas – tai stiprus jautrumas ultravioletiniams (UV) spinduliams, sklindantiems tiek iš saulės, tiek iš kitų šviesos šaltinių. Nors daugumai žmonių ilgesnis buvimas saulėje gresia nudegimu, kai kuriems net trumpas pasivaikščiojimas ar buvimas lauke gali baigtis bėrimu ar odos pažeidimu.
Kokios yra fotosensitivumo rūšys
Yra du pagrindiniai fotosensitivumo tipai, kurie dažniausiai išsivysto dėl įvairių cheminių medžiagų poveikio. Skiriamos fototoksinės bei fotoalerginės reakcijos.
- Fototoksinės reakcijos kyla tada, kai organizme atsiranda nauja cheminė medžiaga, kuri sąveikauja su UV spinduliais. Dažniausia priežastis – tam tikri vaistai, tokie kaip doksiciklinas ar tetraciklinai. Pasekmė – stiprus odos nudegimas ar išplitęs bėrimas, atsirandantis nelaukiant, per pirmą parą po buvimo saulėje.
- Fotoalerginės reakcijos susiformuoja per keletą dienų po kontakto su UV spinduliais. Dažnai jas sukelia tam tikri vaistai, grožio priemonės ar net kai kurios apsauginio kremo sudėtinės dalys. Tokio tipo bėrimai paprastai atsiranda po kelių dienų.
Kaip pasireiškia fotosensitivumas
Fotosensitivumo požymiai varijuoja nuo silpno iki itin ryškaus odos jautrumo. Dažniausias simptomas – per stiprus, netipiškas nudegimas ar bėrimas, kuris gali niežėti arba nekelti jokio diskomforto. Kai kuriais atvejais paveikta oda ima pūslėtis, šlapiuoti ar pleiskanoti.
Kiek laiko reikia praleisti saulėje, kad išsivystytų reakcija, kiekvienu atveju skiriasi. Vieniems asmenims problemos kyla net po labai trumpo pasibuvimo lauke, o kitiems simptomai pasireiškia tik po ilgesnio laiko.
Kas sukelia fotosensitivumą
Viena iš pagrindinių fotosensitvumo priežasčių – įvairūs vaistai. Čia priskiriami:
- kai kurie antibiotikai;
- chemoterapiniai preparatai;
- diuretikai (šlapimą varantys vaistai).
Ne tik vartojami vaistai, bet ir tam tikros ligos gali skatinti odos jautrumą šviesai. Pavyzdžiui:
- Lupusas – jungiamojo audinio liga, dėl kurios saulėje dažnai išryškėja raudonos dėmės, gumbeliai ar net purpuriniai plotai. Tokie žmonės dažnai skundžiasi niežinčiu bėrimu. Moterys šiuo sutrikimu serga kelis kartus dažniau nei vyrai.
- Kai kuriose situacijose po kontakto su saulės šviesa išberia raudonomis dėmėmis ar pleiskanojančiais plotais. Net žiemą, kai saulės mažiau, šis reiškinys gali pasikartoti.
Kaip nustatomas fotosensitivumas
Diagnozuojant šį sutrikimą, gydytojui svarbus pilnas paciento ligų ir vartojamų vaistų sąrašas. Dažnai vertinama bėrimų atsiradimo vieta ir laikas, aiškinamasi, kaip jie susiję su buvimu saulėje. Kai kuriais atvejais atliekamas odos biopsijos tyrimas.
Kaip gydomas fotosensitivumas
Atsiradus odos pažeidimui, taikomos priemonės, padedančios sumažinti nemalonius pojūčius ir uždegimą. Skausmui malšinti dažnai pasirenkami nereceptiniai analgetikai, o siekiant sumažinti uždegimą, gali būti skiriamas kortikosteroidų kremas.
Kai kuriuose vaistuose bei chemijos produktuose aptinkamos medžiagos gali sustiprinti odos jautrumą, todėl, jei įmanoma, jų reikėtų vengti. Vis dėlto kartais svarbių vaistų vartojimo nutraukti neįmanoma.
Kaip išvengti fotosensitivumo
Svarbiausia prevencinė priemonė – sumažinti laiką, praleidžiamą stiprioje saulėje. Asmenys, kurių oda jautri šviesai, visuomet turėtų naudoti apsauginį kremą.
Nuo saulės saugo ne tik kremai, bet ir tinkama apranga: platūs skrybėlės, akiniai nuo saulės, drabužiai ilgomis rankovėmis. Šie paprasti įpročiai padės išlaikyti odą sveiką ir sumažinti nepageidaujamas reakcijas.